Nefritas Kinijoje

Nefritas (玉 yù) yra Kinijoje labiausiai vertinamas akmuo, kuris simbolizuoja tyrumą ir meistriškumą. Kinams šis akmuo – tobuliausias gamtos gaminys. Kinijoje nefritas vertinamas labiau nei auksas, taip pat turi dideles moralines konotacijas. Pirminį hieroglifą užrašyti nefritui sudarė: 三 ir丨, jis atrodė kaip hieroglifas 王 wang – karalius, todėl vėliau buvo pridėtas丶atskirti jį nuo hieroglifo karaliui, taip atsirado nefrito – „karaliaus turto“ reikšmė. „Nefritas, jo neapdirbus, netaps naudingu objektu” ( 玉不琢 不成器 Yù bù zuó bù chéng qì ) – vienas geriausiai žinomų trumpų kiniškų posakių, kuris remiasi faktu, kad žmogus be mokslo negali būti talentingas, o nefritas šiuo atveju yra sulyginamas su žmogumi. Daugelis raižytų nefrito dirbinių buvo pagaminti neolito laikotarpiu (3000-2000 m. pr. Kr) ir vėliau. Kinai nefritą garbina ir brangina jau daugiau nei 8 tūks. metų. Jis atliko unikalų vaidmenį Kinijos kultūros raidoje. Nefrito raižiniai išliko ne tik, kaip meno kūriniai, tačiau taip pat, kaip kultūros reliktai atskleidžiantys religinį gyvenimą senovės Kinijoje.

Istorija

Ankstyvieji nefrito gaminiai atsiranda žemutiniame Jangdzės upės (长江 Chángjiāng ) regione vėlyvojoje Madžiabango kultūroje (5100-3900 pr. m. e.) ir tęsiasi iki 4-3 tūkstantmečio prieš mūsų erą to regiono Songdze ir Čingliangango kultūrose. Neįprastai rafinuoti nefrito gaminiai atsiranda 2500 pr. m. e. Liangdžu kultūroje pietinėje Džiangsu provincijoje ir  šiaurinėje Džedžiango provincijoje (3400-2200 pr. m. e.), daugelis jų be akivaizdžių naudojimo žymių ar praktinio panaudojimo, tai parodo jų pirminę ceromoninę funkciją. Tai apima pirmuosius dirbinius, kaip plokščią perforuotą bi diską (su skyle centre), kuris vėliau tapo dangaus simboliu, ir cong, vamzdelį su kvadratiniu eksterjeru ir cilindriniu tuščiaviduriu vidumi. Šie du dirbiniai išliko Kinijos imperijos atributika iki XX a. Tiksli cong reikšmė, kaip ir galima asociacija su astronominiais stebėjimais ar geomantiniais vietos parinkimais, ir sąsaja su in (kvadratas, žemė, moteris) ir jang (apskritimas, dangus, vyras) funkcijomis lieka neaiškios. Taip pat tuo laikmečiu Liangdžu kultūroje Šandongo provincijoje gaminami ceremoniniai gui ir džango peiliai ir kirviai, taip pat ir gausus kiekis ornamentinių arkos ir apskritimo formos pakabukų, kaklo papuošalai ir apyrankės (dažnai gyvūno formos), visos šios formos neolitinio laikotarpio sąsaja į po jo sekančią Šangų dinastiją.

Šangų dinastija (1600- 1046 pr. m. e.)

Šang dinastijoje, ypač Anjango mieste, nefrito raižybos amatas padarė matomą pažangą. Ritualiniai ginklai ir armatūra bronzos ginklams buvo raižomi iš nefrito, taip pat ritualiniai nefritai, įskaitant bi, congo ir rango simbolius. Plaketės ir suknelių ornamentai buvo raižomi ant plonų nefrito plokštelių, taip pat raižomos mažesnės figūros, kaukės, paukščiai ir gyvūnai, kurie galbūt yra ankstyvųjų mingči („dvasios indų”) pavyzdžiai, meninės figūros pakeičia gyvas aukas siekiant tarnauti mirusiajam.

Džou dinastija (1046- 256 pr. m. e. )

Džou dinastijoje bi, congo ir kitų Šangų ritualinių formų gamyba tęsėsi ir buvo sistemizuota. Skirtingų formų skeptrai naudojami kilmingųjų rangams, kaip autoritetas mobilizuotant kariuomenę, sprendžiant ginčus, skelbiant taiką ir t.t. Laidojant septynios kūno angos buvo uždengiamos nefrito kištukais ir plokštelėmis. Stilistiškai Džou dinastijos nefritai tęsė Šangų tradicijas, tačiau kaip ir bronzos dirbiniai pamažu ėmė prarasti formą ir tapo mažiau sistemiškais, animalistinis dekoras virto abstrakčiais raštais. Toks formalios struktūros žlugimas tęsėsi iki pat dinastijos pabaigos.

