Otohime

Otohimė (乙姫), dar vadinama Tojotama-himė (豊玉姫, Toyotama-hime), yra japonų mitologinė dievybė, jūros deivė, kurios vardas reiškia „Perlų princesė“ arba „Geranoriškos sielos moteris“. Otohimė yra drakono, jūrų dievo Riūdžino (龍神, Ryūjin), valdančio tris jūras, kurias apsišvarinimo ritualo metu sukūrė Idzanagis, duktė. Abu dievai – tėvas ir duktė – gyveno po vandeniu esančiuose Riūgūdžio (竜宮城, Ryūgū-jō) rūmuose, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų. Šiuose rūmuose Riūdžinas, naudodamas magiškus brangakmenius, kontroliavo potvynius ir atoslūgius, čia dievams tarnavo medūzos su vėžliais.

Tojotama yra gerai žinoma veikėja japoniškose pasakose ir dainose apie Urašimą Tarą (浦島 太郎, Urashima Tarō), tačiau jos istorija skirtingai vaizduojama šintoizmo mituose. Otohimė yra aprašyta Kodžikyje (古事記 Kojiki), seniausioje Japonijos mitų knygoje, ir Nihonšiokio (日本書紀, Nihon Shoki) kronikose, antrame seniausiame japonų mitologijos rinkinyje.

Išvaizda

Japonų dievybės, kitaip nei kinų, dažniausiai turi žmogišką pavidalą, yra antropomorfinės. Mituose Otohimė vaizduojama kaip labai graži moteris, galinti įgyti ir gyvūno pavidalą. Kodžikyje aprašytame mite Tojotama gali pavirsti į vani (和邇 / 鰐, Wani, liet. „krokodilas“), tačiau manoma, kad turėta mintyje ryklys.  Nihono Šiokio kronikose esantis mitas teigia, kad dievybė pavirto į drakoną (Otohimės tėvas buvo drakonas, bet galėjo pasiversti ir į žmogų). Japonų folklore, legendoje apie Urašimą Tarą, Otohimė iš moters gali pavirsti į vėžlį.

Otohimė japonų literatūroje

Istorija apie Urašimą Tarą yra plačiai žinoma japonų literatūroje. Šioje legendoje Otohimė yra viena pagrindinių veikėjų, jūrų princesė. Ją pasivertusią vėžliu išgelbėja žvejys Urašima. Norėdama atsidėkoti žvejui, Otohimė pasiūlo jam apsilankyti vandens karalystėje ir ją vesti. Pasak legendos, jiedu įsimyli, Urašima veda princesę ir apsigyvena Riūgūdžio rūmuose.

Praėjus trims dienoms, žvejys prisimena paliktus tėvus ir nusprendžia grįžti į žmonių pasaulį. Otohimė labai nuliūsta, tačiau išpildo vyro norą ir leidžia jam sugrįžti, prieš tai įteikia gražią dėžę ir liepia jos jokiu būdu neatidaryti. Paklausta, kas yra viduje, ji atsakė: „Tai, – atsakė princesė, – yra tamate-bako ir joje yra kai kas labai vertingo. Tu negali atidaryti šios dėžės, kad ir kas nutiktų! Jei atidarysi, tau atsitiks siaubingas dalykas! O dabar prižadėk man, kad niekada neatidarysi šios dėžės!“ (Ozaki 1908, p. 37). Urašima davė žodį, tačiau, grįžęs į savo namus, artimųjų neberado – ten gyveno visai kiti žmonės, viskas buvo pasikeitę, svetima. Pasirodo, buvo praėję jau trys šimtai metų, kurie jam atrodė lyg trys dienos. Negalėdamas grįžti pas tėvus ir surasti kelio atgal pas žmoną, Urašima nusprendė atverti dėžę. Ją atidaręs staiga suseno ir pavirto į dulkes. Dėžėje buvo prabėgę Urašimos gyvenimo metai.

