Imperatorius Jao
Jao (堯 Yáo) – legendinis kinų valdovas, valdęs Geltonosios upės baseino gentis, maždaug apie XXIV-XXIII a. pr. m. e. Džou dinastijos tekstuose Jao dar minimas kaip Tang Jao (唐堯 Táng Yáo), kur Tang reiškia jo giminės klaną. Savybės Jao žinomas kaip dosnus ir kuklus valdovas, kuris nepaisant savo aukštos padėties, gyveno labai paprastai, rengėsi ne ištaigingai, visuomet dalindavosi savo maistu su svečiais ir buvo mylimas visų jo valdomų žmonių (Feng 2009, p. 227). Jis taip pat laikomas kalendoriaus išradėju, žemdirbystės skatintoju bei kiniško žaidimo veiči (圍棋 wéi qí), kitaip dar žinomu kaip „go“, kūrėju. Jao kanone (堯典 yáo diǎn) imperatorius aprašomas kaip „pagarbus, sumanus, prityręs, nuoširdus, ir romus“. Taip pat jis buvo „nuoširdžiai pagarbus ir kuklus“; „jo šviesa dengė visus keturis imperijos kraštus, ir driekėsi iki pat aukščiausiojo Dangaus ir visa plačiąja Žeme. <..> Daugybė žmonių gyveno gausoje, turte...
DaugiauImperatorė Cisi
Imperatorė Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016). Jaunystė Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną. 1849 m. būdama keturiolikos tapo viena iš 60 nominančių tapti imperatoriškąja sugulove Uždraustajame mieste (紫禁城 Zijin Cheng). Po dviejų metų tuometinė našlė-imperatorė paskyrė Cisi būti viena iš imperatoriaus Sianfengo imperatoriškųjų sugulovių (Sit, 2001). Tuo metu Cisi užėmė neaukštas pareigas Uždraustajame mieste, jos gyvybė visiškai priklausė nuo imperatoriaus (Wu, 2015). Tai pasikeitė 1856 m. jai pagimdžius vienintelį...
DaugiauImperatorius Šunas
Šunas (kin. 舜 Shùn), taip pat žinomas kaip imperatorius Šunas (kin. 帝舜 Dìshùn) bei Čonghua (kin. 重華 Chónghuá) buvo vienas iš penkių mitinių senovės Kinijos imperatorių įskaitant Geltonąjį imperatorių (黃帝 Huangdi), imperatorių Džuansiu (顓頊 Zhuanxu) , imperatorių Ku (嚳) ir imperatorių Jao (堯 Yao). Nėra tiksliai žinomas laikotarpis, kada gyveno Šunas, tačiau pasak kai kurių žodinių šaltinių jis gyveno tarp 2294-2184 m. pr. m. e. Paveldėtoji Šuno pavardė (姓) buvo Yao (姚), o klano vardas (氏) – Youyu (有虞). Aplinkinių jis buvo vadintas Čonghua (重華). Kai kur Šunas įvardinamas kaip Šunas Didysis (大舜) arba Šunas Ju (虞舜). Legenda Legenda byloja, kad Šunas gimė ir augo žemosios klasės atstovų šeimoje. Jo biologinė motina mirė jam dar esant visai mažam, iš karto po jos mirties jo aklas tėvas vedė dar kartą ir su naująja žmona susilaukė sūnaus ir dukters. Pamotė ir...
DaugiauPaskutinis Kinijos imperatorius
Paskutinysis Kinijos imperatorius Puji (溥仪 Pǔyí) gimė Šiaurės rytų Kinijoje, Pekine 1906 m. vasario 7 dieną. Gimęs kaip vienlaikis tuometinio Kinijos imperatoriaus sūnėnas, jis atsidūrė pačiame „Uždraustojo miesto“ intrigų centre. Puji bei dauguma to meto imperatoriškosios valdžios buvo mandžiūrų kilmės. Mandžiūrais laikomi 1644 m. dalį Kinijos užgrobę mongolai, kurie įkūrė Čingų (Qing) dinastiją. Nuo pat 1870-ųjų metų, Kinijos imperijos valdžią savo rankose laikė Cisi (慈禧太后 Cíxǐ Tàihòu), kilmingoji našlė-imperatorė. Ji turėjo tiek įtakos imperijos valdyme, kad 1898 m. privertė tuometinį imperatorių Guanšu laikytis jos nustatyto namų arešto dėl to, jog jis inicijavo reformas, kurios kėlė pavojų egzistuojančioms Kinijos socialinėms bei politinėms struktūroms. 1908 m. Cisi, būdama savo mirties patale, pasinaudojo laikinai imperatoriaus pareigas einančio Puji tėvo valdžia ir paskyrė dviejų metų berniuką 12-uoju Čingų dinastijos imperatoriumi. Naujasis Kinijos imperatorius iki 1924 m. augo imperatoriškųjų rūmų teritorijoje, iki 13 metų amžiaus jis buvo mokomas klasikinių mokslų bei savo...
DaugiauTerakotinė armija
Terakotinė armija (兵馬俑, 兵马俑 bingma yong), pažodžiui verčiant iš kinų kalbos – kareivių ir arklių laidotuvių skulptūros – Čin Ši Huangdi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi), pirmojo Kinijos imperatoriaus (259-210 m. pr. Kr.), mauzoliejuje esančios terakotinių karių ir arklių skulptūros. 1987-aisiais UNESCO kapavietę įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą. Atradimo istorija Čin Ši Huangdi mauzoliejaus skulptūros buvo atrastos 1974-tų metų pavasarį, Šansi (Shanxi) provincijoje, 37 kilometrai į rytus nuo Siano (Xian), septynių vietinių Jang (Yang) kaimo valstiečių: Jang Peijano (Yang Peiyan), Jang Venhai (Yang Wenhai), Jang Sinmano (Yang Xinman), Vang Pudži (Wang Puzhi), Jang Jansino (Yang Yanxin), Jang Džifos (Yang Zhifa) ir Jang Čiuani (Yang Quanyi). Terakotiniai kariai buvo rasti visiškai atsitiktinai – kasant šulinį. Vienas iš atradėjų – Jang Čiuani – pasakoja: „Tada, 1974 metų kovą, kasant šulinį vienas fermerių – Džifa – maždaug 15 metrų gylyje į kažką atsimušė. Iš...
Daugiau