Geležies įrankių ir kietesnių abrazyvų atsiradimas Dongų (Rytų) Džou dinastijoje leido laisvesnę trimatę nefrito raižybą. Dekoratyviniai nefritai, daugiausiai kalavijų ir kardų makštys, pakabukai, kelių milimetrų storio gyvūnų ir paukščių formos drabužių puošmenos.

Hanių dinastija (206 pr. m. e – 220)

Šiuo laikotarpiu buvo manoma, kad nefritas turi ypatingų magiškų galių, tad jo funkcijų ir paskirčių padaugėjo. Apskriti nefrito gaminiai buvo išraižomi gyvūnų poromis, kaukių raštais, grūdais, kilimų raštais, susiraičiusiais drakonais, kurie dekoravo pastatus. Imperatoriaus rūmuose ypač populiarios buvo drakonu ir feniksu dekoruotos plokštelės. Maždaug 200 m. pr. m. e. sustiprėjus norui būti nemirtingam buvo pradėti gaminti nefrito kostiumai. Tokiuose kostiumuose buvo laidojami ypač svarbūs asmenys. Šis kostiumas turėjo sustabdyti kūno irimą ir išsaugoti kūną po mirties. Nefrito kostiumą sudarė apie 4000 plokštelių sujungtų aukso siūlais. Imperatoriai būdami gyvi nešiojo nefrito papuošalus, o jiems mirus su jais palaidojami.

Songų dinastija (960-1279 )

Atsižvelgiant į archaišką Songų dinastijos stilių, šiuo laikotarpiu nefrito gaminių rasti ypač sunku. Penkių dinastijų (907-960) ir Songų dinastijos (960-1279) kapuose rasta nefritų, kurie patvirtino, kad senovinių indų, ritualinių objektų, plakečių, diržo sakčių ir ornamentų adaptacija buvo ypač paplitusi, taip pat buvo žavėtasi Kariaujančiomis Valstybių ir Hanių dinastija (206 pr. m. e. – 220). Šiuo laikotarpiu nefrito raižyba pasikeitė labai mažai, tad jas  atskirti nuo tikrųjų archaiškų nefritų padeda tik žaisminga elegancija ir tendencija derinti formas ir dekoracijas, kurių nebuvo ant senovinių dirbinių. Archaiškas stilius buvo labiau įkvėpiantis iliustracijų kataloguose nei studijuojant tikruosius antikvarinius dirbinius.

Čingų dinastija (1644- 1911/12)

Kinija tiesiogiai kontroliavo pagrindinius nefrito išteklių regionus Hotaną ir Jarkandą tarp 1760 ir 1820 m., šiuo laikotarpiu daug puikaus nefrito siųsta raižymui į Pekiną. Žadeitas iš Mianmaro (Birmos) pasiekė sostinę nuo XVIII a. antrojo ketvirčio, ir chromito ar grafito dėmėmis “špinatinis nefritas” iš Baikalo regione Sibire buvo importuotas XIX a. Geriausias Čingų dinastijos nefritas priklauso Čianlongo valdymo laikotarpiui, nors raižytus nefritus sunku atsekti ir daugelis aukštos kokybės Čianlongo stiliaus dirbinių gaminami nuo 1950 metų Amatų Tyrimų Institute Pekine. Tipiniai Čianlongo dirbiniai tai vazos su dangčiais ir grandinės išdrožtos iš vieno luito, antikinės bronzos formos raižiniai su pseudo archaiškomis dekoracijomis, pasakiškais kalnais ir indeliai teptukams mokykliniam suolui.

Simbolika

Nefritą kinai visada labiau vertino nei sidabrą ar auksą, šimtai hieroglifų turi nefrito radikalą. Garbinamas dėl savo kietumo ir tekstūros, nefritas simbolizuoja kosmosą, turtus, politinę galią, saugumą, gerą sveikatą ir jėgą. Kinijoje nefrito cikados buvo padedamos ant numirėlio liežuvio pagreitinti jo sielos išsilaisvinimą, nefrito kiaulės simbolizuoja gerovę, nefrito diskai simbolizuoja dangų, o nefrito kvadratas – žemę. Konfucionistai išskyrė 11 nefrito dorybių žmogaus elgesio modeliams. Pats Konfucijus nefritą tapatino su tiesa, išmintimi, ištikimybe, teisingumu, skaistumu ir žmogiškumu, jis naudojo šį akmenį pristatyti džiundzi (junzi) – kilnų vyrą. Taoistai alchemikai maišė nefrito miltelius su eliksyrais tikėdamiesi, kad jie padarys juos nemirtingus.

