Nintendo
Nintendo Company, Limited (jap. 任天堂株式会社 Nintendō Kabushiki-kaisha) – tarptautinė elektronikos ir kompiuterinės įrangos kompanija, kurios pagrindiniai padaliniai yra Kiote, Japonijoje. Nintendo, kurią 1889-aisiais įkūrė Fusadžiro Jamaučis, dabar yra viena didžiausių kompiuterinių žaidimų kūrėjų pasaulyje. Istorija Kompanijos istorija prasidėjo dar XIX a. pab. Tuo pačiu metu kai Japonijoje prasidėjo valstybės modernizacija, dar žinoma kaip Meidži restauracija, kurios metu buvo įteisinta nemažai dalykų tarp jų – lošimas kortomis. Po šio įteisinimo kortų žaidimų populiarumas ženkliai smuko. Tačiau 1889 m. Fusadžiro Jamaučis (jap. 山内 房治郎) įkūrė mažą įmonę Kiote pavadinimu ,,Nintendo Koppai“, kuri pardavinėjo Hanafuda (jap. 花札) kortas. Taip siekdamas gražinti šioms kortoms populiarumą. Hanafuda nuo vakarietiškų įprastų kortų skiriasi tuo, kad Hanafuda neturi skaičių, jos skirstomos pagal 12 grupių (pagal metų mėnesius) po 4 kortas ir vienoje kaladėje būdavo 48 kortos (Jones 2013). Pirmieji verslo metai buvo labai prasti. Kadangi kortos...
Daugiau
E-sportas Rytų Azijoje
Elektroninis sportas – tai vienas iš varžymosi būdų žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Į tai įeina: pirmo asmens šaudyklės, platforminiai koviniai žaidimai, strateginiai ar kortų žaidimai. E-sporto pradžia yra siejama su 1998 m., nes JAV kompiuterinių žaidimų kūrėja „Blizzard Entertainment“ išleido realaus laiko strateginį žaidimą „Starcraft“, ir jis tapo sensacija visame pasaulyje, dėl aukštos kokybes grafinio dizaino, puikios muzikos kompozicijos bei paprasto ir įdomaus valdymo. Šioje srityje taip pat yra profesionalūs atletai, kurie, kaip ir įvairiausių sporto šakų profesionalai koncentruojasi į konkretų žaidimą ir siekia tapti geriausiais. E-sporto profesionalus taip pat reikėtų vadinti sportininkais, bet šiais laikais dauguma žmonių, šių atletų nepripažįsta. Nors, kaip ir kiekvienas sportininkas, šie profesionalai patiria didžiulį krūvį, laikydamiesi griežto kasdienio grafiko, kuris reikalauja nuolatinių treniruočių 12 ar daugiau valandų per parą. Dažnai yra rengiami įvairiausių tipų žaidimų turnyrai, kurių priziniai fondai siekia 10 000 JAV dolerių....
Daugiau
Moteriškos mokyklinės uniformos Japonijoje
Mokyklinė uniforma – standartizuota apranga, skirta dėvėti mokykloje. Uniforma sukuria bendrą organizacijos įvaizdį ir simbolizuoja narių statusą visuomenėje (English Dictionary, 2016). Japonijoje mokyklinės uniformos gyvuoja apie 150 metų. Japonai turi specialų žodį, apibūdinantį mokyklinę uniformą – seifuku. Maždaug 95 % vidurinių mokyklų Japonijoje yra įvedusios uniformą kaip privalomą aprangą (Ashcraft, Ueda 2010, p. 11). Tombou uniformų muziejus – vienintelė Japonijoje mokyklinių drabužių saugykla. Šis muziejus įsikūręs netoli Tombou mokyklinių uniformų gamyklos, kurioje siūlai paverčiami audiniais visos šalies moksleivių uniformoms. Okajama – Japonijos uniformų sostinė ir jeigu vilkite japonišką mokyklinę uniformą, greičiausiai ji yra iš Okajamos. Tombou uniformų muziejuje kostiumuoti manekenai surikiuoti eilės tvarka pagal chronologiją – taip parodoma uniformų evoliucija (Ashcraft, Ueda 2010, p.12). Meidži periodu (1868–1912 m.) Japonija staiga ėmė vytis Vakarus: į savo šalį priėmė daugybę užsienietiškų idėjų, madų ir technologijos atradimų. Įdomumo dėlei paminėtina, kad tarp jų yra ir naujausių šaunamųjų...
