Himedži pilis
Himedži pilis (姫路城 Himeji-jō), dar vadinama Baltojo garnio pilimi – viena lankomiausių Japonijos pilių. Kaip ir didžioji dauguma šalyje esančių, pastatyta XVII a. pr., Edo laikotarpiu, valdant feodalams Tokugavoms. Iškilusi ji Himedžio mieste ir per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta – būtent dėl to iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra. Pavadinimo reikšmė ir kilmė „Baltojo garnio pilimi“ pastatą japonai pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos, baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himedžio miestą ir Kansajaus provincijos apylinkes. Tačiau iš tiesų Himedži pilis buvo pastatyta vien gynybos tikslias, o baltas stiukas panaudotas dėl jo puikių ugniai atsparių savybių. Kaip ir kitų to laikotarpio japonų statinių, Himedži statybai buvo naudojamas daugiausia medis, o stiukas padėjo apsisaugoti nuo ugnies...
Daugiau
Nindzė
Nindzė (忍者 ninja arba 忍び shinobi) – feodalinės Japonijos kariai, specializavęsi šnipinėjime, žvalgyboje, agitacijose, dažnai samdyti kaip užsakomi žudikai (Hayes 1985, p. 1). Naudojo savitą kovos meną nindžiucu (忍 ninjutsu). Istorija Dauguma istorikų sutinka, kad nindzės pradėjo formuotis jau VI a., Tangų dinastijos (kin. 唐朝, Tángcháo) metu, miškinguose vidurio ir pietų Japonijos kalnuose įsikūrus pabėgėliams iš Kinijos – kariams, vienuoliams, mistikams, kurie šiose teritorijose netrukdomi galėjo praktikuotis kovos menus, medituoti, tobulinti antgamtines galias (Poisso 2001). Palaipsniui susikūrė nindzių gyvenvietės, o vėliau jose susiformavo atskiros nindžiucu mokyklos. Pačios žymiausios gyvenvietės Iga (dabartinės Mie prefektūros vakarinėje dalyje) ir Koga (Šiga prefektūros pietinėje dalyje) (Bertrand 2006, p. 12). Manoma, kad šnipinėjimo, žvalgymo, informacijos rinkimo (karo tikslais) taktikos buvo naudojamos jau VII-VIII a. Kinijoje. Japonijoje, VI a. Princas Šotoku (聖徳太子 Shōtoku Taishi) minimas kaip pirmasis pasisamdęs nindzes, kad nugalėtų Mononobe klaną (物部氏 Mononobe shi) (Green 2001, p. 356). Nindzių...
Daugiau
BJD lėlės
BJD lėlės (angl. ball-jointed dolls) į lietuvių kalbą galėtų būti verčiamas kaip „šarnyrinės lėlės“, tačiau tai nėra visiškai tinkamas terminas tikrosioms BJD lėlėms apibūdinti. Mat šarnyrinės lėlės iš esmės gali būti bet kurios, kurių galūnės pritvirtintos sąnariais ir gali būti judinamos, o BJD turi tam tikrus išvaizdos ir jos keitimo apribojimus. Dažniausiai minint ball-jointed dolls yra kalbama konkrečiai apie azijietiškas lėles, kurios kartais dar gali būti trumpinamos kaip ABJD, tačiau iš tiesų šis trumpinys pasitaiko retokai. Taip pat, kadangi moderniųjų BJD lėlių gamyba prasidėjo su Volks kompanijos Super Dolfie linija, pastarasis terminas irgi gali būti vartojamas apibūdinti visoms azijietiškoms BJD lėlėms nepaisant gamintojo. Istorija Apskritai šarnyrinės lėlės iš molio ar medienos buvo gaminamos jau senovės Graikijos laikais, tačiau moderniųjų istorijos pradžia būtų galima laikyti XIX a., kai tokios lėlės imtos gaminti iš neglazūruoto porceliano šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija. Apie...
