Hacumode
Hacumode (jap. 初詣, 初詣で, Hatsumōde) arba Hacumairi (jap. 初参, 初参り, Hacumairi) – tai tradicinis, kasmetinis renginys, skirtas pirmajam, naujametiniam Tekančios Saulės šalies žmonių apsilankymui Šinto (jap. 神社, Jinja) arba Budistinėse (jap. 寺院, Jiin) šventyklose. Dauguma šalies gyventojų apsilanko šventyklose per pirmąsias tris naujųjų metų dienas, todėl šiomis dienomis prie šalies didžiųjų šventovių neretai nusidriekia ilgos žmonių eilės. Pirmojo apsilankymo metu yra paprastai dėkojama už praėjusius metus, meldžiamasi už ramybę ir saugumą ateinančiais naujaisiais metais, taip pat perkami nauji talismanai ar amuletai (jap. お守り, Omamori) (Jacobsen, N., 2015). Naujųjų metų svarba Naujųjų metų šventinis laikotarpis užima svarbią vietą kiekvieno Tekančios Saulės šalies gyventojo gyvenimo kasdienybėje. Šis laikotarpis prasideda kartu su Naujųjų metų išvakarėmis (jap. 大晦日, Ōmisoka), pirmosios naujųjų metų dienos sutikimu (jap. 元日, Genjitsu) bei tęsiasi iki sausio 7 dienos. Šiuo periodu dauguma šalies mokyklų ir įmonių užsidaro, žmonės atostogauja, tvarko savo namus, grąžina skolas, lanko artimuosius ir draugus, keičiasi dovanomis. Taip pat, šiuo...
Daugiau
Džiundži Ito
Džiundži Ito (jap. 伊藤 潤二, Junji Ito) yra žinomas Tekančios Saulės šalies siaubo mangų (jap. 漫画, Manga) kūrėjas, kurio darbai yra sulaukę pripažinimo tiek Japonijoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Dėl savo išskirtinio piešimo stiliaus, unikalių siaubo siužetų bei visuomenei aktualių problemų nagrinėjimo, Džiundži Ito yra vadinamas šiuolaikiniu „siaubo istorijų genijumi“ bei didžiu „Japonijos siaubo meistru“. Džiundži Ito yra sukūręs ne vieną siaubo mangą, tačiau sėkmingiausiomis jo kūrybos reprezentacijomis yra laikomi tokie darbai kaip „Tomie“ (jap. 富江, Tomie), „Udzumaki“ (jap. うずまき, Uzumaki) ir „Gio“ (jap. ギョ, Gyo). Autoriaus biografija Džiundži Ito gimė 1963 m. liepos 31 d. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken), buvusiame Sakašitos mieste (jap. 坂下町, Sakashita-chō), kuris šiuo metu yra tapęs Nakacugavos miesto (jap. 中津川市, Nakatsugawa-shi) dalimi. Nuo ankstyvų dienų autorių domino piešimas ir tokių manga autorių/mangakų (jap. 漫画家, Mangaka) kaip Šinsaku Koga (jap. 古賀申策, Shinsaku Koga) ir Kadzuo Umedzu (jap. 楳図一雄, Kazuo Umezu) darbai. Džiundži Ito pradėjo piešti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje....
Daugiau
Gervės ir Japonijos kultūra
Japoninė gervė (lot. Grus japonensis) (jap. 丹頂鶴, Tanchōzuru) – gervinių šeimos migruojantis paukštis, kuris pavasarį ir vasarą gyvena Sibire, o žiemas leidžia įvairiose Japonijos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio vietovėse. Rytų Azijos regione Japoninės gervės yra laikomos sėkmės bei ilgaamžiškumo simboliu, o paukščių ištikimybės bei visą gyvenimą trunkančios partnerystės vaizdinys Tekančios Saulės šalyje taip pat yra įsivaizduojamas kaip tobulos poros pavyzdys. Japoninės gervės užima svarbią vietą Japonų kultūros panteone, šalia tokių simbolinių gyvūnų kaip Japoninės makakos (lot. Macaca fuscata) (jap. 日本猿, Nihonzaru), dėmėtieji elniai (lot. Cervus nippon) (jap. 日本鹿, Nihonjika) bei žalieji fazanai (lot. Phasianus versicolor) (jap. 雉, Kiji). Sąsajos su japonų tautosaka Japoninės gervės yra neretai sutinkamos Tekančios Saulės šalies tautosakoje. Pasakojimuose gervės dažniausiai atlieka žvėrtakių, t.y. žmonių, kurie gali virsti gyvūnais, arba gyvūnų, kurie gali virsti žmonėmis vaidmenį. Japonijos tautosakoje į gerves ir atvirkščiai dažniausiai gali pavirsti gražios bei magiškų galių turinčios moterys. Šie žvėrtakiai neretai patenka į įvairias nelaimes, tačiau juos...
Daugiau
Momotaro
Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas. Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004). Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005). Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga). Pasakos siužetas Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus milžinišką persiką, kurį, prie upės plaudama skalbinius, surado jo senyva žmona. Senolių pora neturėjo vaikų, todėl šį stebuklingą berniuko pasirodymą palaikė dievo dovana. Jie suteikė jam Momotaro vardą ir nusprendė drauge jį užauginti. Bėgant laikui berniukas išaugo į sveiką ir tvirtą jaunuolį. Vieną dieną Momotaro nusprendė palikti savo tėvus ir keliauti į Onigašimos salą (jap. 鬼ヶ島, Onigashima), kurioje jis ketino nugalėti...
Daugiau
Hačimanas
Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja. Hačimano legenda Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją. Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje. Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių veiksmų procesą. Siekdama atidėti artėjantį gimdymą, valdovė nusprendė tvirtai sutvarstyti savo kūną bei prisirišti akmenį prie savo pilvo. Rašoma, kad tuo metu Džingū susapnavo dar vieną sapną, kuriame jai buvo pasakyta, kad jos naujagimis taps dievybe, jei gims pasibaigus „pažadėtosios žemės“ užkariavimo procesui. Valdovei pavyko atidėti gimdymą trims metams, per kuriuos ji sugebėjo sėkmingai pabaigti karinę kampaniją. Jai gimė sūnus, kuriam...
Daugiau
