Japonijos teatras „Bugaku“
Bugaku (jap. 舞楽, Bugaku) – yra japonų teatro žanras. Jis yra laikomas seniausia nepertraukiama muzikos ir šokių tradicija pasaulyje, kuri turi 1400 metų istoriją. Bugaku pasirodymų metu aktoriai dėvi kaukes, šoka ir dainuoja. Šis teatro žanras išsivystė iš tradicinių šokių formų, kurios VIII a., Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai), pasiekė Japoniją iš Kinijos, Korėjos, Indijos ir Pietryčių Azijos. Bugaku imperatoriaus rūmuose tapo svarbiausia atliekamojo meno rūšimi, kuri pakeitė šokius su kaukėmis, vadinamus Gigaku (jap. 伎楽, Gigaku). Ši meno forma yra neįprasta ir unikali Japonijos kultūriniame kontekste. Bugaku išlieka populiaria kultūros forma ir šiais moderniais laikais. Istorija VII a. diplomatiniams santykiams tarp Japonijos ir Kinijos pasiekus naujas aukštumas, Japonijos pasiuntiniai parsivežė Bugaku tradiciją į Japoniją. Princas Šiotoku (jap. 聖徳, Shōtoku), mylėjęs šokį, rėmė Bugaku, nepaisant to, jog šioje šokio formoje buvo menkai pabrėžiama religinė budizmo svarba. Iki XI a....
Daugiau
Gutajaus grupė
Gutajaus grupė (具体美術協会 Gutai Bijutsu Kyōkai, liet. „Gutajaus meno asociacija”) – 1954 m. Osakoje, Japonijoje įkurta meno asociacija. Įkūrėjai – Džiro Jošihara (吉原 治良 Yoshihara Jirō) ir Šiozo Šimamotas (嶋本 昭三 Shimamoto Shōzō). Grupė pasaulyje garsėjo savo radikaliu požiūriu į meną pokariniu laikotarpiu (XX a. II pusė). Gutajaus grupė aktyviai užsiiminėjo tapyba, kurdavo menines instaliacijas, atlikdavo performansus, įvairius eksperimentinio teatro renginius. Ši asociacija pasižymėjo savo tradicinį meną atstumiančiu stiliumi. Grupė galutinai iširo 1972 m. po D. Jošiharos mirties. Gutajaus grupės veiklą galima išskirti į tris pagrindinius laikotarpius: ankstyvąjį (1954-1957 m.), vidurinįjį (1957-1965 m.) ir vėlyvąjį (1965-1972 m.). Ankstyvasis periodas išsiskyrė grupės noru kurti meną naujomis priemonėmis, plėsti tapybos sąvoką, daryti tapybą labiau performatyvia. Šio periodo Gutajaus atstovai destrukciją savo kūryboje naudojo kaip atsaką į tuometinę pokarinę pasaulio būseną. Viduriniojo laikotarpio Gutajaus grupės kūryba- atsipindys spartaus ekonominio ir demografinio augimo Japonijoje. Vėlyvająjį laikotarpį...
Daugiau
Kano meno mokykla
Kano meno mokykla – profesionalių menininkų mokykla, gyvavusi nuo vėlyvojo Muromači (1333–1568 m.) laikotarpio per visą Edo (1600–1868 m.) laikotarpį. Kano buvo ilgiausiai trukusi ir didžiausią įtaką dariusi, kitaip vadinama kiniškos tapybos mokykla Japonijoje. Pagrindinė mokykla didžiavosi nuostabių kraštovaizdžių, figūrų, paukščių ir gėlių kompozicijų įamžinimais. Kano meno meistrai kūrė įvairiausius darbus, nuo įvairių vėduoklių, rankraščių (絵巻物 emakimono) ir kabinamų suvyniojamų paveikslų (掛け物 kakemono) iki maldyklose kabinamų lentelių (絵馬 ema). Kano meno mokykla taip pat gerai žinoma dėl savo tušo tapybos. Istorija Kano mokyklos įkūrėjas ir pirmasis svarbus menininkas – Kano Masanobu (狩野 正信 Kanō Masanobu) (1434-1530 m.) imigravo į Kiotą maždaug 1460 m. iš savo gimtojo kaimelio – Kano, buvusio tuometiniame Idzu–Suguros regione (dabartinėje Šidzuokos prefektūroje). Kano Masanobu, kaip ir daugeliui to laiko menininkų didelę įtaką darė dailininkas, dzenbudizmo vienuolis Tenšio Šiūbunas (天章 周文 Tenshō Shūbun). Kai kurie šaltiniai teigia, kad didžiąją savo menininko išsilavinimo...
Daugiau
Harukis Murakamis
Harukis Murakamis (村上春樹 Murakami Haruki) gimė sausio 12, 1949 metais, yra japonų rašytojas. Jo knygos ir pasakojimai yra vieni geriausiai žinomų bestselerių Japonijoje, o taip pat ir tarptautiniu mastu. Jo darbai yra išversti į 50 kalbų bei parduoti milžiniškais kiekiais globaliai. Biografija Murakamis gimė Kiote, Japonijoje, gimstamumo bumo metu, po Antrojo pasaulinio karo ir užaugo Šukugavoje. Kilo iš šeimos, kurioje tėvas buvo budistų kunigas, o motina – Osakos pirklio dukra, Harukis Murakamis neturi sesių ir brolių, yra vienturtis. Būtina paminėti, jog abu tėvai mokė japonų literatūros. Nuo pat mažų dienų Murakamis buvo stipriai įkvėptas Vakarų šalių kultūros, slaviškos muzikos ir literatūros. Rašytojas augo skaitydamas platų sąrašą Amerikos bei Europos rašytojų (Francas Kafka, Gustavas Flaubertas, Kurtas Vonegutas, Ričardas Brautiganas, Džekas Keruakas, Fiodoras Dostojevskis, Čarlzas Dikensas). Tokia padaryta Vakarų įtaka kardinaliai išskiria Murakamį iš kitų japonų rašytojų. Murakamis studijavo dramą Vasedos...
Daugiau
Studija GHIBLI
Studio Ghibli (sk. džibli) yra 1985 m. Tokijuje (Japonija) įkurta animacinių filmų studija. Įkūrėjai – Hajao Mijadzakis (宮崎 駿 Miyazaki Hayao), Isao Takahata (高畑 勲 Takahata Isao) ir Tošijas Sudzukis (鈴木 敏夫 Suzuki Toshio). Studija pasaulyje garsi savo unikaliais, romantiškais animė filmais. Daugumoje studijos darbų matoma daug pasikartojančių motyvų: pagrindinės veikėjos – mažos mergaitės, kalbančios katės, malonios senelės, aviacijos motyvai, traukiniai, veikėjai, galintys keisti pavidalą, nesuprasti vaikinai, paslaptys ir paslaptingos vietos, į paukščius panašūs gyviai. Studijos logotipe pavaizduota miško dvasia Totoro iš vieno populiariausių studijos filmų – „Mano kaimynas Totoro“ (となりのトトロ Tonari no Totoro). Studio Ghibli yra išleidusi keletą trumpametražių filmų, televizijos reklaminių projektų ir 18 pilnametražių filmų. Filmas „Stebuklingi Čihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (千と千尋の神隠し Sen to Chihiro no Kamikakushi) 2002 m. pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje bei „Oskarą“ (The Film Magazine). Studijos Ghibli pavadinimas yra kilęs nuo arabų kalboje vartojamo Siroko (stiprus...
Daugiau