Daugiau
Tokugavų dinastija
Tokugavų dinastija arba Tokugavų šiogunatas (徳川幕府 Tokugawa bakufu, 1603-1868) – tai 265 metus trukusi feodalinė dinastija, kurią valdė šiogunai (shogun, liet. karo vadas). Tokugavų valdymo periodas yra priskiriamas Japonijos Edo istoriniam laikotarpiui dėl tuo metu Edo (dabartinis Tokijas) buvimo Tokugavų sostine. Tokugavų periodas Japonijoje dažnai apibūdinamas dviprasmiškai – anksčiau siejamas su tamsiu feodaliniu laikotarpiu, šiuo metu jis dažnai yra apibūdinamas kaip auksinis taikos ir suklestėjimo amžius, kuriame buvo išlaikyta ir išgryninta tikroji nepaliesta Japonijos kultūra prieš ją paveikiant Vakarų imperializmui. Istorinis Nobunagos, Hidejoši ir Iejasu vaidmuo Pirmasis Tokugavos šiogunas ir jo įkūrėjas buvo Tokugava Iejasu (1542-1616). Jis gimė ir subrendo politinės suirutės metu, Sengoku periode (1467-1590). Šio periodo metu centralizuota politinė valdžia – imperatoriškasis teismas ir karinė valdyba (šiogunatas, arba bakufu) – prarado savo veiksmingumą. Tiesioginė politinė įtaka buvo perleista apytiksliai dviem šimtams vietinių kunigaikščių, arba daimio, valdžiusių provincijų teritorijas. Sengoku periodo pabaigoje,...
Daugiau
Kendo
Kendo (剣道 „kardo kelias“) yra modernus kovos menas, kilęs iš Japonijos. Šis kovos menas susiformavo iš fechtavimosi meno. Kendo naudojami bambukiniai kardai šinajai (竹刀 shinai) ir apsauginiai šarvai (防具 bōgu). Šiomis dienomis kendo yra plačiai praktikuojamas tiek Japonijoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Kendo yra didelės fizinės bei psichologinės ištvermės reikalaujantis kovos menas, kuriame yra suderinta kovos menų praktika ir vertybės su sportiniu fiziniu krūviu. Besitreniruojantys kendo kovos meną yra vadinami kendoka (剣道家 kendōka). Istorija. Kendo – tai gan stipriai ritualizuota japonų fechtavimosi meno praktika, susiformavusi prieš kiek daugiau nei tūkstantį metų. Nors tikslios kendo šaknys nėra žinomos, šis kovos menas tikriausiai pamažu susiformavo iš realių dvikovų tarp samurajų. Kovotojai su kardais Japonijoje įsteigė kendžiucu (kenjutsu, liet. k. „kardo technika“; „kendo protėvis“) mokyklas, kurių egzistavimas tęsėsi keletą amžių ir šiandien sudaro kendo praktikos pagrindą. Formalieji kendo pratimai, vadinami kata, buvo sukurti kendžiucu mokyklų egzistavimo laikais, kaip pagrindas karius...
Daugiau
Haiku
Haiku (俳句) – specifinė japonų poezijos forma, sudaryta iš trijų eilučių, 17 skiemenų. Nepaisant to, kad eilėraštis yra toks trumpas, jis yra visiškai baigtas kūrinys. Pirmoji ir trečioji eilėraščio eilutė turi po penkias moras, o antroji – septynias (mora – tai garso vienetas, kuris prilyginamas skiemeniui (literarydevices.net). Haiku eilėraščiuose nenaudojamas rimas, išskyrus atsitiktinius atvejus arba vidinius rimus bei aliteracijas, susidarančias savaime, kiekvienam japonų kalbos skiemeniui baigiantis viena iš penkių balsių arba raide „n“, kuri skaitoma atskiru skiemeniu ir tariama taip, lyg po jos būtų balsis (proin.ktu.lt). Haiku yra laikomas viena svarbiausių tradicinės poezijos rūšių Japonijoje. Nuo senų laikų buvo painiojami terminai haiku, hokku ir haikai. Terminas hokku (発句) pažodžiui reiškia „pradžios posmą“ − tai tarsi atidarymo strofa. Haikai (俳諧) yra tradicinės japonų poezijos rūšis, šiek tiek panaši į haiku, tačiau haikai ilgis ir skiemenų skaičius skaičiuojami truputį kitaip nei...
Daugiau
Japoniški kardai
Japoniški kardai (日本刀 nihontō) yra Japonijoje kaldinami kardai. Yra labai daug japoniškų kardų rūšių, kurios skiriasi dydžiu, forma, naudojimo paskirtimi ir kaldinimo metodais. Kadangi japoniški kardai buvo sukurti koviniams tikslams, pasikeitę kovos metodai turėjo įtakos ir paties kardo esybei. Pastebimiausias pokytis − kardo forma. Iš jos galima nustatyti, kokio senumo kardas, kada nukaldintas. Keičiantis istorijos periodams kito ne tik kardų forma, bet ir išvaizda. Istorija Keičiantis eroms ir valdovams, japoniški kardai kito kartu su jais. Kiekviena era turėjo savo garsiausių karių ir kardų, kurie padėjo kautis mūšiuose. Tokie japoniški kardai, kokius žinome šiandien, su giliu, grakščiu linkiu, viengubais ašmenimis su ketera, yra kilę iš šinogi-dzukuri kardų kaldinimo stiliaus; tai vadinamieji čokuto ar tači kardai (Ngayama 1997, p. 15). Šinogi-dzukuri kardų kaldinimo stilius išsivystė iš kiriha-dzukuri stiliaus. Kardo keteros linija buvo perkelta arčiau bukosios kardo dalies, ašmenys daromi aštresni, bet kartu...