Daugiau
Salarymanas
Salarymanas (サラリーマン sararīman iš ang. salary + man) – kompanijos darbuotojas vyras Japonijoje, kurio visos pajamos pagrįstos atlyginimu (English Dictionary, 2016). Nors pažodinis termino vertimas – vyras, gyvenantis iš atlyginimo, šis terminas neapibūdina visų darbuotojų, kurie gauna pastovų nustatytą atlyginimą. Pvz.: gydytojai, inžinieriai, advokatai, buhalteriai, muzikantai, aktoriai, politikai, savarankiškai dirbantys asmenys ir įmonių vadovai nėra vadinami salarymanais. Šiuo terminu apibūdinami tik tie vyrai, kurie dirba didelėje biurokratinėje verslo įstaigoje ar įmonėje (Vogel 1973, p. 5). Salarymano terminas tiesiogiai siejamas tik su vyriškąja lytimi, moterims naudojami terminai – „karjeros moteris“ (angl. career woman) arba žemesnio rango darbuotojoms „biuro ponia“ (angl. office lady, OL) (English Dictionary, 2016). Svarbiausios su salarymanu susijusios sąvokos: mirtis nuo persidirbimo – karoši (過労死 karōshi), ir atkaklūs darbuotojai (猛烈社員 mōretsu shain) – tai salarymanai, kurie visą savo laiką ir energiją paskiria įmonei (Palumbo, Herbig 1994, p. 11). Samprata Pats terminas „salarymanas“ pradėtas plačiai vartoti nuo...
Daugiau
Samurajai
Samurajai (武士 bushi, 侍 samurai) – Japonijoje XII–XIX a. gyvavusio karių luomo atstovai. Šimtmečius egzistavęs karių luomas žinomiausias dėl savo garbės suvokimo, drąsos, besąlygiško paklusnumo ir tvirto garbės kodekso. Nuo įprasto tų laikų kario samurajus skyrėsi tuo, jog ypač rūpinosi savo dvasiniu tobulėjimu, kova buvo neatsiejama jo gyvenimo dalis, o svarbiausia – jis laikėsi garbės kodekso – bušido (武士道 bushido). Luomo atsiradimas ir iškilimas Nors samurajų luomas susiformavo tik XII a., užuomazgos siekia VIII a. pabaigą, kai Fudživarų (Fujiwara) klanui neįtikę turtingi žemvaldžiai pradėjo plėsti savo įtaką. Tuo metu samurajai buvo gerai ginkluoti, kovų užgrūdinti, daug karinės galios savo šeimininkui užtikrinantys pavaldiniai. Paties žodžio samurajus reikšmė gali būti verčiama kaip „tas, kuris tarnauja“. Nors tarp samurajų buvo ir smulkiųjų žemvaldžių, dauguma samurajų buvo bežemiai ir tarnavo kilmingiesiems bei turtingiesiems. Jie paskirdavo visą savo gyvenimą vienam pagrindiniam tikslui – saugoti šeimininką. Dažniausiai tai...
Daugiau
Origamis
Origamis (折り紙 origami) – japoniškas popieriaus lankstymo menas. Istorija Dėl origamio atsiradimo vis dar labai daug diskutuojama. Kitaip nei kitos meno formos, popierius labai greit suyra ir nėra jokių įrodymų, iš kur atsirado ir kaip vystėsi ši meno šaka. Manoma, kad popierių 105 mūsų eros metais Kinijoje išrado Cai Lunas (蔡伦 Cai Lun). Tai reikštų, kad origamio meno istorija irgi prasidėjo Kinijoje, tačiau archeologiniai radiniai leidžia spėti, jog popierius galėjo būti išrastas daug anksčiau. Vadinasi, lankstymo menas taip pat teoriškai galėjo atsirasti anksčiau negu turima tą patvirtinančių konkrečių įrodymų. Kinijoje išlikusių senovinių origamio, arba popieriaus lankstymo, pavyzdžių yra labai mažai. Seniausias lankstymo pavyzdys – juanbao (金元宝 jinyuanbao), kai popierius sulankstomas taip, kad atrodo tarsi aukso grynuoliai. Tokie popieriaus darbai sudeginami kaip aukos pagerbiant mirusiuosius. Nėra tikslių žinių, kada atsirado šis lankstymo būdas, tačiau jis egzistuoja ir dabar. Dar vienas lankstymo būdas Kinijoje – „modulinis lankstymas“,...
Daugiau
Bakumacu
Šiogunato pabaiga arba Bakumacu (幕末 bakumatsu) – terminas, paprastai nusakantis Edo periodo pabaigos laikotarpį tarp JAV komandoro Metjaus Perio išsilaipinimo Japonijoje 1853 m. iki imperatoriaus Meidži valdymo pradžios 1868 m. Šio laikotarpio eigoje pasikeitė Japonijos užsienio politika. Pasibaigė daugiau nei du su puse šimtmečio besitęsiusi Tokugavų dinastijos įvesta sakoku (鎖国, „uždarytos šalies“) arba joi (barbarų pašalinimo) politika, uždariusi Japonijos sienas nuo likusio pasaulio, ir pradėta kaikoku (開国, „atviros šalies“) politika. Priežastys Tenpo badas (天保の飢饉 Tenpō no kikin), apėmęs šalį nuo 1833 iki 1836 metų, kai ryžių derlius Japonijoje buvo ypač negausus, tapo viena iš visuomenės neramumų pradžios priežasčių. Daug valstiečių mirė iš bado arba nuo paplitusių ligų, ypač šiaurės rytinėje dalyje. Tokugavos šiogunatas bandė suvaldyti krizę dalindami maistą, kurdami pastoges prisiglausti ir mažindami sakės produkciją, tačiau šios priemonės nebuvo efektyvios. Šalyje prasideda sukilimai. 1837 m. Ošio Heihačiro, Osakos miesto pareigūnas, kartu su...
