Alkanų vaiduoklių šventė
Alkanų vaiduoklių šventė Alkanų vaiduoklių, arba Džongjuan, šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) švenčiama kiekvienais metais, septinto Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė – viena iš tradicinių Kinijos švenčių, per kurią garbinami protėviai. Taip pat minima Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakosDaoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba 三官, San Guan) dar vadinami Trijų valdovų elementais. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) yra valdovas Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną. Vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi), o Žemės elemento (kin. 地官, Di Guan) vardas Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo...
Daugiau
Kinų vestuvių tradicijos
Kinų vestuvių tradicijos – vedybų metu taikomų papročių, ritualų ir apeigų visuma, per ilgą laiką susiformavusi kinų sociokultūrinėje aplinkoje. Šias tradicijas apibrėžia keletas esminių aspektų. Sutampantis socialinis statusas Senovės Kinijos kultūroje buvo labai svarbus faktorius. Dvidešimtmetis vaikinas ir šešiolikmetė mergina – senais laikais buvo idealus derinys sutuoktuvėms. Kalbant apie socialinį statuso sutapimą, jo reikšmė išaugo jau Vakarų Džou dinastijos (周朝 Zhōu Cháo) laikotarpiu (1046-771 pr. Kr). Tuo metu didikų ir prasčiokų vestuvės, pagal įstatymą, buvo draudžiamos. Tačiau po Džou dinastijos gyvavusių kitų valdančiųjų vykdyta feodalinė santvarka nepaliko absoliučiai jokies vilties santuokai tarp didikų ir prasčiokų. Šis draudimas gyvavo ir Čingų dinastijos (清朝 Qīng cháo) laikotarpiu (1644-1911). Nors vėliau, vakarams padarius itin didelę įtaką, šis draudimas po truputį blėso, tačiau dar ir šiais laikais populiaru patiems tėvams surasti antrąją pusę savo vaikui. Supiršti vaikinas ir mergina laikydavosi tėvų nustatytų taisyklių ir vykdydavo...
Daugiau
Kiniški popieriaus karpiniai
Popieriaus karpymo menas (剪纸 jiǎnzhǐ) – tradicinio kinų meno šaka, atsiradusi prieš daugiau nei 2000 metų, kai buvo išrastas popierius. Vėliau ši meno šaka įvairiomis atmainomis paplito ir visame pasaulyje. Kinijoje karpiniai įvairių švenčių ir festivalių metu kabinami ant langų bei durų, dėl to dar yra vadinami Lango gėlėmis (窗花 chuāng huā). Istorija Mokslininkai nesutaria, tačiau manoma, jog pirmieji karpiniai atsirado prieš maždaug 2100 metų. Istoriniai įrašai nurodo, jog Hanų dinastijos (III a. pr. Kr.-III a.) laikais nežinomas asmuo, norėdamas pradžiuginti imperatorių U Di (武帝 Wǔdì), iš popieriaus išpjaustė Li Furen, tuometinės imperatoriaus sugulovės, atvaizdą ir tai buvo pirmasis popierinis karpinys. Tačiau kaikurie mokslininkai karpinių ištakomis laiko III a. pr. Kr., kada buvo aptikti odiniai, šilkiniai ir kitokių plonų medžiagų pjaustiniai. Vėliau, Pietų ir Šiaurinių dinastijų (V a.-VI a.) laikais, festivalių metu tapo papročiu klijuoti šilko juostelėse išpjaustytus žmonių atvaizdus. Tangų dinastijos...
Daugiau
Hanių dinastija
Hanų dinastija (漢朝) (206 m. pr. Kr-220 m.) buvo antra imperialinė dinastija Kinijoje. Ji buvo įkurta sukilėlių lyderio Liu Bango. Dinastijos valdymas buvo trumpai nutrauktas Sin (新朝 Xin) dinastijos (9-23 m.) buvusio regento Vango Mango (王莽 Wang Mang). Hanų dinastija skirstoma į du laikotarpius: Vakarų Hanų (206 pr. Kr.-9 m.) ir Rytų Hanų (25-220 m.). Šis laikotarpis kuris truko apie keturis šimtmečius, buvo laikomas aukso amžiumi Kinijos istorijoje. Iki šios dienos, Dauguma Kinijos etninių grupių nurodo save kaip „Hanų Žmonės“ ir Kinijos raštas yra vadinamas „Hanų simboliais“ (Ropp 2010, p. 24-25). Liu Bangas (劉邦 Liu Bang) yra vienas iš dviejų Kinijos dinastijų įkūrėjų, kilusių iš valstiečių (kitas buvo Mingų dinastijos pirmasis imperatorius). Per suirutę, kilusią po Čin Ši huandi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) mirties, dėl įtakos varžėsi karinės grupuotės. Pagrindinės buvo vadovaujamos Liu Bango ir generolo Siang Ju (Xiang Yu). 206-202 m. pr. Kr. jų konfrontacija peraugo...
