Keturi pasaulio sergėtojai

Keturi pasaulio sergėtojai (四獸 sìshòu) – tai keturios Kinijos mitologijoje paplitusios būtybės, saugančios pasaulį: baltasis tigras, juodasis karys, raudonasis paukštis ir mėlynasis drakonas. Kiekvienas iš jų atstovauja tam tikrai pasaulio krypčiai, spalvai, metų laikui ir elementui. Šios būtybės būdingos Japonijos, Korėjos ir Vietnamo mitologijoms ir šiais laikais dažnai tampa manga žanro knygų ar animė filmų herojais.

Mitas
Pasak kinų kosmogoninių mitų, pasaulis buvo sukurtas, kai Pangu (盘古 Pángǔ) – pirmykštis žmogus – praskėlė kosminį kiaušinį, kuriame vyravo chaosas, ir savo kūnu atskyrė apatinę bei viršutinę kiaušinio dalis. Jis 18 tūkstančių metų stovėjo laikydamas jas atskirai ir taip atsirado Žemė bei Dangus. Kai kuriose šio mito versijose Pangu kurti pasaulį padėjo keturi mitiniai gyvūnai: vėžlys, drakonas, raudonasis paukštis ir vienaragis (麒麟 Qílín). Tada, kai Žemė ir Dangus buvo galutinai atskirti, Pangu atsigulė ir numirė, o iš jo kūno susiformavo įvairūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, jo rankos ir kojos tapo keturiomis pasaulio pusėmis ir šventaisiais kalnais, siejamais su keturiais pasaulio sergėtojais (Rosen 2009, p. 356).

Nors keturi pasaulio sergėtojai buvo labai svarbūs veikėjai ne tik Kinijos mitologijoje, bet ir kasdieniniame žmonių gyvenime, tiksli priežastis, kodėl būtent šie gyvūnai tapo pasaulio krypčių saugotojais, nežinoma: „Kartu šios keturios mitinės būtybės buvo vadinamos „keturiais mistiniais gyvūnais“ arba „keturiomis dvasinėmis būtybėmis“, tačiau kodėl jos susietos su pasaulio kryptimis, dabar jau neaišku ir tai lieka paslaptimi“ (Bates 2007, p. 263).

Istorija
Keturi pasaulio sergėtojai istoriniuose šaltiniuose minimi jau nuo Hanų dinastijos (汉朝 Hàncháo) valdymo laikų (206 m. pr. m. e. – 220 m.). Tuo metu jie buvo dažniausiai vaizduojami simboliai. 1987 m. Sianio mieste (西安 Xī’ān), Šansi provincijoje, atkastame kape[1] ant lubų rasti keturių pasaulio sergėtojų atvaizdai, jų padėtis erdvėje atitiko ir kapo suplanavimą: mėlynasis drakonas pavaizduotas rytuose, raudonasis paukštis – pietuose, baltasis tigras – vakaruose, o juodasis vėžlys – šiaurėje. Šių gyvūnų vaizdavimas kapuose siejamas ne tik su pasaulio kryptimis, bet ir su amžinąja Kosmoso tvarka (Suhadolnik 2011, p. 31).

Atėjus Šešių dinastijų (六朝时代 Liùcháoshídài) laikotarpiui (222–589 m.) keturi pasaulio sergėtojai „nebeteko savo svarbos ir neužėmė jokios pozicijos daoistiniame panteone“ (Chao 2011, p.20). Vėliau Tangų dinastijos (唐代 Tángdài) valdymo pabaigoje (apie IX a. pab.) keturių pasaulio sergėtojų kultas ėmė atgyti, pavyzdžiui, jų garbei Čengdu mieste (成都 Chéngdū), Sičuanio (西川 Xīchuān) provincijoje, vienoje iš daoistų šventyklų buvo nutapyta freska (Chao 2011, p. 20).

