Dokkebi
Dokkebi (도깨비), kitaip vadinami miško dievais duduri (두두리) ar korėjietiškais goblinais – tai Korėjos folklore dažnai minimos dvasios, įprastai įvairiose pasakose vaizduojamos kaip goblinai. Tai – kultūros ikona, pasirodanti animacijoje, komiksuose, muilo operose ir filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose. Dažnai dokkebi vardas yra naudojamas ir parduotuvių lentynose, ant įvarių produktų pakuočių. Dokkebi turi atgrasią išvaizdą, tačiau dažniausiai jie atvaizduojami geraširdžiai ir turintys gerą humoro jausmą. Pasakose minima, jog jie gyvena kalnuose, o į visus mirtinguosius kreipiasi pagarbia forma „Mr. Kim“. Dokkebi vizualiai yra panašūs į japonų mitologinę būtybę Oni (Mikyung 2013). Dokkebi išvaizda ir gyvenimo būdas Šios būtybės yra ypatingos tuo, jog turi savitą gyvenimo stilių. Sakoma, jog jos valgo specialų želė konsistencijos patiekalą, pavadinimu memilmuk (메밀묵). Goblinai, kaip ir kitos Korėjos mitologinės būtybės, nemėgsta raudonųjų pupelių sriubos patdžiuk (kor. 팥죽 patjuk). Per žiemos lygiadienį, kai naktis ilgiausia, visų dvasių ir būtybių...
Daugiau
Guišinai
Guišinai (귀신 gwishin) – mirusiųjų vėlės Korėjoje, kurios atsisakė pasitraukti į pomirtinį pasaulį vien dėl to, jog turi tam tikrų neužbaigtų darbų čia, žemėje. Kaip teigia autorius Stevenas Redekeris, „Pietų Korėja taip pat kaip ir visos kitos šalys turi savitą dalį būtybių ir vaiduoklių, kurie yra išlikę nuo senų senovės“ (Redeker 2013). Taip ir guišinai yra vienos iš seniausių mitologinių būtybių Pietų Korėjoje. Šis terminas yra kilęs iš šamanistinių įsitikinimų, religijos, kuri vis dar labai populiari Korėjoje ir yra labiausiai susijusi su dvasiomis ir jų veikla mūsų pasaulyje. Labai daug šamanistinių apeigų yra skirta nuraminti šias vėles. Guišinai yra pilni pagiežos, pykčio bei keršto troškimo. Daugelyje istorijų pagrindinė guišinų motyvacija yra kerštas, tačiau pasitaiko ir kitokių siekių. Taip pat kaip ir vakaruose žinomi vaiduokliai, guišinai vaizduojami be kojų, sklandantys ore bei yra permatomi. Dažnai šios būtybės išsiskiria savo išvaizda...
Daugiau
Pricesė Bari
Princesė Bari (바리공주 Bari-gongju), dar žinoma kaip „Išmestoji princesė“, yra vienas svarbiausių ir populiariausių Korėjos šamanistinių mitų, kuriame pasakojama apie pirmąją mudang, arba šamanę. Princesė Bari vaizduojama kaip galinga dievybė, kuri padeda mirusiųjų dvasioms keliauti į pomirtinį gyvenimą. Mitinė giesmė, giedama laidotuvių metu arba per mirties metines, kai šamanas Princesę Bari pasikviečia kaip pagalbininkę, tradicinio gut ritualo metu, kad ši padėtų dvasiai pomirtinėje kelionėje. Korėjoje yra užrašyta daugiau nei 40 šio teksto versijų. Siužetas Mitas pasakoja, kad gyvenęs karalius, kuris turėjo 15 metų sūnų. Sūnui būnant vieninteliu įpėdiniu visoje karalystėje, karalius kreipėsi į šamanus su klausimu, kada sūnui vesti. Šamanai išpranašavo, kad karaliaus sūnui vedus kitais metais, gims 7 dukterys ir nei vieno sūnaus, bet jeigu jis vestų dar kitais metais, gimsią trys princai. „Jie išmetė ryžių ir perlų ant nefrito stalelio: Pirmasis ženklas pranašavo šamanų likimą, Antrasis ženklas pranašavo...
Daugiau
Džumongas
Džumongas (주몽 Jumong) yra legendinis Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės, kuri buvo įkurta 37 m. pr. Kr., įkūrėjas ir valdovas. Dar žinomas kaip karalius Dongmjongas (동명왕 Dongmyeong-wang) ar Šventasis karalius Dongmjongas (동명성왕 Dongmyeong-seongwang), kuriuo pasivadino, kai tapo karaliumi. Įrašai Mitologinių įrašų apie Džumongą galime rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta „Trijų Karalysčių kronika“ (Samguk Sagi) yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir pasakų kolekcija, kurią surinko vienuolis Irjonas. Pastarasis yra garsesnis tuo, kad jame daugiau folkloro ir mitologijos elementų, tarp jų ir mitai apie Danguną, Džumongą ir kitus sudievintus karalysčių valdovus. Be minėtų šaltinių, yra „Trijų Karalysčių Senovės istorija“ (Gusamguksa) ir „Gogurjo įrašai“ (Goguryeo bongi), kurie turtingi ir detalūs mitologiniais elementais, sujungiančiais daug įvairių pasakos versijų. Visi šie tekstai mažiau ar daugiau...
Daugiau
Siedži
Siedži (獬豸 xiè zhì) – tai kinų mitologinė būtybė, simbolizuojanti teisingumą. Pasakojama, kad ji geba atskirti gėrį nuo blogio, o nusikaltusius perduria savo ragu. Ši būtybė vaizduojama dvejopai: kaip padaras, turintis drakono galvą, elnio ragą, liūto akis, tigro nugarą, meškos liemenį, gyvatės žvynus, jaučio uodegą ir arklio kanopas, arba kaip ožka su ilgu tiesiu ragu. Mitas Imperatorius Jao (尧 Yáo) paskyrė Gaojao būti teisėju, nes šio veidas nerodydavo jokių emocijų, jis turėjo žalsvą odą ir paukščio snapą, buvo ryžtingas, aiškiai bei tvirtai kalbėjo, be to, buvo gabus, patyręs, nešališkas ir nepaperkamas. Kad ir kokioje sudėtingoje situacijoje jis būtų, visada sugebėjo iš jos išsisukti. Gaojao rėmėsi vienaragės dieviškosios ožkos, kurią jis augino, pagalba. Ožka buvo žalio plauko ir turėjo ilgą tiesų ragą ant galvos. Būtybė buvo rami, ištikima, sąžininga ir skyrė gerą nuo blogo. Tais atvejais, kai du žmonės susiginčydavo ir niekas kitas negalėdavo...
Daugiau
