Sansa
Sansa (kor. 산사, 한국의 산지승원, Sansa, Hangug-ui sanjiseung-won) – tai septyni budistų kalnų vienuolynai-šventyklos, esantys Korėjos pusiasalio pietinėse provincijose, 2018 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 2018). Šios septynios į sąrašą įtrauktos šventyklos yra: Tongdosa (kor. 통도사, Tongdosa), Busoksa (kor. 부석사, Buseoksa), Bongdžongsa (kor. 봉정사, Bongjeongsa), Bobdžusa (kor. 법주사, Beopjusa), Magoksa (kor. 마곡사, Magoksa), Sonamsa (kor. 선암사, Seonam-sa), Dehungsa (kor. 대흥사, Daeheungsa) (Koreansansa.net). Visos šios šventyklos buvo pastatytos tarp VII ir IX a., klestėjo Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos (918–1392 m.) laikotarpiu. Nors šie vienuolynai turi sąsajų su daugeliu skirtingų budistinių atšakų mokymų, bet šias šventyklas sieja bendras, korėjietiškiems vienuolynams būdingas erdvės paskirstymas. Šių pastatų erdves sudaro atviras kiemas, vadinamas madangu (kor. 마당, Madang), apsuptas keturių pagrindinių pastatų: Deungdžonas (kor. 대웅전, Daeungjeon, liet. „Budos salė“), paviljonas, paskaitų salė, vadinama bobdangu (kor. 법당, Beopdang), ir...
DaugiauGeltonojo Turbano sukilimas
Geltonojo Turbano sukilimas Geltonojo Turbano sukilimas (kin. 黄巾之乱, Huángjīn zhī luàn) – tai karinis valstiečių sukilimas prasidėjęs 185 m. , valdant vėlyvajai Hanų (kin. 漢, Hàn) dinastijai, Imperatoriui Ling (kin.漢靈帝, Hàn Língdì). Nors pagrindis sukilimas buvo numalšintas 185m. mažesni sukilimai truko iki 205 m. Geltonasis Turbano sukilimas laikomas Trijų karalysčių (kin. 三國, Sānguó) konflikto pradžia, ir yra aprašomas kaip pirminis įvykisistorinėje XIV a. novelėje „ Trijų karalysčių romanas“(kin. 三國演義 Sānguó yǎnyì). Sukilimas savo pavadinimą įgijo dėl geltonų skarų kurias vilkėjo sukilėliai, kad galėtų vienas kitą atpažinti (Levy, 1956). Priežastys Pirmoji sukilimo priežastis yra priskiriama agrarinei krizei, kuri kilo šiauriniame Kinijos regione. Apytiksliai 175 m. Geltonosios upės potvynis užliejo supantį šiaurinį regioną – griaudamas namus, gyvenvietesnaikindamas dirbamą žemę.Tuo pat metu teritoriją siaubė badas, vėliau sausros (Levy, 1956). Dauguma gyventojų, ūkininkų, karinių naujakurių buvo priversti keliauti į pietus, ieškodami maisto, darbo ir pinigų. Tačiau, pietinėje...
Daugiau
Fengbo
Fengbo (kin. 風伯, pinyin Fēngbó), taip pat žinomas kaip Fengši, yra daoistinė vėjo dievybė. Senovėje jis buvo vaizduojamas kaip groteskiška dievybė su elnio kūnu, paukščio galva, ragais, gyvatės uodega ir leopardo raštais. Tačiau Mingų laikotarpiu (1368-1644) buvo sukurti atvaizdai, vaizduojantys jį kaip seną vyrą, laikantį vėduoklę, su geltonu apsiaustu, mėlyna ir raudona kepuraite bei balta barzda. Jis laiko ožkos odos maišelį su vėju, ir nukreipia juos kaip nori. (Pregadio, 2013, p. 419-420) Jis buvo laikomas žvaigždžių dievybe, kurią valdo Šaulio žvaigždyno Chi1 žvaigždė (χ1 Sagittarii). Mingų dinastijos mitologijoje Fengbo taip pat buvo žinomas kaip Vėjo grafas (kin. 風伯方天君, pinyin: Fēng bó fāng tiān jun) (Werner, p. 205). Santykiai Kai kurie mitai teigia, kad Fengbo yra Čijou (kin. 蚩尤, pinyin: Chīyóu) pavaldinys ir padeda jam kovoti su Geltonuoju imperatoriumi Džuolu mūšyje (kin. 涿鹿之战, pinyin: Zhuō lù zhī zhàn). Fengbo laikomas neutraliu dievu ir...
Daugiau
Žušou
Žušou (kin.: 蓐收, Rù shōu) kinų mitologijoje yra metalo dvasia, gyvenanti Vakaruose ir globojanti rudenį. Sakoma, jog Žušou pirmasis vardas buvo Gai, jis yra legendinis rudens ir aukso valdovas, dar taip pat laikomas kankinimų dievu, bausmių vykdytojų. Sunku pasakyti, kokius giminystės ryšius turi legendinis valdovas Šaohao (kin. 少昊, Shǎo hào) su šiuo jo pavaldiniu, mat yra trys interpretacijos: jis yra Šaohao sūnus, kurie kartu valdė Vakarus įsikūrę Čangliu kalno viršūnėje (kin. 长留之山, Zhǎngliú zhīshān) (Allen ir Phillips 2012); Žušou galėjo būti ir vienas iš valdovo brolių (Yang, An ir Turner 2005); kiniškuose straipsniuose galima rasti ir nuomonių, jog jis buvo ne vienas iš brolių, bet dėdžių. Visgi dažniausiai manoma ir labiau tikėtina, jog šiuos mitinius dievus siejo tėvo ir sūnaus ryšiai. Išvaizda Kalnų ir jūrų knygoje, Užjūrio vakarų ilgumos skyriuje, užsimena apie vakaruose esančia būtybę, kuri joja ant dviejų drakonų, o...
Daugiau
Mogao urvai
Mogao urvai (kin. 莫高窟, Mògāo kū), dar vadinami „Tūkstančio Budų urvai“ – religinės paskirties budistų kompleksas-šventykla, paversta muziejumi, esanti 25 km į pietryčius nuo Dunhuango (kin. 炖煌, Dùnhuáng) miesto, Gansu (kin. 甘肃, Gānsù) provincijoje. Šis kompleksas taip pat įeina į buvusio Šilko kelio (kin. 丝路, sīlù) teritoriją. Urvuose aptinkami vieni iš geriausių budistinio meno pavyzdžių, kuriuos galima datuoti tūkstantį metų atgal. Pačius urvus sudaro 492 atskiros celės, kuriose galima pamatyti tiek budistinių paveikslų, tiek skulptūrų. Mogao urvai yra vieni iš trijų žymiausių budistinių objektų, esančių Kinijoje. Budistų vienuoliai ne tik gyveno šių urvų patalpose, bet ir meditavo bei ten laidodavo savo mirusiuosius. (Fan 2014, p, 1-2). 1987 m. Mogao urvai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. (UNESCO 1987) Istorija Mogao urvų konstrukcija prasidėjo IV a. po Kr. kai Šiaurės Vei (kin. 北魏, Běi Wèi) dinastijos laikais (386-534...
Daugiau