Juodasis karys
Juodojo kario (玄武 Xuánwǔ) vardas sudarytas iš dviejų hieroglifų: pirmasis reiškia „tamsus“, antrasis – „karys“, dažniausiai vaizduojamas kaip juodas vėžlys, kurį apsivijusi gyvatė (Roberts 2004, p. 3). Tiksli priežastis, kodėl ši mitinė būtybė vaizduojama būtent taip, nežinoma. Pasak vieno mito, vėžliai ir gyvatės niokojo pasaulį, todėl Šiaurės imperatorius Pei Ti juos sunaikino ir tapo žinomas kaip juodasis karys; jį pradėta vaizduoti su vėžliu ir gyvate (Bates 2007, p. 108). Juodasis karys yra šiaurinių teritorijų globėjas, siejamas su žiema, vandeniu, šalčiu ir juoda spalva. Tai stipri ir galinga būtybė, įkūnijanti in ir jang energijas: „vėžlio kupolo formos kiautas simbolizuoja jang energiją danguje, o apačioje esantis plokščias kiautas – in energiją, pasiskirsčiusią žemėje, tad vėžlys tapo Visatos simboliu“ (Beer 2003, p. 69). Tai, kad šiaurės globėjas nėra vėžlys arba tiesiogiai juo neįvardijamas, siejama su vėžlio „nešvarumu“ – anksčiau tikėta, kad jis poruojasi pats su savimi (Bates 2007, p. 131).

Mėlynasis drakonas
Pavadinimo „Mėlynasis drakonas“ (青龙 Qīnglóng) pirmąjį hieroglifą (青 Qīng) galima interpretuoti įvairiai. Jis gali reikšti žalią, juodą ar mėlyną spalvą (kai kurie rašytojai renkasi žydrą spalvą nepaisydami to, jog nėra kiniško hieroglifo, reiškiančio šį atspalvį) (Bates 2007, p. 108). Mėlynasis drakonas taip pat siejamas su žalia spalva ir medžio simboliu. Ši būtybė yra rytų krypties arba krypties, kur kyla saulė, globėja ne tik daoizme ir kinų kosmologijoje, bet ir Fengšui praktikose (Chao 2013, p. 15). Antgamtinių galių turinčiai būtybei priskiriamas pavasario sezonas ir asociacijos su nauju gyvenimu, palankumu ir apsauga (Renard 2002, p. 138). Šangų dinastijos (商朝 Shāng cháo) laikotarpiu mėlynasis drakonas buvo siejamas su legendiniu generolu Deng Dziugongu (Roberts 2004, p. 98). XIV a. pabaigoje Čingų dinastijos (清 Qīng) geltoname vėliavos fone garbingą vietą užėmė mėlynasis drakonas, vaizduotas su mėlynais žvynais, ilga uodega ir baltais ragais.

Raudonasis paukštis
Raudonasis paukštis (朱雀 Zhūquè) – mitinis paukštis, kinų mituose simbolizuojantis pietų kryptį. Ši būtybė taip pat simbolizuoja vasarą ir ugnį (Roberts 2004, p. 101). Aiškinantis, kas buvo raudonasis paukštis, kilo daugybė nesutarimų, ypač dėl to, kad kitos trys būtybės laikomos gyvūnais, todėl remiantis logika ketvirtasis taip pat turėtų būti gyvūnas, o ne paukštis. Dėl netikslaus vertimo iš kinų kalbos šis paukštis paprastai apibūdinamas kaip feniksas, tačiau jis ir raudonasis paukštis nėra tapatūs (Bates 2007, p. 108). Kinams raudona spalva siejasi su gyvybės įkvėpimu.

Baltasis tigras
Kai kuriuose regionuose baltasis tigras (白虎 Báihǔ) pakeičiamas kinišku vienaragiu (Welch 2008, p. 110), saugančiu vakarus, taip pat siejamu su rudeniu, balta spalva ir metalu. Baltasis tigras laikytas taoistų šventyklų saugotoju, todėl būdavo vaizduojamas ant jų durų (Roberts 2004 p.125). Pasak mitų, tigro uodega pabalsta, kai jam sukanka 500 metų; toks tigras yra garbinamas. Tigras tampa baltuoju tik tada, kai imperatorius sąžiningai ir taikiai valdo visą šalį. Kinų mitologijoje tigras yra visų gyvūnų karalius (Roberts 2004, p. 118). Tigras taip pat yra autoriteto ir galios ženklas; dažnai piešiniuose ant jo kaktos galime išvysti 王 ženklą, reiškiantį „karalius“. Neretai jis vaizduojamas poroje su mėlynuoju drakonu. Kinijoje paplitęs posakis – „debesys iš drakono, vėjas iš tigro“ (云从龙,峰丛虎) – atspindi šių gyvūnų sudaromą priešpriešą (drakonas – rytai, o tigras – vakarai) ir harmoniją, kylančią iš jų sąjungos.

