Pavasario šventė
Pavasario šventė (春节 trad. 春節 Chun jie), Vakaruose vadinama Kinų Naujaisiais metais. Ši šventė švenčiama ne tik Kinijoje, bet ir kitose sinosferinėse valstybėse (Japonijoje, Korėjoje, Vietname, Singapūre), o taip pat, kur yra didelės kinų bendruomenės (Indonezijoje, Malaizijoje ir kt.). Šios šventės data yra apskaičiuojama pagal mėnulio kalendorių ir kasmet keičiasi. Pavasario šventė prasideda per pirmąją jaunatį ir baigiasi per pirmąją pilnatį (Kuiper 2011, p. 37). Dažniausiai ši šventė švenčiama beveik mėnesiu vėliau, nei Naujieji metai Vakarų valstybėse – tarp sausio 21-osios ir vasario 20-osios (ibid., p. 37).
Istorija
Pavasario šventės atsiradimas siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų dinastija. Pavasario festivalis išsivystė Šangų valdymo laikais 1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr. iš žmonių aukų dievams ir protėviams pereinamuoju laikotarpiu, iš senųjų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Aukojimo paprotys išliko ir iki šių dienų.
Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) vienas iš išskirtinių šventės bruožų buvo teismo rengiami priėmimai. Tai buvo didžiulės audiencijos, rengiamos ankstyvuoju paros metu, skirtos tam, kad civiliai bei kariuomenės pareigūnai, kaip ir didikai, ar užsienio pasiuntiniai galėtų dalyvauti priėmime (Benn 2002, p. 150). Tai nebuvo įprasti priėmimai, jų metu buvo peržiūrimi praėjusių metų likimo ženklai, nelaimės ar palaiminimai. Taip pat buvo demonstruojamos duoklės, surinktos iš prefektūrų ir užsienio tautų (ibid, p. 150). Tačiau Tangų dinastijos laikotarpiu Naujieji metai buvo privati šeimos šventė, švenčiama namuose (ibid., p.150).
Mitologija
Kinų Naujųjų metų atsiradimo mitologinė versija siejama su pabaisa Nianu (年 Nian). Ši mitologinė būtybė apibūdinama kaip mistinė pabaisa, kuri ateidavo į kaimus pirmąją Naujųjų metų dieną praryti gyvulių, sėklų ir netgi vaikų (Jicai 2009, p. 144). Taip pat legendoje pasakojama kaip buvo įveiktas Nianas: „Vėliau jie [žmonės] suprato, kad žvėrį atbaido degančios medienos garsas. <…> Žmonės pagamino fejerverkus ir sprogdino juos, kai Nianas atėjo jų užpulti“ (ibid., p. 144). Dėl šios priežasties dabar Kinų Naujieji metai yra neatsiejami nuo fejerverkų, kurie, pasak legendos, ir atbaidė pabaisą. „Nuo tada žmonės ir pradėjo švęsti sėkmingą Niano išvijimą“ (ibid., p. 144).
Pavasario šventės eiga
Šiandieninėje Kinijoje Pavasario festivalis prasideda paskutinę senųjų metų dieną ir trunka iš viso septynias dienas, tačiau folkloro tradicijos skiriasi. Festivalis prasideda daug anksčiau ir tęsiasi ilgiau, dažniausiai nuo aštuntos 12-ojo mėnulio mėnesio dienos iki penkioliktos pirmojo mėnulio mėnesio dienos (Jicai 2009, p. 145).
Galima išskirti pagrindines datas dvyliktame senųjų metų mėnesyje: 8 d. – labadžou siūlymas, 23 arba 24 d. – Virtuvės dievo pakilimas į Dangų, ir 30 d. – Naujųjų metų išvakarės (Stepanchuk, Wong 1991, p. 9). 8-oji dvylikto mėnesio diena svarbi tuo, kad žymi intervalą tarp išeinančių ir ateinančių metų (ibid., p. 3). Būtent šią dieną ir gaminama labadžou – auka Budai: „Pasiūlyti Budai auką, duoti budistų vienuoliams <..> ir teismo pareigūnams kaip dovanas, išdalinti vargšams kaip labdaros maistą“ (Jicai 2009, p. 145). 23 arba 24 dienos yra skirtos pagerbti Virtuvės dievą, kuris tarpininkauja tarp žmonių ir dangiškojo valdovo. Teigiama, jog Virtuvės dievas praleidžia visus metus su šeima viską matydamas ir girdėdamas (Stepanchuk, Wong 1991, p. 8). Tam, kad įsiteiktų šiai dievybei ir sulauktų jos prielankumo, žmonės gamina įvairiausius valgius. Tai laikas, kai žmonės gamina gardžius patiekalus Virtuvės dievui <..> kuris šią dieną (23 arba 24) iškeliauja į dangų (Jicai 2009, p. 145). Dar viena itin svarbi diena – tai 28-oji. Žmonės kruopščiai sutvarko namus, tikėdamiesi nesėkmes palikti seniesiems metams (ibid., p. 145). Tačiau likusias dienas iki Naujųjų metų žmonės stengiasi vengti tvarkymosi, pvz., grindų šlavimo – tai taip pat siejama su sėkmės buvimu arba nebuvimu ateinančiais metais (ibid., p. 145).