Daugiau
Nihonga
Nihonga (日本画 Nihon-ga, liet. „japoniško stiliaus paveikslai“) – japoniško stiliaus tapyba, kuri prasidėjo Meidži laikotarpyje (明治時代 Meiji-jidai, 1868-1912). Šio aspekto tikslas Japonijos mene buvo išsaugoti esančias meno tradicijas ir sukurti šiuolaikinį kultūrinį tapatumą. Tuo metu, kai Japonijoje buvo įtempti santykiai tarp tradicijų ir naujovių, neišvengiamą svarbą turėjo nihonga tapybos vystymąsis, menininkai dėjo pastangas, kad atkreiptų subalansuotą dėmesį į jų savitą Rytų Azijos paveldą ir išraiškingas galimybes Vakarų tapyboje (Buckley, 2002). Istorija Meidži laikotarpiu Japonija patyrė drastiškas reformas beveik kiekviename socialiniame lygmenyje. Ankstesnysis valdovas feodalas Tokugava Iejasu (徳川家康 Tokugawa Ieyasu) buvo priverstas perduoti valdžią imperatoriui Meidži, o vėliau buvo perkeltas į rytus nuo Japonijos sostinės Kioto ir Tokijo. Tuo metu buvo dedamos pastangos modernizuoti Japoniją ir restruktūrizuoti Japonijos visuomenę siekiant industrializacijos didėjimo ir technologinės pažangos dėl noro sėkmingai atspindėti Vakarų valdžios modelį. Dėl šios priežasties, Japonijos vyriausybė skatino amatininkus ir mokslininkus studijuoti užsienyje...
Daugiau
Sekigaharos mūšis
Sekigaharos mūšis – tai 1600 m. spalio 21 d. vykęs mūšis Japonijoje, tarp Rytų ir Vakarų armijų. Rytų (rytų Japonijos klanų) armija, ištikima Tokugavai Iejasu, kuris pats jai ir vadovavo, o Vakarų (vakarų Japonijos klanų) armija ištikima Tojotomiui Hidejoriui, vadovaujama Išidos Micunario. Šis mušis nulėmė Japonijos ateitį užbaigus Sengoku laikotarpį ir gražinus taiką ilgam laikui (Davis 1999, p. 207-208). Priežastys Oda Nobunaga lėtai įtvirtino savo valdžia didelėje Japonijos dalyje ir kontroliavo tuometinį šogūną, Ašikaga Jošiaki. Ašikaga bandė pasišalinti iš šios keblios padėties 1573 m. užpuldamas Nobunagą. Šis sąmokslas nepavyko ir kurio pasekoje baigėsi jo, kaip šioguno, valdymas. Valdžia atiteko Nobunagai. Oda Nobunaga buvo išduotas savo vasalo, Akečio Micuhide 1582 m. ir per Kioto antpuolį pasidarė seppuku (ritualinė savižudybė). Po šio įvykio Tojotomis Hidejošis nusprendė atkeršyti už Nobunagą ir paimti Japonijos valdžia į savo rankas (Davis 1999, p. 205). Tačiau...
Daugiau
Kimono
Kimono (着物 kimono, liet. „apsivelkamas daiktas“) – tradicinis japonų drabužis. Šį apdarą dėvėjo vyrai, moterys ir vaikai. Dažniausiai rūbas vilkimas per tradicinius festivalius arba ceremonijas, nors seniau japonai kimono vilkėdavo praktiškai kiekvieną dieną. Kimono – tai „T“ formos tiesus drabužis, siekiantis kelius, jo rankovės labai ilgos, prie apdaro yra skirta plati juosta obis (帯 obi), kuris užrišamas nugaroje. Dabar kimono dažniausiai dėvi moterys ypatingomis progomis. Pagal tradicijas neištekėjusios moterys dėvėjo kimono, kuris vadinamas furisode (振袖 furisode). Keletas vyresnio amžiaus moterų ir vyrų vis dar dėvi kimono kasdien. Vyrai vilki kimono dažniausiai per vestuves, arbatos ceremonijas ir kitomis oficialiomis progomis. Istorija Kimono, vaizduojantis Japonijos kultūrą ir paveldą, yra įvairių tipų, kurie reprezentuoja kiekvieną metų laiką bei progą. Naros laikotarpiu (奈良時代 Narajidai) japonai vilkėjo atskirus drabužius. Drabužį sudarė apatinė ir viršutinė dalis, sijonas arba kelnės, dažnas buvo ir vientisas drabužių derinys. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heianjidai) įsigalėjo nauja siuvimo...
Daugiau
