Golipšinas
Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia išsivystė į konceptualią dievybę. Golipšinas yra dažnai tapatinamas su Dėgamu (kor. 대감, Daegam) – vienu iš korėjietiško šamanizmo tradicijos dievų. Taip pat, ši dievybė yra laikoma valstybės dievu, kurio pagrindinė funkcija yra prižiūrėti materialiuosius turtus (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2013). Golipšino ir Dėgamo vaizdinys Golipšinas kaip dievybė yra tapatinama su tam tikromis formomis, tokiomis kaip namuose esanti kolona ar stulpas. Taip pat, ją gali simbolizuoti sudžiovinta žuvies galva, pakabinta ant šiaudinės virvės arba sulankstytas raudonos spalvos popierius, kuris yra kabinamas ant namų sienos (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2013). Dėgamas...
Daugiau
Unjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung), Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnus, nusileidęs iš Dangaus karalystės, ant kalno įkūrė miestą. Netoli gyveno tigras ir meška. Abu žvėrys norėjo tapti žmonėmis, todėl nuvyko pas Huanungą prašyti pagalbos. Išgirdęs tigro ir meškos norus, valdovas sutiko jiems padėti su sąlyga, kad jie mainais įvykdys jo pavestą užduotį. Tigras ir meška turėjo praleisti šimtą dienų urve. Būdami viduje jie galėjo misti tik česnakais ir karčiomis pelyno žolelėmis. Po dvidešimties dienų tigras pasidavė, o meška sėkmingai įveikė užduotį. Huanungas išpildė duotą pažadą ir pavertė mešką į moterį. Iš pradžių Unjo jautėsi laiminga,...
Daugiau
Senelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai Džedžiu salos (kor. 제주도, Jeju-do), žvejams bei žemdirbiams. Džedžiu salos mitologijoje ši deivė dažnai vaizduojama ir vyru, vadinamu Jongdung seneliu (kor. 영등하르방, Yeongdeung Hareubang). Buvo tikima, kad jis padėdavo žvejams sugauti daugiau žuvų (Na ir Chae 2010). Mitas Pasak legendos, Senelė Jongdung buvo jauna jūros deivė, išgelbėjusi grupę jūreivių, kuriems, sudužus laivui nežinomoje saloje, grėsė pavojus būti surytiems ciklopų. Ji ragino jūreivius kartoti magiškus žodžius ir neatsigręžiant plaukti namo į Džedžiu salą. Jūreiviai, tolumoje pamatę savo mylimą salą, staiga išsiblaškė ir pamiršo kartotus žodžius. Burtas buvo nutrauktas, o jūreiviai – nukelti atgal...
Daugiau
Juhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose pasitiko ir linksmino saulės dievo tarnai. Hemosas įsakė savo tarnams užverti rūmų duris ir įkalinti jas rūmų viduje. Nors Juhvos sesėms pavyko ištrūkti, tačiau gluosnių deivė liko įkalinta ir priversta tapti saulės dievo žmona be savo tėvo sutikimo. Upės dievas ir Juhvos tėvas Habekas, įsiutintas šių žinių pasikvietė saulės dievą ir pasiūlė “išspręsti reikalus formos keitimo dvikovoje” (Sherman, 2008). Pirmiausia, Hemosas pasivertė į ūdrą, o Habekas – į karpį. Ūdra pagavo karpį. Tuomet Habekas tapo stirna, o Hemosas – vilku, ir netrukus pagavo ją. Habekui pasivertus putpele, Hemosas pavirto ereliu...
Daugiau
Bulgasari
Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari išvaizda Įvairūs šaltiniai pateikia nevienareikšmį šios mitologinės būtybės išvaizdos aprašymą, tačiau visi autoriai vieningai pritaria idėjai, jog tai – hibridinė pabaisa, sudaryta iš įvairių gyvūnų kūno dalių. Bulgasari kūnas primena lokio kūną, kuris yra padengtas adatas primenančiu kailiu. Jis taip pat turi dramblio nosį, raganosio akis, tigro letenas bei jaučio uodegą (Teater 2019). Kiti šaltiniai teigia, jog ši būtybė turėjo tigro galvą, azijinio buivolo akis bei liūto letenas (Choe ir Torchia 2007). Dėl savo gebėjimo apsaugoti žmones nuo gaisro ir nelaimių, ji kartais būdavo vaizduojama ant širmų bei namo kaminų...
Daugiau