Naujųjų metų išvakarės – tai paskutinė senųjų metų diena, kuriai suteikiama ypatinga reikšmė. Naujųjų metų vakarienė yra paskutinis valgis metuose, todėl visi šeimos nariai privalo susiburti ir susėdę drauge mėgautis delikatesais (Huang, 1991). Vieni iš svarbiausių patiekalų Naujųjų metų vakarą – vištiena, žuvis ir tofu. Šiems patiekalams suteikiama ypatinga reikšmė dėl jų pavadinimo skambesio. Tokie patiekalai kaip paukštiena, žuvis ar tofu negali būti pašalinti iš meniu, kinams jų [patiekalų] tarimas „dzi“, „ju“ ir „doufu“ reiškia palankumą, gausumą ir turtingumą (Xu 2009, p. 90). Tačiau vaišės pradedamos tik pagerbus giminės protėvius. Kiekviena šeima privalo pasiūlyti auką protėviams, dažniausiai trijų ar keturių kartų mirusiesiems (Huang, 1991). Naujųjų metų vakarą ne tik leistina, bet ir patartina visiems, netgi vaikams, gerti alkoholį (ibid., 1991). Pasibaigus iškilmingai vakarienei šeimos nariai dažniausiai laiką leidžia kartu stengdamiesi neužmigti bent jau iki vidurnakčio. Šis paprotys yra vadinamas „šousui“, kuris reiškia neužmigti visą naktį Naujųjų metų vakarą ir simbolizuoja dviejų metų išgyvenimą per vieną naktį (ibid., 1991).
Pirmoji Naujųjų metų diena taip pat, kaip ir paskutinioji senųjų metų diena, suburia visą šeimą. Istoriniuose šaltiniuose minimi faktai, jog net kaliniai galėjo praleisti šventes su savo šeimomis (ibid., 1991). Žinoma, šeimos svarba ir šiandien nėra išnykusi: visų pirma vaikai sveikina tėvus, tada vaikai gauna savo naujametinę dovaną – raudoną voką su pinigais viduje (Xu 2009, p. 91). Nors dovana labai praktiška, tačiau jos simbolinė reikšmė daug gilesnė. Kitas šios dovanos pavadinimas – jasui čian, išvertus pažodžiui reikštų „pinigai, piktosioms dvasioms suvaldyti“ (Jicai 2009, p. 146). Taip pat šią dieną patiekiami tokie tradiciniai valgiai kaip dziaodzi ir niangao. Šiaurinėje Kinijoje pusryčiams valgomi dziaodzi arba koldūnai (ibid., p. 91). Taip pat pirmąją Naųjųjų metų dieną sprogdinami fejerverkai (Stepanchuk, Wong 1991, p. 9). Pirmosios penkios Naujųjų metų dienos laikomos naujojo pavasario pradžia (ibid., p. 9). Manoma, kad šis laikotarpis tinkamas lankyti giminaičius, draugus, klasės draugus ir kolegas, pasikeisti dovanomis ir pasišnekučiuoti (Xu 2009, p. 91). Septintoji Naųjųjų metų diena laikoma Žmonijos gimimo diena, o pirmosios 10 dienų yra dedikuojamos gyvūnams, maistui ir žmonėms (Stepanchuk, Wong 1991, p. 9).
Pavasario šventę užbaigia Žibintų šventė, vykstanti penkioliktąją Naujųjų metų dieną (ibid., p. 9). Tą dieną žmonės rengia šviestuvų parodas ir eisenas, skirtas atšvęsti pirmąją pilnatį naujais mėnulio metais (Jicai 2009, p. 146). Žibintų šventė metu įprasta valgyti tradicinį patiekalą juansiao, pagamintą iš lipnių ryžių (ibid., p. 146). Būtent dėl šio patiekalo Žibintų šventė dar kitaip vadinama Juansiao festivaliu. Taip pat ši šventė neįsivaizduojama be Liūto ir Drakono šokių. Festivalių metu vyrai neša didžiules, spalvingas iš papjė mašė pagamintas liūto galvas ir kūnus (Stepanchuk, Wong 1991, p. 37). Tam, kad Liūto šokis būtų atliktas sklandžiai, reikalingi du žmonės: vienas iš jų laiko galvą, papuoštą žvangančiais varpeliais, išdažytomis akimis, judančiais nasrais ir iškištu liežuviu, kitas – valdo užpakalines galūnes (ibid., p. 38). Drakono šokis šokamas rečiau, dažniausiai tik vieną kartą, paskutinę Žibintų šventės dieną, taip siekiama pabrėžti šio šokio svarbą (ibid., p. 38). Drakono simbolika itin gaji Kinijos civilizacijos mitologijoje: drakonas yra mitinė būtybė, simbolizuojanti gyvybę, derlingumą ir pavasarinį lietų (ibid., p. 39). Norint atlikti Drakono šokį, reikia daugiau žmonių, mat paties drakono ilgis gali siekti apie 6–9 metrų ilgį (ibid., p. 38).