Ši legenda turi daug skirtingų versijų: vienur pasakojama, kad Urašima praleidžia su Otohime tris dienas, kitur − trejus metus. Kai kur žvejys pats sugauna vėžlį (Otohimę) ir jo pasigaili, nesuvalgo, kitur vėžlį sugauna vaikai ir Urašima nusiperka jį iš gailesčio.

Otohimė šintoizmo mite 

Kodžikio knygoje aprašytame šintoizmo mite Tojotama išteka už Hoorio (火遠理命, Hoori-no-mikoto), medžiotojo, kuris pameta brolio Hoderio (火照の命, Hoderi-no-mikoto), žvejo, meškerės kabliuką ir, jo neradęs, pradeda verkti ant jūros kranto. Viena jūros dievybė Hoorio pasigaili ir įsodinusi į valtį nusiunčia į jūrų dievo Riūdžino rūmus. Riūgūdžio rūmuose jis susipažįsta su princese Tojotama ir ši įsimyli medžiotoją.

Trejus metus jie laimingai gyvena povandeniniuose rūmuose, vėliau persikelia gyventi į salą. Princesė tampa nėščia ir vyrui liepia jokiu būdu nežiūrėti, kai ji gimdys. Gimdymo metu Tojotama virsta krokodilu (kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad virsta rykliu ar drakonu), o Hooriui pasidaro smalsu ir, nesugebėjęs ištesėti duoto pažado, nueina pasižiūrėti, kaip gimdo jo žmona. Vietoj princesės krokodilą pamatęs medžiotojas išsigąsta ir pabėga. Tojotama palieka gimusį sūnų savo seseriai, susigėdusi grįžta į Riūgūdžio rūmus ir daugiau niekada nesirodo žmonių pasaulyje.

Genealogija 

Tojotamos vyras Hooris yra saulės deivės Amaterasu (天照, Amaterasu) palikuonis. Tojotamos ir Hoorio sūnus Ugajafukiaedzis vedė Tojotamos seserį Tamajori-himę. Jiems gimė imperatorius Džimmu (神武天皇, Jimmu-tenno), pirmasis Japonijos imperatorius (660 m. pr. m. e.) ir Tojotamos anūkas.

Literatūros šaltinių sąrašas

Chamberlain, B. H., 1932. The Kojiki, Records of Ancient Matters. [e. knyga] J. L. Thompson & Co. (Retail) Ltd., Kobe. Rasta: < http://e-asia.uoregon.edu >

Mizue, M., 2005. Encyclopedia of Shinto. Toyotamabime. Establishment of a National Learning Institute for the Dissemination of Research on Shinto and Japanese Culture. [internete] rasta: < http://eos.kokugakuin.ac.jp/modules/xwords/entry.php?entryID=157 > [Žiūrėta 2015 m. balandžio 26 d.].

Nishioka, K., 2005. Encyclopedia of Shinto. Yahirowani. Establishment of a National Learning Institute for the Dissemination of Research on Shinto and Japanese Culture. [internete] rasta: < http://eos.kokugakuin.ac.jp/modules/xwords/entry.php?entryID=174 > [Žiūrėta 2015 m. balandžio 26 d.].

Ozaki, O. T., 1908. The Story of Urashima Taro. [internete] rasta: < http://etc.usf.edu/lit2go/72/japanese-fairy-tales/4881/the-story-of-urashima-taro-the-fisher-lad/ > [Žiūrėta 2015 m. balandžio 26 d.].

Roberts, J., 1956. Japanese Mythology A to Z. [e. knyga] Facts on File, Inc. Rasta: < http://www.e-reading.club/ >

Takasaki, M., 2009. The Description of Otohime in Modern Literature. Annual Report. [internete] rasta: < http://teapot.lib.ocha.ac.jp/ocha/handle/10083/49274 > [Žiūrėta 2015 m. balandžio 26 d.].

Redagavo: Greta Kiškytė