Komainu
Komainu (jap. 狛犬 komainu,liet. – „korėjiečių šuo“) – į liūtą ar šunį panašių būtybių statulos, dažniausiai statomos po dvi prie įėjimų į įvairias japonų šintoizmo maldyklas arba laikomos vidinėse jų dalyse. Koma dalis šiame pavadinime simbolizuoja senovinę Korėjos karalystę – Gogurjo (kor. 고구려 Goguryeo) – tačiau daugelis japonų sako, jog tai tiesiog abstraktus žodis, reiškiantis „svetimas, atėjęs iš kitur“.
Egzistuoja dveji šių statulų tipai: pirmasis vadinamas lankymo kelio komainu (jap. 参道狛犬 sandō komainu ). Tai prie įėjimų į maldyklas statomos statulos, atsiradusios Edo laikotarpyje. Antrasis komainu tipas vadinamas maldyklos viduje esantys komainu (jap. 陣内狛犬 – jinnai komainu). Jis daug senesnis ir randamas ne tik maldyklose, bet ir privačiuose namuose bei budistinėse šventovėse. Lankymo kelio komainu dažniausiai gamintos iš akmens, o maldyklos viduje esantys komainu – iš medienos ar metalo.
Pagrindinė komainu paskirtis – vyti šalin piktasias dvasias. Statulos gali būti išsižiojusios arba susičiaupusios – tai pakankamai dažnai sutinkama ir svarbi Japonijos šintoistinių maldyklų charakteristika. Išsižiojusi burna tarsi šnibžda pirmąją sanskrito alfabeto raidę – „a“ -, o užsičiaupusi burna paskutinę – garsą „um“, taip simbolizuojant visko pradžią ir pabaigą. Anksčiau komainu dažniausiai buvo vaizduojami rūstūs, pikti ir atgrasantys, tačiau didelio populiarumo sulaukė ir mielesnės bei draugiškiau atrodančios šių statulų rūšys.
Komainu atsirado Kinijoje, Tangų dinastijos valdymo laikotarpiu. Manoma, jog būtent kinų liūtai–sargai ir yra šių skulptūrų protėviai. Kaip manoma, į Kiniją atkeliavę iš Indijos, šie kūriniai specifinę, stiprybės ir apsaugojimo, reikšmę. Nors statulų charakteristikos keitėsi, tačiau Korėją, Japoniją bei Okinavos salas jos pasiekė būtent tokių liūtų-šunų pavidalu.
Japonijoje tikima, jog liūtai turi galią apsaugoti nuo piktų dvasių. Būtent todėl komainu statulos ir pradėjo atsirasti prie įėjimų į maldyklas ar namus. Kad ir kiek šiuo metu jų būtų daug, lauke šios skulptūros pradėtos statyti tik nuo XIV a. Tačiau liūtas ar šuo nėra vieninteliai šių statulų įkvėpimo šaltiniai. Taip pat populiaru komainu vaizduoti lapės forma. Šie komainu dažniausiai saugodavo šventyklas, skirtas dievybei Inari. Anot Scheid (2010), „Japonijoje šiuo metu randama daugiau kaip trisdešimt tūkstančių Inari šventyklų, ir visos jos saugomos dvejų lapių skulptūrų“. Dažnai šios lapių skulptūros dėvi raudonas skepetaites aplink kaklą, tačiau tai neturi jokios specifinės reikšmės ir yra tiesiog ceremoninis priedas.
Naudoti šaltiniai:
- Scheid, B. 2010.„Inari Fuchswächter“. Prieiga per internetą: <https://en.wikipedia.org/wiki/Komainu#cite_note-scheid-11>. [žiūrėta 2017 m. kovo 25 d.].
- Tofugu, Prieiga per internetą: <https://www.tofugu.com/japan/komainu/>. [žiūrėta 2017 m. kovo 25d].
- Wikipedia, Prieiga per internetą: <https://en.wikipedia.org/wiki/Komainu>. [žiūrėta 2017 m. kovo 25d].
- Japan visitor, Preiga per internetą: <http://www.japanvisitor.com/japanese-culture/komainu>. [žiūrėta 2017 m. kovo 25d].
- Yokai, Preiga per internetą: <http://yokai.com/komainu/>. [žiūrėta 2017 m. kovo 25d].
- Vaitkutė, Joana. Kicune. Azijos žinynas, Preiga per internetą: <https://azijoszinynas.vdu.lt/japonija/kicune/>. [žiūrėta 2017 m. kovo 25d].