Bakeneko
Bakeneko (jap. 化け猫; liet. „katės šmėkla“) – yra antgamtinė japonų mitologinė būtybė, kuri savo išvaizda primena katę (Yokai Wikia 2014). Dėl savo besikeičiančios formos, šis jokajus priklauso henge (jap. 変化) klasei, kuriai taip pat priklauso kicune, tanuki ir inugami. Katės tampa bakeneko tada, kai pasiekia tam tikrą amžių arba svorį, pasilikdamos ilgą uodegą, kuri kartais per vidurį perskyla į dvi ir tampa nekomata (Yokai Wikia 2014). Pagrindinis šių kačių skirtumas yra tas, jog bakeneko gali įgauti žmogaus formą. Bakeneko ypatybės Bakeneko vaidenasi namuose, kuriuose gyvena. Jų išdaigos ir išskirtinumai yra labai įvairūs: sudaro šiurpius ugnies kamuolius (kuriais sudegina namą), jų uodegos veikia lyg deglai, kuriais galima sukelti gaisrą, kalba kaip žmonės, skrenda, gąsdina miegančius žmones arba juos prakeikia, dėvi jų rūbus, ant galvos užsiriša rankšluostį ir vaikšto ant užpakalinių kojų, šoka, žudo žmones, kartai praryja namų ponią, pasikeisdamos į...
DaugiauFutakuči-onna
Futakuči-onna (二口女 Futakuchi-onna, liet. „Moteris su dviem burnom“) – viena iš populiariausių, geriausiai žinomų ir iš karto atpažįstamų jokajų (妖怪 yokai ). Japonijos mitologijoje ir folklore, Futakuči-onna priklauso toms pačioms istorijoms kaip ir Kučisake-onna bei Rokurokubi. Iš pradžių ši būtybė pasirodo kaip paprasta moteris, bet visgi ji turi antrą, puikiai suformuotą burną, kuri randasi kitoje galvos pusėje ir yra uždengta ilgų juodų plaukų, o svarbiausia tai, kad antroji burna turi savo pačios protą, todėl dažnai kažką kalba ir keikia. Yra daug skirtingų legendų, kurios pasakoja apie šių moterų atsiradimą. Pasak vienos legendos, šios moterys yra prakeiktos būtybės, kažkada buvusios motinos, kurios niekada nesirūpindavo savo įvaikiais, o kita legenda teigia, jog Futakuči-onna atsirado tuomet, kai moters vyras kirviu paliko atvira žaizdą jos galvoje iš nugaros pusės (Dorson, 1962). Legendos: Mažame Fukušimos kaimelyje vienui vienas gyveno šykštus šykštuolis, kuris net nenorėdavo pagalvoti apie tai, kad jam...
DaugiauAkašita
Akašita (赤舌 Akashita) – japonų mitologinė būtybė, demonas, žinomas kaip keršytojas ginčuose dėl vandens, atnešantis su savimi tik blogį ir žalą. Pažodžiui jo vardas yra verčiamas kaip „raudonas liežuvis“ (赤 aka, liet. „raudonas“, 舌 shita, liet. „liežuvis“). Pats Akašita yra bauginančios išvaizdos demonas su naguotomis rankomis, snukiu, apaugusiu juodais plaukais ir praverta didžiule burna, kurioje matosi ilgas raudonas liežuvis. Atsiranda Akašita vasarą, kai vanduo yra gyvybiškai svarbus sėkmingam ryžių derliui užtikrinti. Šis plaukuotas padaras-nasrai gyvena išskirtinai tamsiuose debesyse, retkarčiais išlįsdamas visa galva iš debesies, tačiau labai neilgam, tad apie jo išvaizdą daugiau nieko negalima pasakyti, kadangi visas jo kūnas yra paslėptas debesyje. Legendos Japonų mitologijoje yra daugybė įvairiausių demonų, dvasių ir vaiduoklių. Jų visuma vadinama jokajais. Bet kur galima surasti tam tikrą baubą, su savo istorija, japoniškai disciplinuotą ir žinantį ką, kada ir kur reikia gąsdinti arba persekioti. Taipogi,...
DaugiauTengu
Tengu (天狗) – tai japonų liaudies mistiniai padarai, išvertus reiškiantys „Dangaus šunys“. Šios būtybės kartais yra garbinamos kaip šintoizmo dievai (神 kami). Tengu dažniausiai vaizduojami kaip pesliai arba kiti plėšrūs paukščiai, bet netgi būdami paukščio formos jie dažnai turi ir žmogiškų bruožų. Jų paukščių snapas gali tapti ilga nosimi, arba jie gali turėti žmogaus kūną su paukščio sparnais, galva ar snapu. Kadangi tengu yra dievai, jie gali pasiversti į sparnuotas, snapuotas būtybes su galūnes apsivijusiomis gyvatėmis, ir joti ant lapių (Rosen 2009, p.373). Kilmė Tikėtina, kad VI ar VII a. tengu mitologija Japonijoje buvo supažindinta kartu su budizmu iš Korėjos ar Kinijos. Šie padarai nuo to meto randami Japonijos senoviniuose dokumentuose (nuo maždaug 720-ųjų metų) ir yra siejami kaip artimi Kurama kalnui Japonijoje (netoli Kibunės). Kurama kalnas – tai baltaplaukio Sodžiobo (僧正坊 Sojobo), tengu karaliaus, buveinė. „Japonijos legendose ir mituose“...
DaugiauKicune
Kicune (狐 kitsune) – yra bendrinis žodis, japonų kalboje reiškiantis lapę. Kicune taip pat gali reikšti ir japonišką mitologinę būtybę – lapės demoną. Kicune yra priskiriamas triksterių ir jokajų (妖怪 yōkai) grupėms. Jokajų grupė yra žemiausia klasė tarp japoniškų mistinių būtybių. Jokajai – japoniškieji vaiduokliai ir demonai. Tuo tarpu triksteriai – tai šiek tiek aukštesnės klasės demonai, kurie yra tarpininkai tarp gėrio ir blogio bei yra nepatikimi, nes gali ir padėti, ir pakenkti žmogui. Japonai lapės demono pavadinimo neišskiria nuo paprastosios raudonosios lapės (Vulpes vulpes japonica), gausiai paplitusios šioje šalyje, ir vadina tuo pačiu pavadinimu – kicune. Šis demonas yra laikomas vienu iš stipriausių, labiausiai žinomų ir pagrindinių jokajų japonų mitologijoje. Kicune išskirtinai yra tik šintoizmo, Japonijos seniausios ir pagrindinės religijos, demonas. Istorija Japoniška legenda byloja, kad lapė gali įgyti nepaprastų galių jei ji išgyvens penkiasdešimt ar šimtą metų. Senoji lapė...
Daugiau