Pricesė Bari
Princesė Bari (바리공주 Bari-gongju), dar žinoma kaip „Išmestoji princesė“, yra vienas svarbiausių ir populiariausių Korėjos šamanistinių mitų, kuriame pasakojama apie pirmąją mudang, arba šamanę. Princesė Bari vaizduojama kaip galinga dievybė, kuri padeda mirusiųjų dvasioms keliauti į pomirtinį gyvenimą. Mitinė giesmė, giedama laidotuvių metu arba per mirties metines, kai šamanas Princesę Bari pasikviečia kaip pagalbininkę, tradicinio gut ritualo metu, kad ši padėtų dvasiai pomirtinėje kelionėje. Korėjoje yra užrašyta daugiau nei 40 šio teksto versijų. Siužetas Mitas pasakoja, kad gyvenęs karalius, kuris turėjo 15 metų sūnų. Sūnui būnant vieninteliu įpėdiniu visoje karalystėje, karalius kreipėsi į šamanus su klausimu, kada sūnui vesti. Šamanai išpranašavo, kad karaliaus sūnui vedus kitais metais, gims 7 dukterys ir nei vieno sūnaus, bet jeigu jis vestų dar kitais metais, gimsią trys princai. „Jie išmetė ryžių ir perlų ant nefrito stalelio: Pirmasis ženklas pranašavo šamanų likimą, Antrasis ženklas pranašavo...
Daugiau
Rokurokubi
Rokurokubiai (ろくろ首 / 轆轤首 Rokuro-kubi) – vieni iš japoniškųjų jokajų. Yra dvi rokurokubių rūšys: tie, kurių kaklai išsitempia, ir tie, kurių galvos atsiskiria nuo kūno ir plaukioja aplinkui. Jie dažnai minimi japoniškose siaubo istorijose ir rašiniuose. Savo išvaizda rokurokubiai mažai kuo skiriasi nuo paprastų žmonių. Rokurokubiai, kurių kaklai išsitempia, vaizduojami su labai greitai išsitempiančiais ir vėl susitraukiančiais kaklais. Žodis rokurokubis turi kelias kilmės versijas. Viena jų pasakoja, kad puodžiaus naudojamas žiedimo ratas (rokuro) primena pabaisos ištemptą kaklą, kita – kad panaudojus skėčio išskleidimo mechanizmą jo rankena atrodo ilgesnė (rokuro), ir pan. Rokurokubiai, kurių galvos atsiskiria nuo kūno (nukekubiai) Šio tipo rokurokubiai laikomi pirmaisiais, originaliaisiais rokurokubiais. Nukekubiai yra blogi, jie puola žmones naktį ir geria jų kraują. Sakoma, kad, nukekubiams miegant, jų galvos atsiskiria nuo kūno ir skraidžioja aplinkui, o kūnas tampa jų silpnybe: jeigu kūnas pajudinamas, galva nebegali priaugti...
Daugiau
Naga
Žodis naga (skr. नाग nāgá) yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia „gyvatę“, dažniausiai – kobrą. Induizmo ir budizmo religijose Naga yra vadinama mitinė pusiau dieviškosios klasės būtybė, kuri yra pusiau žmogus, pusiau kobra. Tai yra stipri ir graži rūšis, kuri gali įgyti tiek absoliučią žmogaus formą, tiek absoliučią gyvatės formą. Šios būtybės gali būti pavojingos, tačiau taip pat gali būti ir naudingos žmonėms. Moteriškoji naga įvardijama kaip Nāginī arba Nāgis. Tai yra įspūdingo grožio gyvačių princesės. Rytų Indijos Manipuro dinastija, pietinėje Indijoje valdę Palavai ir valdančioji Funanės (Kambodžoje) šeima, visi patvirtino žmogaus ir nagi sąjungos kilmę (Vogal 1978). Nagų kilmė Pradžiapatis turėjo dvi sąžiningas ir nepaprastai gražias dukteris, Kadru ir Vinata. Abi dukterys ištekėjo už išminčiaus Kašjapo. Jis kiekvienai jų suteikė palaimą, tokią, kokios pačios norėjo. Kadru pasirinko tapti tūkstančio nagų motina, visų vienodai didingų. Tuo tarpu Vinata paprašė dviejų sūnų, kurie...
Daugiau
Dziangši
Dziangši (僵尸 jiāngshī) – mitinė būtybė Kinijos folklore, pažodžiui išvertus reiškianti „sustingęs numirėlis“. Dar ji vadinama šokinėjančiu zombiu ar vampyru. Tai yra prisikėlęs numirėlis, šokinėjantis ištiestomis į priekį rankomis bei apsivilkęs oficialiais Čingų dinastijos laikotarpio (XVII a.-XX a.) rūbais. Įprastai naktį jis žudo gyvus padarus ir pasisavina jų gyvenimo energiją, o dieną slepiasi tamsiame urve ar karste. Kilmė Manoma, jog ši mitinė būtybė galėjo išsivystyti iš palaikų pervežimo per tūkstantį li (li – kinų atstumo matas, atitinkantis apie 500 metrų) tradicijos. Jau senovės Kinijoje vyko sparti darbuotojų migracija ir neretai į kitą sritį iškeliavę užsidirbti asmenys žūdavo toli nuo savo gimtinės. Giminaičiai, sužinoję, jog toli iškeliavęs dirbti mirė jų šeimos narys, neturėdami lėšų transportuoti kūno, įprastai pasamdydavo daoistų dvasininką, kad jis apeigų metu „reanimuotų mirusįjį ir jam parodytų kelią namo“, nes tikėta, jog palaidojus žmogų ne jo gimtojoje vietoje,...
Daugiau
10 požemio valdovų
Rytų Azijos mitologijoje 10 požemio valdovų (kin. 十王 shiwang, kor. shiwang, jp. jūo), dar vadinami požemio teisėjais – tai karaliai, vadovaujantys 10 pragaro teismų, kuriuose mirusieji baudžiami fizinėmis kančiomis, atitinkančiomis jų esant gyviems padarytas nuodėmes. Pragaras Į Kiniją pragaro (地狱 Diyu) samprata atkeliavo kartu su budizmu, o vėliau pragaro suvokimui įtakos turėjo daoizmas ir vietiniai tikėjimai. Pragaras dažniausiai vaizduojamas kaip požeminis labirintas su daugybe lygių ir kambarių. Mirusieji siunčiami į tuos kambarius atpirkti savo nuodėmių, padarytų dar esant gyviems. Kiekvienas teismas atsakingas už tam tikrą nuodėmę ir jos atpirkimo būdą. Daugelis legendų tvirtina, kad nusidėjėliai yra priversti patirti baisias kančias, kol numirs dar kartą, po to jie atgaivinami, kad iš naujo patirtų kančias. Visi žmonės po mirties patenka į pragarą, tačiau kiek laiko jie ten praleis, priklauso nuo nuodėmės sunkumo. Nuodėmės labai įvairios – nuo prastos higienos iki žmogžudystės. Kai žmogus miršta, jo siela nuvedama pas viso pragaro...
Daugiau
