Džindo šuo
Džindo šuo (진돗개 Jindogae, 진도군 Jindogun, 진개 Jingae) – Pietų Korėjos Džindo saloje išveisti šunys, tapę nacionaline Korėjos šunų veisle. Iš pradžių ši veislė gyveno tik Džindo saloje, kuri yra Pietų Džiolos (전라남도 Jeonlanamdo) provincijoje. Ši sala kartu su džindo šunimis iki 1984 m. buvo izoliuota, vėliau šie šunys paplito visoje Korėjoje ir kitose šalyse. Šunys garsėja ištikimybe ir medžiokliniais gebėjimais, taip pat yra paskelbti Korėjos nacionaliniu lobiu. Istorija Šių šunų kilmė nėra gerai žinoma, tačiau yra nemažai teorijų, pavyzdžiui, manoma, kad vietiniai šunys buvo sukryžminti su mongolų karių šunimis. Kita teorija teigia, kad XIII a. mongolų invazijos į Korėją metu Korėjos karalius atsisakė sosto ir jo kariai pasitraukė į Džindo salą, kur toliau įnirtingai kovėsi, o jų šunys liko izoliuoti ir taip ši veislė tapo grynakraujė. Dar viena teorija teigia, kad Gorjo (고려국 goryeo guk) dinastijoje kinų pirklių laivai...
Daugiau
Koncentracijos stovyklos Šiaurės Korėjoje
Koncentracijos stovykla – tai tam tikra specialaus režimo įkalinimo įstaiga, kurioje laikomi asmenys su teismo sprendimu ar be jo. 1948 m. prieš prasidedant Korėjos karui, Šiaurės Korėja atsiskyrė kaip savarankiška valstybė, įgalino komunistinį-socialistinį režimą ir iki dabar yra vienintelė valstybė, kuri XXI a. aktyviai plėtoja koncentracijos stovyklų tinklą – oficialiai žinomos šešių stovyklų geografinės vietos. Skaičiuojama, kad šiuo metu koncentracijos stovyklose laikoma apie du šimtai tūkstančių šiaurės korėjiečių, kuriems taikomi žmogaus teises pažeidžiantys metodai: marinimas badu, sunkus fizinis darbas bet kokio amžiaus žmonėms ir vaikams bei kankinimai. Koncentracijos stovyklos skiriasi į dvi dalis: politinės ir nepolitinės. Politinės stovyklos taiko žiauresnes sąlygas ir bausmes negu nepolitinės. Korėjiečiai, laikomi koncentracijos stovyklose, gali būti baudžiami už įvairius smulkius nusižengimus: melą, per lėtą darbą, stovyklos taisyklių pažeidimą, politinio režimo peikimą. Bausmių formos diferencijuoja nuo fizinių mušimų, priverstinų veiklų iki viešo pažeminimo ir mirties. Pietų Korėjos Nacionalinio susivienijimo...
Daugiau
Solalis (Naujieji metai Korėjoje)
Solalis (설날 Seollal) – tai Korėjos Naujųjų metų šventė. Korėjoje Naujieji metai yra minimi du kartus. Viena šventė – sausio 1-ąją, o antroji – sutampa su Kinų Naujaisiais metais ir yra vadinama Solaliu. Šventė trunka tris dienas – dieną prieš Korėjos Naujuosius metus, Naujųjų metų dieną ir dieną po Naujųjų. Šventės data kiekvienais metais keičiasi kadangi ji priklauso nuo mėnulio kalendoriaus. Ir nors dabar Korėjoje paprastai yra naudojamas saulės kalendorius (nuo 1895 m.), mėnulio kalendorius dar ir šiomis dienomis daro įtaką korėjiečių tradicijoms ir kultūrai (Korean culture and information service, 2015). Istorija Pirmasis įrašas, kuriame buvo paminėtas Solalio arba Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių šventimas buvo aptiktas kinų istorijos knygoje, parašytoje VII a. „Sui knyga“ („Book of Sui“) (636 m.) ir „Senoji Tangų knyga“ („Old Book of Tang“) (945 m.) teigia, kad kiekvienų metų pirmąją dieną Šilos Karalystės (57...
