Dzaodziunas
Dzaodziunas (灶君 Zao Jun), dar vadinamas Virtuvės dievu, Viryklės dievu, Dzaošenu (灶神 Zao Shen), Džanglanu ir kt., yra vienas iš svarbiausių žemiškųjų dievų kinų mitologijoje ir daoizme. Daugybė šeimų visoje Kinijoje, Taivane ir Pietryčių Azijoje turi savo virtuvės dievą ir laiko jo atvaizdą, pakabintą virš savo viryklės. Yra tikima, kad Dzaodziunas globoja tas šeimas.
Virtuvės dievas labai svarbus šeimos gyvenime, kadangi viryklė simbolizuoja vieningumą. Vėlyvosios Kinijos imperijos laikais vyko procesas, vadinamas „šeimos dalybos”, kurio metu du broliai, abu vedę ir turintys vaikų, galėjo nuspręsti nebegyventi kartu kaip viena šeima ir išsiskirti į dvi atskiras. Kai tai atsitikdavo, vienas iš brolių turėdavo paskirti naują virtuvės dievą, kadangi dvi šeimos negalėdavo dalintis tuo pačiu.
Mitai ir legendos
Kadangi Dzaodziunas yra populiarus tarp mitinių būtybių, apie jo ištakas yra daug istorijų. Populiariausia iš jų teigia, kad jo, kaip dievo, istorija prasidėjo II a. pr. Kr. Mitas pasakoja apie jauną mirtingą vyrą, vardu Džang Danas (张单 Zhang Dan). Iš pradžių jis buvo vedęs dorą moterį, tačiau greitai pamilo kitą merginą ir dėl jos paliko savo žmoną. Dėl neištikimybės dangus jį nubaudė nelaimėmis. Džang Danas apako ir neteko visų savo pinigų, todėl ir jauna mylimoji jį paliko. Jis pradėjo elgetauti, kad galėtų save išlaikyti.
Vieną dieną, prašinėdamas išmaldos, jis priėjo namą, prie kurio stovėjo maloni moteris ir davė jam makaronų. Pirmas kąsnis buvo toks skanus, kad jis verkdamas pasakė: „Mano žmona taip gamindavo“. „Atsimerk“, – pasakė moteris. Tuomet Džangdanas praregėjo ir pamatė, kad ta moteris yra jo buvusi žmona, kuriai jis buvo neištikimas. Jis pasijuto kaltas ir iš gėdos bandė slėptis, tačiau vietoj to įkrito į židinį, kuris buvo užkurtas. Jo buvusi žmona bandė jį ištraukti, griebdama už kojos, tačiau buvo per vėlu. Moteriai pavyko išgelbėti tik koją. Nuo to laiko židinio žarsteklis dažnai vadinamas „Džang Dano koja“. Sielvartaudama žmona gedėjo savo vyro, todėl garbino jo atminimą – jo garbei sukūrė šventovę virš židinio. Pagal mitą, šis garbinimas susiejo Dzaodziuną ir šeimų virykles ar židinius (Roberts 2004, p. 143).
Anot mitų, Dzaodziuno garbinimas prasidėjo dar II a. pr. Kr. Esą iš pradžių jis buvo alchemikas, mokėjo krosnyje išlydytą metalą paversti auksu. Mitologai atsekė istorijas, kuriose jis dar Hanių dinastijos (漢朝 Han chao) laikais buvo minimas kaip židinio dievas. Pagal daoistų legendą, Dzaodziunas suteikė ypatingą palaimą vienam dvasininkui. Virtuvės dievas padarė jį nesenstančiu ir galinčiu gyventi be jokio maisto. Tada dvasininkas įtikino imperatorių Udi (武帝 Wudi) (140-86 m. pr. m. e.), kad šis pagerbtų Dzaodziuną, pridurdamas, kad jis išmokė ir Huangdi, dar vadinamą Geltonuoju imperatoriumi, alchemijos, kad šis galėtų iš metalo pasigaminti auksą.
Udi liepė dvasininkui atvesti jo dieviškąjį globėją. Vieną naktį imperatoriui pasirodė Dzaodziuno atvaizdas. Suklaidintas šio triuko, apakintas aukso luitų, kuriuos jam pažadėjo įteikti, ir pasiryžęs rizikuoti viskuo už pažadėtą nemirtingumo tabletę, imperatorius atliko iškilmingą aukojimą Dzaodziunui. Tai buvo pirmoji auka, kuri buvo oficialiai pasiūlyta šiai dievybei. Dvasininkas palaipsniui prarado imperatoriaus pasitikėjimą. Išsekus idėjoms, jis sumanė parašyti keletą frazių ant šilko gabalėlio ir priversti jautį jį nuryti. Kai tai padarė, dvasininkas paskelbė, kad nuostabus tekstas gali būti rastas jaučio pilve. Kai gyvūnas buvo nužudytas, šilko gabalėlis su tekstu buvo rastas, kaip ir skelbta. Tačiau dvasininko nelaimei, imperatorius atpažino jo rašyseną, todėl jis buvo nedelsiant nužudytas. Nepaisant to, virtuvės dievo garbinimas tęsėsi ir ne mažiau iškilmingai egzistuoja iki šių dienų.