Daugiau
Kuraokami
Kuraokami (闇龗 Kuraokami-no-kami) yra legendinis Japonijos drakonas, sniego ir lietaus dievybė. Knygoje „Drakonai Kinijoje ir Japonijoje“ parašytoje Marinus Willem de Visser, pavadinimas 闇龗 užrašomas dviem rašmenimis: 闇 (kuro) reiškia „tamsus“, o knygoje verčiamas kaip „slėniai“ arba „bedugnė“, ir 龗, kurio reikšmė nurodoma, kaip „lietus ir drakonas“. Todėl pasak David Jones parašiusio knygą „Drakono instinktas“ („An Instinct for Dragon“) Kuraokami vardas gali būti verčiamas kaip „Slėnių dievas drakonas“. Išvaizda Kuraokami turi drakono kūną, tačiau yra teigiama, jog jo kūnas turi panašumo ir į gyvatę. Keliuose šaltiniuose Kuraokami yra vaizduojamas panašus į Kinijoje vaizduojamus drakonus: ilgas, kaip gyvatės kūnas ir drakono galva, bei kojos. Kuraokami lytis šaltiniuose nėra aiškiai nurodoma, tačiau apie jį rašoma kaip apie vyriškos lyties dievybę. Kuraokami atsiradimas Mitologijoje Kuraokami atsiradimas nėra visai aiškus. Brolis ir sesuo, dievai kūrėjai Idzanagis (iš kurio gimė ir viena svarbiausių Japonijoje dievybių...
Daugiau
Inugami
Inugami (犬神) – šuns dvasia, Japonijoje sukurta, garbinta ir „įdarbinta“ šeimos naudojant magiją. Inugami buvo randami Kiūšiū, Šikoku ir vakarinėje Honšiū dalyje. Inugami atrodo taip pat kaip įprastas šuo, siekiant panašumo ir prisiderinimo prie visuomenės. Tačiau tikroji jo forma yra išdžiūvusi, mumifikuota šuns galva, kuri dažnai aprengta ritualiniais atributais. Ši galva yra saugoma ir paslėpta nuo žmonių slaptoje šventovėje savininko namuose. Istorija Inugami turi daug bendro su kitais sergėtojais, pavyzdžiui, Šikigami ir kicune. Inugami dažniau naudojami tose vietose, kur nėra lapių, pavyzdžiui, didelės populiacijos centruose. Yra įrodymų apie senovės tradiciją garbinti inugami, kuri buvo paplitusi nuo vakarų Japonijos iki Okinavos. Buvo sakoma, kad galingi burtininkai galėdavo sukurti šias dvasias per tam tikras ceremonijas ir naudoti jas įvairiems piktiems darbams. Inugami tarnauja savo šeimininkams ištikimai ir nuosekliai atlieka įsakytas užduotis. Jie yra ištikimi tik vienam žmogui arba vienai šeimai. Ištikimi...
Daugiau
Akašita
Akašita (赤舌 Akashita) – japonų mitologinė būtybė, demonas, žinomas kaip keršytojas ginčuose dėl vandens, atnešantis su savimi tik blogį ir žalą. Pažodžiui jo vardas yra verčiamas kaip „raudonas liežuvis“ (赤 aka, liet. „raudonas“, 舌 shita, liet. „liežuvis“). Pats Akašita yra bauginančios išvaizdos demonas su naguotomis rankomis, snukiu, apaugusiu juodais plaukais ir praverta didžiule burna, kurioje matosi ilgas raudonas liežuvis. Atsiranda Akašita vasarą, kai vanduo yra gyvybiškai svarbus sėkmingam ryžių derliui užtikrinti. Šis plaukuotas padaras-nasrai gyvena išskirtinai tamsiuose debesyse, retkarčiais išlįsdamas visa galva iš debesies, tačiau labai neilgam, tad apie jo išvaizdą daugiau nieko negalima pasakyti, kadangi visas jo kūnas yra paslėptas debesyje. Legendos Japonų mitologijoje yra daugybė įvairiausių demonų, dvasių ir vaiduoklių. Jų visuma vadinama jokajais. Bet kur galima surasti tam tikrą baubą, su savo istorija, japoniškai disciplinuotą ir žinantį ką, kada ir kur reikia gąsdinti arba persekioti. Taipogi,...
Daugiau