Imperatoriai komunikavo su dievais naudodami nefrito diskus, o poetai gražios moters odą vadino „kvapniu nefritu“, o jos lytinį organą „nefrito vartais“. Nefrito „spurgą“ tradiciškai dovanodavo naujagimiams. Nefrito gaminiai dažnai buvo duodami kaip kyšiai pareigūnams. Sporto varžybose trečios ir antros vietos nugalėtojai gaudavo aukso ir dramblio kaulio trofėjus, o nugalėtojas gaudavo nefrito dirbinį. Nefritas naudojamas medicinoje ir manoma, kad turi stebuklingų galių nuvaikyti blogį ir nesėkmes.

Eksploatacija

Nefritas buvo eksploatuojamas per visą Kinijos istoriją, daugiausiai seniausiais ir vėlyvų imperijų laikais. Neolito laikotarpiu ritualinio ir utilitarinio nefrito išteklių šaltinis buvo Geltonosios upės slėnio Ningšau teritorija ir Liaoningo provincija, vidinė Mongolija. Jau 6000 m. pr. Kr. Vienišas kalnas Henano provincijoje buvo eksploatuojamas nefrito kasybai. Vėliau pagrindiniais Kinijos nefrito šaltiniais tapo du Turkmenistano regiono miestai: Hetianas ir Jarkendas. Nors Hetianas (arba Chotanas) vėliau ir buvo didžiausias nefrito šaltinis Kinijoje, jis netapo didžiausiu nefrito perdirbimo centru. Meistriškumo reikalaujantys objektai buvo pervežami į tuometines Hanių ir Tangų dinastijų sostines. Yra mažai informacijos apie nefrito apdirbimo organizavimą prieš Mingų ir Čingų dinastijas, kai Sudžou ir Jangdžou tapo garsūs dėl savo nefrito dirbinių. Kai Kinija buvo suvienyta Sui ( 589-618) ir Tangų (618-907) laikotarpiais, Kinijos galia ir prekyba atsigavo ir didelis kiekis neapdirbto nefrito vėl buvo prieinamas imperatoriaus rūmams ir valdančioms klasėms. Vėlyvaisiais laikotarpiais nefritas buvo importuotas iš Birmos (dabar Mianmaro), kaip tik kai jo populiarumas pasiekė zenitą, pati imperatorė Cisi (Cixi) vertino smaragdo skaidrumo žalią nefritą ir turėjo daugybę papuošalų iš šio akmens.

Nefrito spalvos

Nefritą dažniausiai atpažįsta pagal jo ryškią žalią spalvą, tačiau jis taip pat gali būti baltos, juodos, geltonos, raudonos, mėlynos ar levandų spalvos. Tai priklauso nuo jo cheminės sudėties, tam tikras geležies kiekis sudėtyje gali nefritą nudažyti rudai – raudonai, tamsiai žaliai ar levandos spalvomis, itin vertinamas baltas beveik permatomas nefritas. Žalia nefrito spalva priklauso nuo chromo kiekio. Pats brangiausias ir labiausiai vertinamas nefritas yra smaragdo žalumo ir skaidrumo dar vadinamas „imperatoriškuoju“ nefritu. Šią geidžiamą spalvą gudrūs pardavėjai išgauna nefritą kaitindami iki 100 laipsnių ir mirkydami jį chromo druskose, dažai prasiskverbia į akmenį ir taip išgaunama spalva, kuri apgauna neišmanančius pirkėjus.

Nefrito verslas Kinijoje

Nefritas neturi griežtai nustatytų kokybės standartų. Egzistuojanti vertinimo sistema nuo A – išskirtinio iki E – patenkinamo nefrito, jį vertina pagal toną, tekstūrą, peršviečiamumą ir spalvą, bet ši sistema nėra dažnai naudojama. Nefrito verslas – nenuspėjamas. Nefrito grynuolis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprasto akmens luitas. Dėl oksidacijos grynuolis pasidengia apvalkalu, per kurį negalima pamatyti nefrito kokybės. Nors norint išsiaiškinti jo kokybę jį galima perpjauti per pusę, verslininkai, norėdami uždirbti kuo daugiau, dažniausiai išpjauta tik „langelius“, nugramdo oksidacijos apvalkalą. Pirkėjai naudoja žibintuvėlius, mėgindami nustatyti skaidrumą, spalvą ir nuspėti, ar jo viso kokybė yra tokia pat gera. Nefritas dažniausiai parduodamas aukciono būdu nustatant tik pirminę kainą.

 

Naudota literatūra

1. Britannica Educational Publishing, 2010. The Culture of China. New York: Britannica Educational Publishing.
2. British Library, 2004. The Silk Road: Trade, Travel and Faith.  Chicago: Serindia Publications.
3. Clark,C. S., Levy, A., 2001. The Stone of Heaven: Unearthing the Secret History of Imperial Green Jade. London: Weidenfeld & Nicolson.
4. Hennessy, U.P, 2008. Early Chinese Jades.  Tennessee: Lightning Source Incorporated.

Iliustracija

Chinese Statuattes. [internete] Prieiga per internetą: Čia