Naga
Žodis naga (skr. नाग nāgá) yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia „gyvatę“, dažniausiai – kobrą. Induizmo ir budizmo religijose Naga yra vadinama mitinė pusiau dieviškosios klasės būtybė, kuri yra pusiau žmogus, pusiau kobra. Tai yra stipri ir graži rūšis, kuri gali įgyti tiek absoliučią žmogaus formą, tiek absoliučią gyvatės formą. Šios būtybės gali būti pavojingos, tačiau taip pat gali būti ir naudingos žmonėms. Moteriškoji naga įvardijama kaip Nāginī arba Nāgis. Tai yra įspūdingo grožio gyvačių princesės. Rytų Indijos Manipuro dinastija, pietinėje Indijoje valdę Palavai ir valdančioji Funanės (Kambodžoje) šeima, visi patvirtino žmogaus ir nagi sąjungos kilmę (Vogal 1978). Nagų kilmė Pradžiapatis turėjo dvi sąžiningas ir nepaprastai gražias dukteris, Kadru ir Vinata. Abi dukterys ištekėjo už išminčiaus Kašjapo. Jis kiekvienai jų suteikė palaimą, tokią, kokios pačios norėjo. Kadru pasirinko tapti tūkstančio nagų motina, visų vienodai didingų. Tuo tarpu Vinata paprašė dviejų sūnų, kurie...
Daugiau
Dziangši
Dziangši (僵尸 jiāngshī) – mitinė būtybė Kinijos folklore, pažodžiui išvertus reiškianti „sustingęs numirėlis“. Dar ji vadinama šokinėjančiu zombiu ar vampyru. Tai yra prisikėlęs numirėlis, šokinėjantis ištiestomis į priekį rankomis bei apsivilkęs oficialiais Čingų dinastijos laikotarpio (XVII a.-XX a.) rūbais. Įprastai naktį jis žudo gyvus padarus ir pasisavina jų gyvenimo energiją, o dieną slepiasi tamsiame urve ar karste. Kilmė Manoma, jog ši mitinė būtybė galėjo išsivystyti iš palaikų pervežimo per tūkstantį li (li – kinų atstumo matas, atitinkantis apie 500 metrų) tradicijos. Jau senovės Kinijoje vyko sparti darbuotojų migracija ir neretai į kitą sritį iškeliavę užsidirbti asmenys žūdavo toli nuo savo gimtinės. Giminaičiai, sužinoję, jog toli iškeliavęs dirbti mirė jų šeimos narys, neturėdami lėšų transportuoti kūno, įprastai pasamdydavo daoistų dvasininką, kad jis apeigų metu „reanimuotų mirusįjį ir jam parodytų kelią namo“, nes tikėta, jog palaidojus žmogų ne jo gimtojoje vietoje,...
Daugiau
10 požemio valdovų
Rytų Azijos mitologijoje 10 požemio valdovų (kin. 十王 shiwang, kor. shiwang, jp. jūo), dar vadinami požemio teisėjais – tai karaliai, vadovaujantys 10 pragaro teismų, kuriuose mirusieji baudžiami fizinėmis kančiomis, atitinkančiomis jų esant gyviems padarytas nuodėmes. Pragaras Į Kiniją pragaro (地狱 Diyu) samprata atkeliavo kartu su budizmu, o vėliau pragaro suvokimui įtakos turėjo daoizmas ir vietiniai tikėjimai. Pragaras dažniausiai vaizduojamas kaip požeminis labirintas su daugybe lygių ir kambarių. Mirusieji siunčiami į tuos kambarius atpirkti savo nuodėmių, padarytų dar esant gyviems. Kiekvienas teismas atsakingas už tam tikrą nuodėmę ir jos atpirkimo būdą. Daugelis legendų tvirtina, kad nusidėjėliai yra priversti patirti baisias kančias, kol numirs dar kartą, po to jie atgaivinami, kad iš naujo patirtų kančias. Visi žmonės po mirties patenka į pragarą, tačiau kiek laiko jie ten praleis, priklauso nuo nuodėmės sunkumo. Nuodėmės labai įvairios – nuo prastos higienos iki žmogžudystės. Kai žmogus miršta, jo siela nuvedama pas viso pragaro...
Daugiau
Šinigami
Šinigami (死神 Shinigami) – tai mirties dievas ar mirties dvasia, kilusi iš japonų folkloro. Tai dievai, kurie yra atsakingi už žmonių palydėjimą į pomirtinį pasaulį. Šie dievai beveik neegzistuoja japonų klasikinėje literatūroje, tad daugiau sužinoti apie jų kilmę iš senovinių šaltinių yra sudėtinga. Šinigami kaip dievas išgarsėjo ir tapo vis labiau atpažįstamas šiuolaikinės Japonijos populiariosios kultūros, meno, grožinės literatūros pagalba. Šinigami būtų galima laikyti Rytų Azijos Giltine – abi būtybės yra laikomos mirties dievais ir yra panašios savo mistiškumu, tamsia ir piktavališka prigimtimi. Nepaisant panašumų, Šinigami dažniausiai dirba porose, tuo tarpu egzistuoja tik viena Giltinė. Taip pat, skirtingai nuo Giltinės, kuri dažnai yra vaizduojama kaip deivė, numarinanti žmones, Šinigami pats neatima žmogaus gyvybės, o tik užtikrina, kad asmuo mirtų jam paskirtu metu bei palydi mirusįjį į pomirtinį pasaulį. Japonų mirties dievas yra nematomas, bet pasirodo prieš mirštančiųjų akis. Šinigami...
Daugiau
Dzaodziunas
Dzaodziunas (灶君 Zao Jun), dar vadinamas Virtuvės dievu, Viryklės dievu, Dzaošenu (灶神 Zao Shen), Džanglanu ir kt., yra vienas iš svarbiausių žemiškųjų dievų kinų mitologijoje ir daoizme. Daugybė šeimų visoje Kinijoje, Taivane ir Pietryčių Azijoje turi savo virtuvės dievą ir laiko jo atvaizdą, pakabintą virš savo viryklės. Yra tikima, kad Dzaodziunas globoja tas šeimas. Virtuvės dievas labai svarbus šeimos gyvenime, kadangi viryklė simbolizuoja vieningumą. Vėlyvosios Kinijos imperijos laikais vyko procesas, vadinamas „šeimos dalybos”, kurio metu du broliai, abu vedę ir turintys vaikų, galėjo nuspręsti nebegyventi kartu kaip viena šeima ir išsiskirti į dvi atskiras. Kai tai atsitikdavo, vienas iš brolių turėdavo paskirti naują virtuvės dievą, kadangi dvi šeimos negalėdavo dalintis tuo pačiu. Mitai ir legendos Kadangi Dzaodziunas yra populiarus tarp mitinių būtybių, apie jo ištakas yra daug istorijų. Populiariausia iš jų teigia, kad jo, kaip dievo, istorija prasidėjo II a....
Daugiau