Yra dar vienas mitas apie Dzaodziuną. Pasakojama, kad realiai egzistavęs žmogus – Džang Danas buvo toks vargšas, kad jam teko parduoti savo žmoną. Po metų jis atsitiktinai tapo tarnu namuose, kurie priklausė vyrui, vedusiam jo buvusią žmoną. Jai pagailo Džang Dano, tad ji iškepė jam kelis pyragėlius su paslėptais pinigais viduje. Tačiau vyras tuos pyragėlius pardavė už labai mažą kainą, nė nepastebėjęs paslėptų pinigų jų viduje. Vėliau, supratęs, ką padarė, Džang Danas galutinai neteko vilties savo gyvenime. Jis vos netapo šokinėjančiu vampyru dziangši, kaip paprastai nutinka nusižudžiusiems. Kaip ir pirmame mite, dangui pagailo Džang Dano tragiško gyvenimo, todėl jis buvo paskelbtas Virtuvės dievu ir vėl galėjo būti su savo žmona.
Vaizdavimas ir ritualai
Dzaodziuno atvaizdai turi specialią vietą virš šeimos viryklės. Jis yra garbinamas du kartus per mėnesį – per jaunatį ir pilnatį. Manoma, kad kartą per metus, prieš pat Naujuosius metus (pagal kinų kalendorių), Dzaodziunas patenka į dangų ir Nefrito imperatoriui (玉皇 Yu Huang), dangaus dievui, praneša apie savo globojamos šeimos veiklą visus metus.
Dzaodziuno išlydėjimas į dangų turi savo ritualą. Šeimos bando papirkti dievą, kad šis gerai atsilieptų apie jas. Jo portretui aukojami mėsos patiekalai, vaisiai ir vynas. Tam, kad apie šeimą dangaus dievui būtų pasakojama tik gera, truputis medaus užtepama ant virtuvės dievo lūpų popieriniame atvaizde. Tuo atveju jis galėtų sakyti tik malonius dalykus apie šeimą Nefrito imperatoriui, arba kad lipšnus medus neleistų praverti jam burnos, tuomet nebūtų pasakyta jokia bloga naujiena. Jei šeima nusidėjo, Nefrito imperatorius nubaudžia juos ateinantiems metams, o jei padaro ką nors gera, šeima yra apdovanojama sėkme ir turtais. Šis ritualas populiarus iki šių dienų.
Šeima išsiunčia virtuvės dievą į dangų pas Nefrito imperatorių sudegindama popierinį jo atvaizdą, kabėjusį virš viryklės visus metus. Neretai šio ritualo metu deginami smilkalai. Kad išvykimas būtų sklandesnis, paleidžiami fejerverkai. Dūmai simbolizuoja Dzaodziuno kelionę į dangų. Tuomet, pažymint naujų metų pradžią, vietoj senojo virtuvės dievo portreto, virš viryklės padedamas naujas. Jeigu šeima turi Dzaodziuno skulptūrą, ji švariai nuvaloma prieš padedant atgal į savo vietą.
Virtuvės dievas paprastai vaizduojamas kartu su savo žmona ar netgi abejomis. Dažnai jie vaizduojami apsupti 4 tarnų. Stovintys iš šonų tarnai laiko stiklainius, kuriuose yra apdovanojimai už gerus darbus, arba bausmės už šeimos nusižengimus per vienerius metus. Kiti du tarnai stovi Dzaodziunui ir jo žmonai už nugaros. Šie tarnauja ir Dzaodziunui, ir Nefrito imperatoriui, be to yra tarpininkai tarp dangiškojo ir žemiškojo pasaulių.
Naudota literatūra
- Anon., 1998. The Kitchen God. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 balandžio 20d.].
- Cohen, M.L., Teiser, F.S. [n.d.], „The Kitchen God & Other Gods of the Earthly Domain“, Asia for Educators. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 balandžio 20d.].
- Roberts, J. 2004, Chinese Mythology A to Z , Facts On File, Inc., New York. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 balandžio 26d.].
- Sophie and Brad, 2012. The Legend of the Kitchen God (Zao Jun). Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 balandžio 20d.].
