Keturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
Daugiau
Mjongvol
Mjongvol (kor. 명월각시, Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (kor.궁산, Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdinys Nors iki mūsų dienų neišliko daug mergelės Mjongvol vizualinės reprezentacijos formų tokių kaip paveikslai ar iliustracijos, tačiau turimi reliktai iš praeities leidžia teigti, jog mergelė bei jos vyras buvo vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas buvo drakono formos. Nors vietoje rankų ši turėjo sparnus, tačiau jos veidas buvo išskirtinis dėl savo itin gražių moteriškų bruožų. Tiek Mjongvol, tiek jos vyras Gungsanas virš savo galvos...
Daugiau
Huang Ujangas
Huang Ujangas – namų, statybos bei šeimos dievas. Jis priklauso gašinams (kor. 가신, gashin) – dievams, egzistuojantiems korėjiečių šamanizmo tradicijoje. Tikima, jog gašinai saugo ir prižiūri tam tikras namų dalis. Istorijos bėgyje Huang Ujango koncepcija buvo sutapatinta su vyriausiojo namų sergėtojo Songdžiu (kor. 성주, Seongju) vaizdiniu. Huang Ujango kilmės mitas Huang Ujango mitas iki mūsų dienų išliko Songdžiupuri (kor. 성주풀이, seongju-puri) formoje, t.y. šamaniško mito arba epinės dainos formoje, kurioje buvo užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Išskiriamos dvi Songdžiupuri versijos. Pirmoji versija yra kilusi iš Ansimguko – teritorijos esančios dabartinėse Busano apylinkėse, antroji Huang Ujango versija yra kilusi iš šiaurinės Gjongi provincijos dalies. Ši epinė daina yra dalis šamaniško ritualo, kuris yra atliekamas švenčiant naujo namo statybų pabaigą arba žmonėms įsikuriant naujame būste (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2015, p. 183). Nors šio mito detalės skirtingose Songdžiupuri versijose yra nevienodos,...
Daugiau
Habekas
Korėjos mitologijoje Habeku (kor. 하백, Habaek) (dar žinomo Amnokgango vardu (kor. 압록강, Amnok-gang)) yra vadinamas vandens dievas, gyvenantis Jalu upėje (kin. 鸭绿江, Yālù Jiāng, kor. 압록강, Amnok-gang). Sakoma, jog ši vandens dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Kinų mitologijoje Hebo (kin. 河伯, Hebo) yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo Habekas bei Hebo gali būti sulyginti ir sutapatinti. Šią dievybę tyrinėjantys mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl šio vandens dievo kilmės, nes skirtingi mitologiniai šaltiniai pateikia ją nevienareikšmiškai. Mitai Habekas turėjo tris neįtikėtino grožio dukras: Juhua (kor. 유화, Yuhwa), Huonhua (kor. 훤화, Hweonhwa), ir Uihua (kor. 위화, Wuihwa). Vieną dieną, seseris pastebėjo saulės dievas Hemosu (kor. 해모수, Haemosu), kai šios apžiūrinėjo savo karalystės valdas. Dėl reto seserų grožio Hemosu negalėjo atitraukti nuo jų savo akių, todėl galiausiai sumanė vieną iš merginų padaryti savo žmona. Pastebėjusios Hemosu žvilgsnį, trys seserys staigiai nėrė į vandenį ir nuplaukė tolyn. Siekdamas pagrobti seseris, jis...
Daugiau
Džiačiongbi
Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) korėjiečių mitologijoje yra vadinama deivė, kuri yra laikoma šalies žemdirbystės pradininke bei gero derliaus užtikrintoja. Džiačiongbi yra viena iš labiausiai garbinamų dievybių, kuriai yra priskiriami narsos ir išminties atributai. Mitas apie šią deivę yra aprašytas Segjong-bonpuri (kor. 세경본풀이, Segyeong bonpuri) legendoje. Mitas Pasak legendos, būsimieji Džiačiongbi tėvai niekaip negalėjo susilaukti vaikų. Jie labai norėjo sūnaus, todėl deivės būsimasis tėvas vieną dieną nutarė paprašyti vienuolio patarimo ir pagalbos. Šis skyrė jam užduotį – paaukoti šventyklai ryžių maišą bei šimtą sidabrinių njangų (senoji Korėjos valiuta). Tėvas įvykdė vienuolio užduotį, tačiau nešdamas šią auką į šventyklą kelyje sutiko kitą vienuolį, kuris paragino jį šią auką atlikti kitoje šventykloje. Pirmosios šventyklos vienuolis sužinojęs apie tai, nubaudė tėvą: šeimai gimė ne sūnus, o mergaitė, kuriai ir buvo suteiktas Džiačiongbi vardas. Meilės istorija Legendoje taip pat yra aprašoma Džiačiongbi meilės istorija su dangaus karaliaus sūnumi Mun Dorjongu (kor....
Daugiau