Daugiau
Namhano kalno tvirtovė
Namhano kalno tvirtovė (남한산성 Namhansanseong) buvo suprojektuota kaip atsarginė Džiosono (조선 Joseon) dinastijos (1392-1910) sostinė ir pastatyta kalnuotoje vietovėje, esančioje 25 km į pietryčius nuo Seulo. Karių-vienuolių pastatyta ir ginama tvirtovė talpino 4000 žmonių bei atliko svarbias valdžios vykdomąsias ir karines funkcijas. Seniausi išlikę griuvėsiai siekia VII a. Tvirtovė buvo keletą kartų atstatyta, ypatingai XVII a. pradžioje, tikintis Čingų (清朝 Qing) dinastijos puolimo. Miestas įkūnija šio laikotarpio kariuomenės ginklavimosi koncepciją, pagrįstą Kinijos ir Japonijos įtaka ir pasikeitimais įtvirtinimų statyboje, susipažinus su vakarietiškais ginklais, kuriems reikalingas parakas. Nuolat apgyvendintas miestas ilgą laiką tarnavo kaip provinciali sostinė, kurios įtvirtinimų viduje yra išlikę įrodymų, kad čia būta įvairių kariuomenių, civilinių ir religinių pastatų. Tvirtovė yra tapusi korėjietiško suverenumo simboliu. Istorija Bekdžės karaliaus Ondžio sostinės teorija Dar ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais buvo manoma, kad vieta, kurioje šiandien stovi Namhano kalno tvirtovė, kažkada buvo sostinė, pastatyta...
Daugiau
Heinsa šventykla
Heinsa (해인사 Haeinsa) – tai budistų šventykla Pietų Korėjoje, esanti ant Gaja kalno Pietų Gjongsango provincijoje. Šventyklos pavadinimas kilęs iš budistinių raštų ir reiškia: „nuoširdžiai apšviestas Budos pasaulis ir mūsų iš prigimties nesuterštas protas“. Heinsa labiausiai žinoma kaip Tripitaka Koreana, dar vadinamos Gorjo Tripitaka (고려 대장경 goryeo daejanggyeong), Korėjos budistų raštų kolekcijos, saugykla. Heinsa yra viena iš Trijų Korėjos šventyklų-brangakmenių ir ji skelbia Dharmas arba Budos mokymus. Istorija Heinsa šventykla buvo pastatyta trečiaisiais Karaliaus Edžiango (애장왕 Aejang-wang) valdymo metais (802 m.), suvienytos Šilos laikotarpiu. Ją pastatė du korėjiečiai vienuoliai Sunungas (순응, Suneung) ir Idžiongas (이정 Ijeong). Šventykla Džiosono dinastijos laikotarpiu buvo kelis kartus atstatinėjama ir dabar ji – viena iš trijų pagrindinių šventyklų Pietų Korėjoje, vadinamų Trimis budizmo brangakmeniais, kurios veikia kaip saugyklos budistiniams šventiesiems raštams. Šventyklos pastatymą pina dvi legendos. Pirmoji teigia, kad du vienuoliai – Sunungas ir Idžiongas – išvyko į Kiniją...
Daugiau
Kim Gu
Kim Gu (kor. 김구 Kim Koo) dar žinomas slapyvardžiu Bėkbomas (백범 Baekbeom), gimė 1876 m. rugpjūčio 29 d. , mirė – 1949 m. birželio 26 d. Pasižymėjo kaip politikas nacionalistas, aktyvus judėjimo už nepriklausomybę organizatorius, šeštasis ir paskutinysis Laikinosios Korėjos Respublikos Vyriausybės prezidentas, Korėjos Nepriklausomybės judėjimo prieš Japonijos imperiją lyderis ir nuo 1945 metų Pietų bei Šiaurės Korėjų susijungimo aktyvistas. Istoriografijoje aprašomas kaip prieštaringa asmenybė. Jaunystė ir Donhako judėjimas Kim Gu gimė 1876 m. rugpjūčio 29 dieną Hedžu (해주 Haeju), Pietų Hvanghės provincijoje (황해남도 Hwanghae), esančioje Šiaurės Korėjos pietvakariuose. Vienturtis ūkininko Kim Sunjongo (김순영 Kim Soon-Young) ir jo žmonos Kvak Nak Vonos (곽낙원 Kwak Nack-Won) sūnus. Gimimo vardas buvo Kim Čangamas (김창암 Kim Changahm). Šeima gyveno nepasiturinčiai, kaip ir dauguma kitų to meto korėjiečių šeimų. Kai Kim suėjo devyneri, jis pradėjo mokytis kiniškų klasikos tekstų privačiose kaimo mokyklose. Būdamas 16 metų, Kim...
