Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kinų astrologija

Parašė Agnė Stūronaitė - 2015-05-25 - Kinija ir Taivanas

Kinų astrologija – astrologinė sistema, sukurta Kinijos civilizacijoje, kuri yra paremta 12 archetipinių temperamentų, atsispindinčių 12 simbolinių gyvūnų ženklų (Wu 2005, p. 11 – 12). Pagrindai Savęs pažinimo ir asmeninio identiteto klausimai tūkstantmečius nedavė žmonėms ramybės ir buvo siekiu. Pagrindinės prigimties žinojimas padeda savęs priėmimo ir nušvitimo ėjimo link, teikia ryšį su intymiausiais santykiais. Kinų astrologija yra vienas iš būdų, atsakančių į šiuos klausimus. Ji – kone seniausia žinoma horoskopų sistema pasaulyje datuojama ketvirtu tūkstantmečiu prieš Kristų. Senoviniai raštai rasti gerai išsilaikę Tibeto, Kinijos ir Pietryčių Azijos vienuolynuose. Dvasiniai mokytojai senovės Kinijoje buvo atsakingi už populiacijos gerovę ir išsilavinimą. Po daugelio amžių pradėtos plėtoti teorijos susijusios su žmogaus prigimtimi. Kinų astrologijos šaknys kilusios iš klasikų – Konfucijaus, Laozi – filosofijų. Charakterio, asmenybės skaitymo menas atsirado išplitus kinų rašto sistemai ir netrukus susiliejo su visa vyraujančia filosofija. Pradžioje ši liaudies išmintis buvo...

Daugiau

Longma

Parašė Paulius Vasylius - 2015-05-25 - Kinija ir Taivanas

Longma (龙马 / 龍馬 lóngmǎ, liet. „Drakonas-arklys“) – kinų miotologinis personažas, kilęs II a. pr. Kr., vaizduojamas kaip arklys, turintis sparnus bei drakono žvynus. Žmonių buvo piešiamas su gyvatės uodega. Jis buvo pasiuntinys dievams jų kelionėse tarp žemės ir dangaus. Šis sutvėrimas galėjo vaikščioti vandeniu. Kinų mitologija jį parodo kaip didvyrį, teigdama, jog „Šventajam sėdint soste, Longma galėjo atbėgti iš Ming upės vidurio ir sau ant nugaros atnešti žemėlapį‘‘. Drakonas-arklys kinų mitologijoje galėjo reikšti ir įžymų ar iškilų žmogų. Longma taip pat buvo pusiausvyros simbolis tarp In ir Jang. Tipinis Longma įsivaizduojamas bėgantis per milžiniškas jūros bangas su ryšuliu rankraščių, nešantis dievams naujienas iš žemės. Nemažai klasikinių kinų tekstų pamini Drakoną-arklį. Šis personažas yra siejamas su mitinės Hetu Geltonosios upės diagrama, Luošu (Luoshu) kvadratu, kurie turėjo magišką reikšmę kinų kultūroje. X a. kinų enciklopedija „Taiping Julan“ (太平御覽 Tàipíng Yùlǎn)...

Daugiau

Baidze

Parašė Jogilė Steikūnaitė - 2015-05-25 - Kinija ir Taivanas

Baidze (白泽 Baídzé), Japonijoje žinomas kaip Hakutaku – mitinis žvėris kinų ir japonų mitologijose. Pažodžiui jo vardas reiškia „baltą pelkę“. Kinų mitologijoje Kinų mitologijoje Baidze yra sniego baltumo spalvos būtybė, gyvenanti Kunluno kalnuose ir galinti kalbėti žmonių kalba. Jis gali būti laikomas visų gyvų sutvėrimų pradininku. Šis mitinis padaras pasirodo tik tada, kai valstybė valdoma išmintingo karaliaus. Jį galima laikyti tarsi karališkuoju sargybiniu. Taigi, jis priklauso gerosioms būtybėms, pasižymi aukštomis moralinėmis savybėmis, taip pat yra žinomas dėl savo išminties. Kartu yra laikomas ir laimę nešančiu padaru, kadangi tikima, jog gali išvyti blogį. Savo gyvenimą Baidze leidžia ties Kunluno kalnų viršūne, vietovėje, kuri yra kažkur tarp Tibeto ir Sindziango ir laikoma tarsi tibetiečių žmonių kilmės lopšiu. Vienas garsiausių pranešimų apie šią mitinę būtybę yra išlikęs iš legendinio Kinijos Geltonojo Imperatoriaus (2697-2597 pr. Kr.) laikų. Pranešime pasakojama, kad imperatorius keliavo po...