Daugiau
Kinijos pilietinis karas
Kinijos pilietinis karas – 1927-1949 (su pertraukomis) vykęs karas tarp dviejų valdžios Kinijoje siekusių jėgų: Gomindano vyriausybės bei Kinijos Komunistų partijos. Tai vienas daugiausia aukų pareikalavusių karų pasaulyje. Karas baigėsi KKP pergale bei Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimu. Karo prielaidos ir priežastys Kinijos ekonominė bei socialinė padėtis, sudariusi sąlygas įsiplieksti pilietiniam karui, pradėjo formuotis dar paskutiniosios Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos valdymo periodu, kai dėl svetimtaučių, kontroliuojančių Kinijos prekybą, ir augančio nepasitenkinimo imperializmu 1911-aisiais šalyje kilo revoliucija. Kinijai susiskaldžius į regionus, kontroliuojamus skirtingų karvedžių, šalyje kilo chaosas, taip paskatinęs nacionalistų, siekusių šalies unifikacijos, judėjimą bei Gomindano vyriausybės įkūrimą, o nuo žiaurių karvedžių kontrolės nukentėjusių bei nuskurdusių valstiečių parama teko 1921-aisiais įkurtai Kinijos Komunistų partijai. Kartu veikusių Gomindano vyriausybės bei KKP pastangomis karvedžiai buvo nugalėti, šalis militarizuota, o susiskaldymo į regionus laikotarpis buvo užbaigtas, tačiau netrukus, imant ryškėti dviejų partijų idėjiniams skirtumams,...
Daugiau
Didžioji kinų siena
Didžioji kinų siena (長城 Chángchéng, „Ilgoji siena“). Tai vienas didžiausių ir masyviausių statinių, gerai žinomas dėl savo tvirtos struktūros, ilgos istorijos. Didžiosios kinų sienos statybos tęsėsi nuo III a. pr. Kr. (221 m. pr. Kr.) iki XVII a. Ši siena driekiasi nuo Šanhajaus perėjos Hebėjo provincijoje (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose. Jau prieš kelis šimtus metų Didžioji kinų siena buvo įtraukta į Septynių didžiausių šedevrų sąrašą pasaulyje. 1987 m. ši siena buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl puikios gynybinės struktūros (UNESCO 1987). Istorija Pavasarių ir rudenų laikotarpis (770-403 m. pr. Kr.). Manoma, jog Didžioji kinų siena buvo pradėta statyti Pavasarių ir rudenų laikotarpiu, kai rytų ir vidurio regionai, kurie sudaro dabartinę Kiniją, sudarė daug smulkių valstybių. Šias valstybes valdė Džou dinastija (1100-221 m. pr. Kr.), karaliai taikė feodalinę sistemą. Siekiant apsaugoti savo valstybes kunigaikščiai liepė...
Daugiau
Didieji Kinijos išradimai
Tūkstantmetė Kinijos civilizacija paliko daugelį dalykų, kuriuos naudojame ir šiandien. Keturi pagrindiniai išradimai yra šie: popierius, spausdinimas, kompasas, parakas (Deng 2011, p. 14). Popierius ir jo spausdinimas 105 m. dažnai yra vadinami popieriaus išradimo metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tais metais kinų imperatorius Cai Lunas (蔡倫 Cài Lún), gyvenęs Hanų dinastijos (汉朝 Hàn cháo) laikotarpiu, tai ir padarė. Tačiau, po neseniai vykusių archealoginių kasinėjimų, atrasta senovinio popieriaus, kuris yra, manoma, bent pora šimtų metų senesnis. Suankuandži (懸泉置 Xuán quán zhì) griuvėsiuose rastos popieriaus atplaišos, pasirodo, buvo pagamintos imperatoriaus Vu (武帝 Wǔ dì) laikotarpiu, kuris datuojamas 140*-86 m. pr. Kr. Bet kuriuo atveju, ar Cai Lunas buvo pirmasis išradęs popierių, ar ne, jis vis tiek nusipelno tokios garbingos vietos istorijoje, kurią ir turi (Robert C. Williams Museum of Papermaking). Cai Lunui kilo idėja gaminti popierių iš medžio žievės, nebereikalingų rūbų bei kanapių, kurie visi...
