Hundunas
Hundunas (混沌 Hùndùn) – iki galo neišaiškinta mitinė būtybė Kinijos mitologijoje. Hundunas, dar kitaip vadinamas Chaosu, yra vienas svarbiausių komponentų senovės mitologijoje ir pasaulio sukūrime. Senovės įrašai apie Hunduną dažnai skiriasi ar net prieštarauja vienas kitam. Kas rodo, jog mitai galėjo atsirasti iš skirtingų naratyvinių tradicijų. Dėl to, beveik neįmanoma rasti nuoseklios Hunduno charakteristikos. Pažymima, jog nėra aišku, ar jis buvo geras, ar blogas (Yang 2005, p. 146). Atsiradimo mitas Kaip ir daugelyje kosmogoniškų mitų ar sukūrimo pasakojimų, viskas prasideda nuo nieko. Iš pradžių egzistuoja nesuvokiama, neapčiuopiama, beformė, tamsi visuma, kurioje nėra skirtumo tarp žemės ir dangaus, vyrauja chaosas. Džuangdzi (莊子 Zhuāngzi) knygoje pasakojama apie Hunduną, kaip apie gerą dievą, remiantis filosofo Džuang Džou (莊周 Zhuāng Zhōu) daoistiniu požiūriu. Kaip teigiama mite, Hundunas buvo centrinio regiono dievas. Jis turėjo šešias kojas, keturis sparnus, bet neturėjo veido. Du dievai, pietų...
DaugiauNianas
Nianas (年 nián; liet. metai) – svarbiausia Kinų Naujųjų metų mitinė būtybė, kuri pagal legendą kas dvylika mėnesių naujųjų metų išvakarėse pasirodydavo miesteliuose ar kaimuose ir niokodavo pastatus bei žudydavo žmones. Nianas vaizduojamas su buliaus kūnu ir liūto galva, o kitur jis yra liūto, jaučio ir vienaragio mišinys. Istorija Pavasario šventės arba kitaip Kinų Naujųjų metų atsiradimas yra siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų (商朝 Shāng cháo) dinastija. Šventė atsirado Šangų dinastijos laikotarpyje (1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr.) iš žmonių aukų dievams ir jų protėviams pereinamuoju laikotarpiu iš senųjų metų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Senasis kinų žodis „Nian „reiškė prinokusius grūdus. Šis žodis žinomas daugiau kaip 3000 metų, nes buvo rasti pirmieji užrašai ant orakulo kaulų. Kinų Naujametis festivalis yra reikšmingiausia šventė Kinijos žmonėms visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų protėvių...
DaugiauMadzu
Madzu (妈祖 Māzǔ) yra Kinijos globos deivė, kuri saugo žvejus ir jūreivius. Madzu yra labiausiai garbinama jūros dievybė. Jos dievinimas labiausiai paplitęs Kinijos pakrančių regionuose: Džedziango (Zhejiang), Fudziano (Fujian), Guangdongo (Guangdong) ir Hainano (Hainan) provincijose. Taip pat Madzu garbina Taivane bei Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Kelias šios dievybės šventoves galima rasti Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogus Teigiama, jog kaip ir visos kinų dievybės, Madzu iš tikrųjų buvo žmogus. Ji gimė 960 m., Šiaurinėje Songų (宋朝 Sòng Cháo) dinastijos dalyje, Šianlianggange (Xianlianggang). Kai Madzu gimė, ji neverkė, todėl jos tėtis Lin Juanas (林愿 Lin Yuan) ir mama Vang (王氏 Wang) ją pavadino Lin Mo (林默). Šis vardas reiškia „tylus medis“. Lin Mo, arba Madzu, turėjo gydymo galių, taip pat galėjo numatyti orą ir ateitį bei mokėjo labai gerai plaukti. Madzu buvo žinoma kaip jūreivių gelbėtoja ir buvo gerbiama visuomenėje....
DaugiauČilinas
Čilinas (麒麟 qílín) – mitinė būtybė, paplitusi Kinijoje ir kituose Rytų Azijos regionuose, dar vadinama kinišku vienaragiu. Čilinas simbolizuoja ilgaamžiškumą ir klestėjimą. Kinai mano, kad čilinas pasirodo prieš išminčiaus ar valdovo gimimą arba mirtį. Tai geras ženklas, jis, manoma, reiškia gerovę ir ramybę. Anot legendų, čilinas pasirodė prieš Konfucijaus gimimą ir mirtį. Legendos sako, kad kiniškas vienaragis yra vienas iš 9 drakono sūnų, kuris padeda atskirti gėrį nuo blogio. Taip pat čilinas įtrauktas į 4 kilnių gyvūnų sąrašą kartu su kinišku drakonu, vėžliu, feniksu (Cultural China 2014). Išvaizda Čilinas gali būti labai įvairiai apibūdinamas. Sakoma, kad, skirtingai nei drakonas, čilinas pasirodo su dievais ir yra padaras, sukurtas iš ugnies. Jis priklauso dangaus būtybėms, bet neturi sparnų, kad galėtų skraidyti. Čilinas turi drakono galvą, keletą ragų, arklio kūną, nusėtą žaliais ir mėlynais žvynais, elnio kanopas ir lokio uodegą. Kai kuriais aspektais kiniškas vienaragis...
DaugiauGeltonasis imperatorius
Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas. Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno. Huangdi galia Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų...
Daugiau