Daugiau

Fusangas

Parašė Agnė Pipiraitė - 2015-05-25 - Kinija ir Taivanas

Fusangas (扶桑 Fúsāng) – keli skirtingi senovės kinų mitologijoje sutinkami objektai, dažniausiai apibūdinami kaip mitologinis gyvybės medis arba nežinoma vietovė rytuose. Fusango motyvas randamas viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių “Kalnų ir jūrų knygoje” bei kituose panašaus pobūdžio tuometiniuose mitologiniuose kūriniuose. Jis aprašomas kaip mistinis gyvybės šilkmedis, kaip spėjama, augantis tolimuose Kinijos rytuose, vėliau jis apibūdinamas kaip kinrožės pavidalo augalas. Kai kuriuose šaltiniuose Fusangas praranda augalo pavidalą ir pereinama prie taip vadinamos neaptiktos teritorijos į rytus nuo Kinijos. Viena dažniausiai vartotų Fusango interpretacijų buvo Japonija. Kinų mitologijoje Fusangas yra dieviškas medis ir sala rytuose, iš kur teka saulė. Panašus medis, vadinamas Žuomu (若木 Ruòmù), yra vakaruose, ir kiekvieną dieną saulė kyla iš Fusango ir nusileidžia į Žuomu. Kinų legenda apie dešimt trikojų varnų, gyvenančių tame medyje, kol devynios ilsisi, o viena neša saulę per dangų, turi panašumų su...

Daugiau

Terakotinė armija

Parašė Saulė Čipkutė - 2015-05-22 - Kinija ir Taivanas

Terakotinė armija (兵馬俑, 兵马俑 bingma yong), pažodžiui verčiant iš kinų kalbos – kareivių ir arklių laidotuvių skulptūros – Čin Ši Huangdi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi), pirmojo Kinijos imperatoriaus (259-210 m. pr. Kr.), mauzoliejuje esančios terakotinių karių ir arklių skulptūros. 1987-aisiais UNESCO kapavietę įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą. Atradimo istorija Čin Ši Huangdi mauzoliejaus skulptūros buvo atrastos 1974-tų metų pavasarį, Šansi (Shanxi) provincijoje, 37 kilometrai į rytus nuo Siano (Xian), septynių vietinių Jang (Yang) kaimo valstiečių: Jang Peijano (Yang Peiyan), Jang Venhai (Yang Wenhai), Jang Sinmano (Yang Xinman), Vang Pudži (Wang Puzhi), Jang Jansino (Yang Yanxin), Jang Džifos (Yang Zhifa) ir Jang Čiuani (Yang Quanyi). Terakotiniai kariai buvo rasti visiškai atsitiktinai – kasant šulinį. Vienas iš atradėjų – Jang Čiuani – pasakoja: „Tada, 1974 metų kovą, kasant šulinį vienas fermerių – Džifa – maždaug 15 metrų gylyje į kažką atsimušė. Iš...

Daugiau

Hundunas

Parašė Domantė Kiškytė - 2015-05-22 - Kinija ir Taivanas

Hundunas (混沌 Hùndùn) – iki galo neišaiškinta mitinė būtybė Kinijos mitologijoje. Hundunas, dar kitaip vadinamas Chaosu, yra vienas svarbiausių komponentų senovės mitologijoje ir pasaulio sukūrime. Senovės įrašai apie Hunduną dažnai skiriasi ar net prieštarauja vienas kitam. Kas rodo, jog mitai galėjo atsirasti iš skirtingų naratyvinių tradicijų. Dėl to, beveik neįmanoma rasti nuoseklios Hunduno charakteristikos. Pažymima, jog nėra aišku, ar jis buvo geras, ar blogas (Yang 2005, p. 146). Atsiradimo mitas Kaip ir daugelyje kosmogoniškų mitų ar sukūrimo pasakojimų, viskas prasideda nuo nieko. Iš pradžių egzistuoja nesuvokiama, neapčiuopiama, beformė, tamsi visuma, kurioje nėra skirtumo tarp žemės ir dangaus, vyrauja chaosas. Džuangdzi (莊子 Zhuāngzi) knygoje pasakojama apie Hunduną, kaip apie gerą dievą, remiantis filosofo Džuang Džou (莊周 Zhuāng Zhōu) daoistiniu požiūriu. Kaip teigiama mite, Hundunas buvo centrinio regiono dievas. Jis turėjo šešias kojas, keturis sparnus, bet neturėjo veido. Du dievai, pietų...

Daugiau

Kinijos arbatos kultūra

Parašė Giedrė Prievelytė - 2015-05-22 - Kinija ir Taivanas

Kinijos arbatos kultūra (茶文化) – kinų kultūros dalis, atsiradusi apie 2000 m. pr. Kr. Arbata saugojo nuo epidemijų ir ligų, įkvėpė poetus, buvo religinių apeigų dalis, vienas iš pagrindinių ūkininkų pragyvenimo šaltinių bei valstybės politikos dalis. Tangų dinastijos laikotarpiu (618-907 m.)  arbata buvo įtraukta į „Septynių privalomų kasdienio vartojimo reikmenų“ sąrašą (Mair 2008, p. 9). Istorija Manoma, jog pirmasis žmogus, susipažinęs su arbatmedžiu, buvo antrasis Kinijos imperatorius Šennongas (2737-2698 m. pr. Kr.). Imperatorius domėjosi agrokultūra, todėl norėdamas pažinti įvairių žolelių galias, paragavo 100 augalų, nuo 72 iš jų susirgo, tačiau vieną dieną sėdint po medžiu į jo verdamą vandenį įkrito lapelis, kuris išgydė nuo visų ligų – tai buvo arbatmedis. Kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) geografinė kilmė – Bramaputros upės aukštupys Indijos Asamo provincijoje, Mianmaro ir Tailando šiaurinė dalis, Indokinijos pusiasalis ir pietvakarių Kinija. (Mair 2008, p. 26). Šioje teritorijoje gyvenančioms tautoms (hanams,...