Astrologija ir keturi pasaulio sergėtojai
Šios keturios dieviškos būtybės sudarė pirmykštį kinų zodiaką, bet vėliau jų skaičius buvo padidintas ir apėmė visus 12 kinų zodiako ženklų (Beer 2003, p. 69). Iš esmės pasaulio sergėtojai neturi nieko bendro su 12 zodiako ženklų; jų vardais taip pat yra pavadinti keturi dangaus sektoriai (四宫 sìgōng), esantys skirtingose pusėse. Kiekvieną iš jų sudaro septyni žvaigždynai – iš viso jų yra 28. Keturi pasaulio sergėtojai, atstovaudami savo pasaulio krypčiai, atitinkamai priskirti ir šioms žvaigždynų grupėms (Suhadolnik 2011, p. 42).

Fengšui
Atsižvelgiant į keturių pasaulio sergėtojų pozicijas erdvėje, yra taikomi ir fengšui (风水 Fēngshuǐ) – baldų ar daiktų erdvėje išdėstymo – principai. Tokiu būdu siekiama išlaisvinti kiekvieno gyvūno teigiamas savybes, jas suteikti namams, taip pat apsaugoti tuose namuose gyvenančią šeimą. Norint svetainėje pritaikyti fengšui principus, rekomenduojama didžiausią sėdimąjį baldą[2] statyti prie sienos, dešinėje jo pusėje pastatyti vienvietį fotelį, o kairėje – dvivietį. Kavos stalelis turi stovėti kambario viduryje. Taip sustatyti baldai atitinkamai išlaisvina juodojo kario, baltojo tigro, mėlynojo drakono ir raudonojo paukščio galias (Fengshui Natural School).

Architektūra ir keturi pasaulio sergėtojai
Statant sostines ar imperatoriaus rūmus, keturi pasaulio sergėtojai laikyti harmonijos pavyzdžiu, tad visada būdavo atsižvelgiama į jų išsidėstymą, jo laikytasi ir projektuojant naują pastatą ar miestą. Taigi dažnai imperatoriškieji pastatai ar jų dalys buvo pavadinami keturių pasaulio sergėtojų vardais. Žinoma apie Hanų dinastijai priklausiusiuose rūmuose buvusią Baltojo tigro salę (白虎观 Báihǔguān); tikrasis šiaurinių Uždraustojo Miesto vartų pavadinimas buvo Juodojo kario vartai. Juodojo kario ir Raudonojo paukščio vardais atitinkamai buvo vadinami ir šiauriniai bei pietiniai Dziankango (健康 Jiànkāng) (dab. Nankino) miesto vartai (Chao 2011, p. 19).

Šaltiniai:

1. A Kaleidoscope of Chinese Culture, 2010. Beijing: Beijing Language and Culture University.
2. Bates, R., 2007. 10,000 Chinese Numbers. Beijing: China History Press.
3. Beer R., 2003. The Handbook of Tibetan Buddhist Symbols. Chicago: Serindia Publications, Inc.
4. Bjaaland Welch, P., 2008. Chinese Art – A Guide to Motifsand Visual Imagery. Vermont: Tuttle Publishing.
5. Chao, Sh.-Y., 2013. Daoist Rituals, State Religion, and Popular Practices: Zhenwu Worship from Song to Ming (960-1644). London: Routledge.
6. http://www.fengshuinatural.com/en/five-animals.html [žiūrėta: 2015-04-25].
7. Renard, J., 2002. 101 Questions and Answers on Confucianism, Daoism, and Shinto. Mahwah: Paulist Press.
8. Roberts, J., 2004. Chinese Mythology A to Z . New York: Facts on File, Inc.
9. Rosen B., 2009. The Mythical Creatures Bible – The Definitive Guide to Legendary Beings. New York: Sterling Publishing Company, Inc.
10. Vampelj Suhadolnik, N., 2011. Han Mural Tombs: Reflection of Correlative Cosmology through Mural Paintings. Asian and African Studies. Ljubljana: University of Ljubljana, Faculty of Arts.

[1]Hanų dinastijos (mandarinų k.: 汉朝, Hàncháo) laikų 206 m. pr. m. e. – 220 m.
[2]Sofą ar kušetę.

Redagavo Justina Kleinauskaitė