Šventės simbolika ir ritualai
Visa Pavasario šventės atributika buvo vienaip ar kitaip susijusi su apsisaugojimu nuo piktųjų dvasių. Tam buvo pasitelkiami įvairūs ritualai, vienas iš būdų – tai raudonos spalvos panaudojimas puošiant namus. Pavasario šventė yra neįsivaizduojama be raudonų pinigų vokų, kupletų, laimę nešančių saldainių ar karpinių. Raudona spalva šventės metu vyrauja visur – net durys buvo dažomos raudona spalva, siekiant atbaidyti demonus (ibid., p. 14). Šio papročio atsiradimas siejamas su mitologine pabaisa Nianu, pasirodydavusiu per Naujuosius metus ir šiurpindavusiu žmones. Šie ilgainiui suprato, kad pabaisa turi tris silpnybes: bijojo triukšmo, nemėgo saulės šviesos, o raudona spalva jam keldavo siaubą (ibid., p. 14). Būtent dėl šios priežasties raudona spalva įgavo tokią svarbą Naujųjų metų atributikoje.
Dar vienas būdas apsaugoti namus – puošti duris dievų atvaizdais. Paskutinę senųjų metų dieną, vartai ir durys yra dekoruojamos Durų dievų („menshen“) piešiniais (ibid., p. 10). Dažniausiai tai būna drožinėti arba piešti dviejų dievų – Šentu ir Julu – požemio pasaulio sergėtojų, saugojusiųjų šeimas nuo demonų, atvaizdai (ibid., p. 10). Žinoma, ritualai yra skirti ne tik apsaugoti namus nuo piktųjų dvasių, bet ir prišaukti sėkmę. Šiam tikslui įgyvendinti panaudojami kupletai: prasidėjus Pavasario šventei jais puošiami ne tik namai, bet ir restoranai, viešbučiai ir kt. Pagrindiniai Pavasario kupletų bruožai yra šie: tvarkingas, antitezinis, glaustas ir grakštus (Asiapack books 2012, p. 24). Kupletai pateikiami įvairiomis dizaino formomis: kvadrato arba stačiakampio, viena arba dviem eilutėmis (ibid., p. 25). Tačiau itin svarbu ne tik tai, kaip bus parašytas kupletas, bet ir tai, kas bus jame parašyta. Tai – itin svarbi reikšmė. Kupletai yra naudojami išreikšti ateities viltims (ibid., p. 24).
Zodiako ženklai
Pavasario šventė yra siejama ne tik su fejerverkais, kupletais ar raudonos spalvos atributika, bet ir su 12 Zodiako ženklų. Dvylika zodiako gyvūnų yra skirti pažymėti kiekvieniems metams dvylikos metų cikle (Stepanchuk, Wong 1991, p. 27). Taip pat labai svarbus tikslus gyvūnų eiliškumas: ciklas prasideda nuo Žiurkės. Toliau rikiuojasi Jautis, Tigras, Triušis, Drakonas, Gyvatė, Arklys, Avinas, Beždžionė, Gaidys, Šuo ir Kiaulė (ibid., p. 27). Griežtas ciklo eiliškumas grindžiamas keliomis legendomis. Viena iš jų pasakoja, kad Buda pasikvietė susirinkti visus gyvūnus prieš jam paliekant Žemę ir būtent tie 12 gyvūnų buvo vieninteliai, kurie pasirodė (ibid. p. 27). Todėl Buda išreikšdamas savo dėkingumą pagal tai, kokia tvarka gyvūnai susirinko, ir pavadino kiekvienus metus cikle (ibid. p.27). Taip pat tikima, jog gimus po tam tikru ženklu, žmogus turi specifinius charakterio bruožus, kuriuos jam suteikia gimimo metus globojantis gyvūnas.
Naudota literatūra
- Asiapack books, 2012. Celebrate Chinese Culture: Chinese auspiciuos culture. Singapūras: FuIsland Offset Printing. Benn, Ch., 2002. China’s golden age : everyday life in the Tang dynasty. Oxford: Oxford University Press.
- Huang, Sh., 1991. Chinese Traditional Festivals.
- Jicai, F., 2009. Symbols of China. London: Compendium Publishing.
- Kuiper, K., 2011. The Culture of China (Understanding China). [e-knyga] Niujorkas: The Rosen Publishing Group.
- Stepanchuk C., Wong Ch., 1991. Mooncakes and Hungry Ghosts– Festivals of China. San Fransiskas: China Books. Prieiga per internetą: NCTASIA Čia [Žiūrėta 2014 kovo 29].
- Xu, L., 2009. Discover China: 100 interesting topics to feel China. Pekinas: China Intercontinental Press.
Redagavo Rimantė Stankevičiūtė