Daugiau
Ban Kimunas
Ban Kimunas (반기문 Ban Ki Moon) Korėjos Respublikos diplomatas, aštuntas Generalinis sekretorius Jungtinių Tautų organizacijoje. Prieš tapdamas Generaliniu sekretoriumi, Ban Kimunas dirbo Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerijoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje. Diplomatinę karjerą pradėjo iš karto baigęs universitetą, pirmasis jo postas buvo Naujajame Delyje, Indijoje. Ankstyvasis gyvenimas ir studijos Ban Kimunas gimė 1944 m. birželio 13 dieną žemės ūkiu užsiimančiame Umsongo (음성 Eumseong) kaime, šiaurės Čungčongo (충청 Chungcheong) provincijoje, japonų okupacijos (1910-1945m.) laikotarpiu, artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų šeimoje. Kai Ban Kimunui buvo šešeri metai, jo tėvo verslas bankrutavo ir šeima buvo priversta pasitraukti į kalnus, kur jų nepasiektų tuo metu vykęs Korėjos karas (1950-1953m.). Karui pasibaigus, Ban Kimuno šeima grįžo gyventi atgal į Umsongą. Vidurinėje mokykloje Ban Kimunas buvo vienas geriausių mokinių, puikiai mokėjo anglų kalbą, lankė sustiprintas pamokas. 1956-aisiais metais bendraklasiai paskatino Kimuną parašyti...
Daugiau
Amitabha
Amitabha kinų kalboje žinomas kaip Emituo (阿弥陀 Ēmítuó), japonų ir korėjiečių kalbose – kaip Amida (阿弥陀, 아미타). Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha) verčiant iš Sanskrito kalbos reiškia begalinę šviesą: Amita – „begalinis“, abha – „šviesa“. Todėl dažniausiai Amitabha verčiama kaip „begalinės šviesos Buda“. Amitabha yra dangiškasis Buda, aprašytas vienos iš budistinių mokyklų – Mahajanos raštuose. Amitabha taip pat yra svarbiausias Tyrosios žemės sektos buda. Šios budizmo atšakos išpažinėjų daugiausia sutiksime rytinėje Azijos dalyje. Kaip rašoma Mahajanos raštuose, Amitabha siekia begalinių (amžinųjų) nuopelnų, atsiradusių dėl gerų žmogaus darbų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Istorija Pagal Begalinio gyvenimo sutrą (Sukhavatuvyuha sutra), Amitabha dar pačioje senų senovėje (visatoje, egzistavusioje gerokai prieš mūsų dabartinę visatą) buvo vienuolis vardu Dharmakara. Tačiau, pagal Mahajanos budistų sutras, Amitabha iš pradžių kurį laiką buvo karalius, bet, susipažinęs su budizmo mokymais, atsisakė savo sosto ir tapo vienuoliu Dharmakara, kurio vardas...
Daugiau
Džiovang
Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신 jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata. Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014). Mitas ir kilmė Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“ (문전본풀이 Munjeon Bonpuli) mite, kuriame aiškinamas gašinų atsiradimas. Šiame mite Džiovang minima kaip Josan Buin – ištikima žmona bei mylinti septynių vaikų mama. Ji kartu su vyru Namsonbi nors ir daug dirbdavo dėl savo šeimos, tačiau vis tiek gyvendavo vargingai. Nežinodama kaip užsidirbti daugiau pinigų ir išlaikyti šeimą, Josan Buin nutarė parduoti rūbus ir papuošalus kitame kaimelyje už didesnę kaina,...
Daugiau
Hapkido
Hapkido (korėj. 합기도 hapkido) yra korėjiečių kovos menas, kuris susideda iš smūgių, spyrių, metimų, pasipriešinimo ir smaugimo technikų. Tie, kurie mokosi hapkido, sugeba įvairiose situacijose apsiginti patys ir apginti artimus žmones. Šis kovos menas moko naudoti kuo mažiau jėgos prieš stipresnį varžovą. Skirtingai nei kiti kovos menai, jis nereikalauja fizinės jėgos atliekant tam tikrus judesius. Norint valdyti ir nugalėti priešininką, hapkido orientuojasi į tam tikrus kūno taškus ir jų poveikį varžovui. Taip pat daug dėmesio skiriama stipriems smūgiams, spyriams bei mostams. Tiksliai atliekami judesiai gali būti labai veiksmingi prieš varžovus ar užpuolikus. Hapkido taip pat naudoja riešų laužimus ir kelias metimų technikas. Ši kovos meno rūšis apima apie 300 specialių judesių kategorijų, jas sudaro beveik 3500 technikų. Hapkido yra populiarus todėl, kad jį gali praktikuoti beveik kiekvienas – nepriklausomai nuo amžiaus ar kūno sudėjimo. Jis reikalauja sistemingų treniruočių ir ištvermės...
Daugiau