Daugiau

Gongfu arbatos ceremonija

Parašė Brigita Arlauskaitė - 2015-05-22 - Kinija ir Taivanas

Gongfu (工夫) – tai klasikinės kinų arbatos ceremonija, kartais vadinama Kungfu (功夫) arbatos ceremonija. Gongfu reiškia „įgūdžiai iš praktikos“ arba „kantrios pastangos“. Dauguma jos papročių yra manoma liko iš paskutinių Mingų (明) dinastijos (1368-1644 m.) metų. Kinai žiūri į šią ceremoniją, priėmimo ir įteikimo arbatą, kaip meno formą, naudojant terminą „arbatos menas“ (艺术茶 yìshù chá) (Richardson 2014, p. 86). Kinijoje arbatos ceremonija yra būdas peržengti žemišką pasaulį, tiltas į kitą pasaulį, vienas – tobulumo, kitas – harmonijos. Ceremonija taipogi skirta pasidalinti laiką su draugais (Solala 2010, p. 135). Ceremonijos plitimas Vienuoliai buvo pirmieji, kurie organizavo arbatos gėrimo ceremoniją Kinijoje. Tai buvo paprastas ritualas, skirtas mokyti pagarbos gamtai, išreikšti nuolankumą ir pasiekti bendrą taikos jausmą. Kinijos arbatos ceremonija išplito dar tangų Tangų (唐) dinastijos laikais (618-907 m.). Tai pirmiausia pradėjo patikti elitui ir iki Mingų dinastijos arbatos gėrimas išplito žemyn per...

Daugiau

Jamantaka

Parašė Monika Teišerskytė - 2015-05-20 - Kinija ir Taivanas

Jamantaka – (skr. यमान्तक Yamantaka, liet. „Nugalėjęs mirties dievą Jamą“), arba Vadžrabhairava (liet. „Nušvitęs ir bauginantis“), japoniškai žinomas kaip Daiitoku (大威徳明王 Daiitoku Myoo), kiniškai – kaip Daveide (大威德金剛 Dà Wēidé Jīngāng) – viena žinomesnių deimantinio budizmo būtybių, atliekanti gynėjo funkciją. Vaizdavimas Tekstuose, apibūdinančiuose budistų praktikas, yra minimi 3 skirtingi Jamantakos pavidalai: Raktajamari –  raudonas,  Krišnajamari – juodas, o žinomiausias pavidalas „Jamantaka Vadžrabhairava“ (Baisusis Vadžra) – tamsiai mėlynas, turintis 9 galvas, 34 rankas ir 16 kojų. Devynios Jamantaka galvos – atitinka devynis budistų kanono padalinius; trisdešimt keturios rankos kartu su kūnu, kalba ir protu atitinka 34 aspektus kelionėje į Nušvitimą; du ragai simbolizuoja dvi tiesas: santykinę bei absoliučią, o 16 kojų – tai šešiolika tuštumos aspektų. Jamantakos galvą puošia penkių kaukolių diadema. Kiekviena kaukolė atitinka išgijimą nuo penkių proto nuodų: neišmanymo, prisirišimų, pykčio, pavydo, išdidumo ir godumo (Tantros darbai). Dešinės...

Daugiau

Nianas

Parašė Rasa Petravičiūtė - 2015-05-19 - Kinija ir Taivanas

Nianas (年 nián; liet. metai) – svarbiausia Kinų Naujųjų metų mitinė būtybė, kuri pagal legendą kas dvylika mėnesių naujųjų metų išvakarėse pasirodydavo miesteliuose ar kaimuose ir niokodavo pastatus bei žudydavo žmones. Nianas vaizduojamas su buliaus kūnu ir liūto galva, o kitur jis yra liūto, jaučio ir vienaragio mišinys. Istorija Pavasario šventės arba kitaip Kinų Naujųjų metų atsiradimas yra siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų (商朝 Shāng cháo) dinastija. Šventė atsirado Šangų dinastijos laikotarpyje (1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr.) iš žmonių aukų dievams ir jų protėviams pereinamuoju laikotarpiu iš senųjų metų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Senasis kinų žodis „Nian „reiškė prinokusius grūdus. Šis žodis žinomas daugiau kaip 3000 metų, nes buvo rasti pirmieji užrašai ant orakulo kaulų. Kinų Naujametis festivalis yra reikšmingiausia šventė Kinijos žmonėms visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų protėvių...

Daugiau