Šiunobonas
Šiunobonas (朱の盆 arba 首番, shunobon) – japonų mitologijos pabaisa, kuri savo baisia išvaizda gąsdina žmones. Ši būtybė dažniausiai vaizduojama žmogiškos išvaizdos su didžiule galva ir raudona kūno spalva. Sakoma, kad sutikus šią būtybę, pabaisa pavogs žmogaus sielą. Kilmė Ši būtybė vaizduojama 1742 m. Edo laikotarpio vaiduoklių istorijų rinkinyje „Senoji arbatos istorija“ (老媼茶話, Rōōsawa) bei 1677 m. „Šimtas įvairių šalių istorijų“ (諸国百物語, Shokoku hyaku monogatari), kuriame pabaisa minima originaliai kaip „šiunobanas“ (Legendary monsters and gods of the world, 2021). Nors iš pradžių pabaisos buvo vadinamos „šiunobanais“, japonų tradicinės mitologijos ekspertas ir mangų kūrėjas Midzuki Šigeru pavaizdavo juos savo 1985 m. išleistame darbe „GeGeGe no Kitarō“ (ゲゲゲの鬼太郎), kur šie buvo pervadinti „šiunobono“ vardu. Dėl pripažintos M. Šigeru kūrybos populiarumo „šiunobonas“ išplito ir tapo dažnai vartojamas terminas apibūdinti šias šiurpias mitologijos pabaisas. Šiunobono pavadinimas buvo suteiktas dėl jų didelės ir plačios galvos...
Daugiau
Japoniška kaligrafija
Japoniška kaligrafija, dar kitaip vadinama šiodo (書道, shodō), yra gražaus rašto menas. Kaligrafija, kaip ir visos japonų meno rūšys, remiasi tais pačiais estetiniais principais, skirtais pajusti žmogaus ir gamtos harmoniją. Terminas šiodo susideda iš dviejų kandži (jap. 漢字, kanji) hieroglifų 書 (rašyti) ir 道 (kelias), jie pažodžiui verčiami „rašymo kelias“. Kaligrafija japonų kultūroje užima svarbią vietą, ją praktikuoja įvairaus amžiaus žmonės, kaligrafijos pradmenų mokoma mokyklose (Adrijauskas, 2001). Istorija Kaligrafija atsirado Kinijoje maždaug prieš 2000 metų. Japonija tuo metu dar neturėjo savo rašytinės kalbos, todėl japonai pritaikė simbolius iš kinų kalbos. Kinijos kandži simboliai buvo naudojami oficialiuose dokumentuose ir budistiniuose tekstuose. Nuo V iki VII a., nepaisant didelės kinų įtakos, japonų rašto sistema laipsniškai kito. Ypač reikšmingas laikotarpis Japonijos raštui – Heiano laikotarpis (jap. 平安時代, Heian Jidai) VIII–XII a. Būtent šiuo laikotarpiu pradeda formuotis kanos rašto sistema. Jos atsiradimą paskatino...
Daugiau
Tojotomis Hidejošis
Tojotomis Hidejošis (豐臣 秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537 m. vasario 2 d. – 1598 m. kovo 26 d.) Sengoku (戦国 sengoku – kariaujančios šalys) periode gyvenęs vienas iš Japonijos susivienijimo vadovų. Japonijos suvienijimo pradininko Odos Nobunagos (織田信長) sekėjas, po jo mirties perėmęs savo mokytojo viziją suvienyti Japoniją, šią viziją įvykdęs tapo pirmuoju visos Japonijos valdovu. (Jensen 2000, p. 34) Hidejošis kaip karvedys Tojotomis Hidejošis gimė skurdžioje valstiečių šeimoje, Nakamura kaime, kuris buvo Ovario (尾張国, Owari) provincijoje. Būdamas dar visai jaunas Hidejošis buvo išsiųstas mokytis į šventyklą, kurią vėliau iškeitė į nuotykių paieškas. Tokiu būdu jo ir Odos Nobunagos keliai susikerta, jaunasis Hidejošis pradeda tarnauti pas jį. Oda Nobunaga buvo to meto didis žemvaldys ir karo vadas. Hidejošis sugebėjo sužavėti ir gauti Nobunagos pasitikėjimą, todėl greitai kilo ranguose ir greitai tapo generolu. Dėl labai lieknos Hidejošio išvaizdos Nobunaga Hidejošį kartais juokaudamas vadindavo „Saru“,...
Daugiau
Hiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus – kapa (jap. 河童 Kappa) giminaičiais. Išvaizda Hiosubė apibūdinama kaip žema (~1 m ūgio), į žmogų panaši būtybė. Teigiama, kad jos kojos yra sulinkę, nagai – ilgi ir aštrūs, galva – praplikusi, o akys – paraudusios. Taip pat sakoma, kad hiosube visada plačiai šypsosi, o jos burnoje galima pamatyti daug smulkių, bet aštrių dantų. Oda yra padengta gaurais, kuriuose kaupiasi dulkės, purvas ir riebalai. Šie jokajai ne tik smarkiai šeriasi, bet ir skleidžia žmogaus nosiai nemalonų kvapą. Jokajus tyrinėjantys specialistai teigia, kad hiosubė savo išvaizda primena Pietryčių Azijos giboną (Natsuhiko 2006)....
Daugiau
Omu Šinrikio
Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija. Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken). Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios. 2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus. Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d. Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu...
Daugiau