Daugiau
Baidziu
Baidziu (白酒 báijiǔ) – Kinijos nacionalinis alkoholinis gėrimas, paprastai 40-60% stiprumo, skaidrios spalvos, distiliuojamas iš grūdų. Baidziu tiesioginis vertimas – „baltasis alkoholis“. Charakteristika Baidziu yra gaminamas iš įvairių grūdų, tokių kaip kviečiai, miežiai, sorgas, taip pat iš ryžių bei pupelių (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Nors šiaurės Kinijoje šis alkoholinis gėrimas paprastai distiliuojamas iš ryžių, o pietų Kinijoje – kviečių, miežių ar sorų, vis dėlto dažniausiai gamyboje yra naudojamas sorgas (Chevalier, Lu 2010, p. 165). Baidziu yra distiliuojamas dviejų kolonų distiliavimo įrenginiuose, tačiau nemaža dalis gamintojų laikosi tradicijų ir naudoja medinius garais kaitinamus distiliavimo indus. Gėrimas, fermentuojamas moliniuose induose, laikomas požeminiuose rūsiuose. Moliniai indai, primenantys statines, kuriuose yra brandinamas gėrimas, yra korėti, tam kad alkoholis kvėpuotų ir įgautų išskirtinai sodrų skonį (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Dėl skaidrios išvaizdos baidziu gali pasirodyti panašus į kitus alkoholinius gėrimus, tačiau jis...
Daugiau
Tibeto mirusiųjų knyga
Tibeto mirusiųjų knyga – tai tibetietiškų mokymų rinkinys apie mirtį, mirties tarpsnio kelionės vadovas, atskleidžiantis ankstesnio, dabartinio ir būsimo gyvenimo nepertraukiamumą, – aiškiai parodo, kaip mirties tikrovė atsispindi tibetiečių pasaulyje. Šios knygos tibetietiškojo originalo sutrumpintas pažodinis vertimas – „Išsilaisvinimas pomirtiniame tarpsnyje klausantis pamokymų“ atskleidžia knygos turinį ir tikslą. Knygos autoriumi laikomas guru Padmasambhava. Pirmą kartą šią knygą į anglų kalbą išvertė tibetietis Lama Kazi Dawa-Samdupas, o redagavo jo mokinys W. Y. Ewans-Wentzas, kuris tokį pavadinimą pritaikė remdamasis pagal anksčiau išleistą „Egipto mirusiųjų knyga“. Tibetas Tibetiečiai savo šalį vadina Bö, kartais pridėdami Khavačen – „Sniegynų žemė“. Tibeto civilizacija yra unikali, atšiauraus klimato užgrūdinti gyventojai nuo senų laikų buvo linkę daugiau dėmesio skirti dvasiniams dalykams. Tokiam reiškiniui didelę įtaką darė aplinka: įspūdingas Himalajų kalnų kraštovaizdis, kuris savaime skatino daugelį tibetiečių susikaupti ir medituoti. Stiprus įsitikinimas, kad „stiprioji jėga“ yra dvasinė, o...
Daugiau
Džu Si
Džu Si (朱熹 Zhu Xi) (1130–1200 m.) – tai įtakingiausias Songų epochos neokonfucianizmo ideologas ir filosofas, kuris neokonfucianistinį mokymą pavertė universaliu bei sistemingu. Kinijos kultūros istorijoje tai – žymiausias Konfucijaus idėjų skleidėjas, klasikinių konfucianistinių tekstų komentatorius, mokslininkas enciklopedistas, tekstologas, pedagogas. Dažnai mąstytojas laikomas antruoju po Konfucijaus pagal svarbą ir įtaką konfucianizmo filosofu, naujos neokonfucianizmo ideologijos pagrindėju. Džu Si sukūrė naują sinkretinę neokonfucionizmo sistemą, remdamasis mokymais iš knygos „Mencijus“, „Didysis Mokymas“ „Mokymas apie vidurio ir pastovumo kelią“. Taip pat jo mokymai remiasi idėjomis iš „Sunzi“, „Permainų knygos“ knygų, Yin ir Jang mokyklos mokymais bei 5 elementų teorija (Yao 2000 p. 105). Džu Si gimė mokslininko valdininko šeimoje. Aštuoniolikos metų išlaikęs valstybinius egzaminus, gavo aukščiausią mokslininko laipsnį. Nuo 1178 m. pradėjo aukštas valstybes pareigūno pareigas einančio valdininko karjerą: buvo provincijos administratorius bei rašė įvarius mokslinio pažinimo sritis tiriančius veikalus. 1196 m. Džu Si...
Daugiau
