Džumongas
Džumongas (주몽 Jumong) yra legendinis Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės, kuri buvo įkurta 37 m. pr. Kr., įkūrėjas ir valdovas. Dar žinomas kaip karalius Dongmjongas (동명왕 Dongmyeong-wang) ar Šventasis karalius Dongmjongas (동명성왕 Dongmyeong-seongwang), kuriuo pasivadino, kai tapo karaliumi. Įrašai Mitologinių įrašų apie Džumongą galime rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta „Trijų Karalysčių kronika“ (Samguk Sagi) yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir pasakų kolekcija, kurią surinko vienuolis Irjonas. Pastarasis yra garsesnis tuo, kad jame daugiau folkloro ir mitologijos elementų, tarp jų ir mitai apie Danguną, Džumongą ir kitus sudievintus karalysčių valdovus. Be minėtų šaltinių, yra „Trijų Karalysčių Senovės istorija“ (Gusamguksa) ir „Gogurjo įrašai“ (Goguryeo bongi), kurie turtingi ir detalūs mitologiniais elementais, sujungiančiais daug įvairių pasakos versijų. Visi šie tekstai mažiau ar daugiau...
Daugiau
Dangunas
Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su Godžiosono įkūrimu. Danguno mito įrašai Mitą apie Danguną galima rasti keturiose pagrindinėse knygose. Viena iš jų parašyta Gorio (고려 Goryeo) laikotarpiu „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ (삼국유사 Samguk Yusa), joje pirmą kartą paminėtas Danguno mitas. Antroji istorinių įvykių publikacija yra „Imperatorių ir karalių dainos“ (제왕운기 Jewang Ungi), joje esantis mitas apie Danguną šiek tiek skiriasi nuo pirmosios. Trečioji knyga „Karaliaus Sedžiongo analų traktatas apie geografiją“ (세종실록치리지 Sejongsillokchiriji) buvo parašyta 1431 m. valdant karaliui Sedžiongui. Trečiajame leidinyje pateiktas Danguno mitas yra artimesnis antrajai knygai. Ketvirtoji knyga „Išsamus Rytų karalystės aprašymas“ (동국통감 Dongguk Tonggam) parašyta karaliaus...
Daugiau
Ankstyvasis Džiosono laikotarpis (1392–1592 m.)
Džiosono dinastija (조선 Joseon) yra Korėjos dinastija, kurią 1392 m. įkūrė karvedys Yi Seong Gye (이성계). Ankstyvasis jos laikotarpis tęsėsi iki pirmųjų japonų bei mandžiūrų invazijų, kurios vyko 1592 m. (Tudor 2012, p. 22). Ankstyvajame Džosone buvo įtvirtintas neokonfucianizmas, priimta Kinijos kultūra, klestėjo Korėjos menai, literatūra, technologijos, mokslas. Džosono laikotarpis padarė didelę įtaką šiuolaikinei Pietų Korėjos raidai: etiketui, kultūrai, visuomenės suskirstymui ir dabartinei korėjiečių kalbai (Seth 2011, p. 127). Dinastijos įkūrimas Prieš įkuriant naują dinastiją Korėja buvo vadinama Gorjo (고려 Goryeo). Ją nuolatos puldinėjo mongolai ir vako piratai. 1370–1380 m. karvedžiui I Songgje (I Seong Gye) pavyko išvyti mongolus ir piratus iš Gorjo žemių. I Songgje tapo Gorjo ministru ir sudarė paliaubas su Kinijos Mingų dinastija (Tudor 2012, p. 22). 1388 m. I Songgje buvo įsakyta užpulti Mingų dinastiją, tačiau jis su savo pasekėjais užpuolė Gorjo valdovą ir nuvertė jį nuo sosto. 1392 m. I Songgje pasiskelbė karaliumi...
Daugiau
Karalius Sedžongas
Karalius Sedžongas (세종대왕 Sejong Dae Wang) (1397–1450) buvo Korėjos karalius, valdęs Džosono dinastijos laikotarpiu. Jam gimusiam duotas Yi Do vardas, tačiau tapęs karaliumi buvo pavadintas Sedžongu. Jis vienintelis Korėjos karalius, kurį po mirties imta vadinti Didžiuoju. Sedžongas buvo ketvirtasis Džosono dinastijos karalius ir šalį valdė nuo 1418 iki 1450 m. Atėjimas į valdžią Prieš Sedžongui ateinant į sostą, 18 metų šalį valdė jo tėvas, karalius Tedžongas. Nors Sedžongas buvo tik trečias Tedžongo sūnus, tėvas perleido jam valdžią dar pats būdamas gyvas. Sedžongui tapus karaliumi, Tedžongas palaikė sūnų, valdydamas didžiules karines pajėgas – taip sustiprinta monarchija bei ekonomika, o karalius Sedžongas per savo 32 valdymo metus galėjo susikoncentruoti į konfucianizmo bei kultūros plėtrą (Han 2010, p. 37). Vidaus politika Karalius Sedžongas propagavo Konfucijaus tiesas ir savo valdymo metais sugebėjo jas stipriai iškelti bei įtvirtinti. Jis buvo tvirtai pasiryžęs pagerinti visuomenės...
Daugiau
Hangulis
Hangulis (kor. 한글 Hangeul) – tai Pietų ir Šiaurės Korėjoje naudojama fonografinė-skiemeninė rašto sistema, kurią sudaro 24 ženklai. Šiaurės Korėjoje dažniausiai vadinama džosonguliu (kor. 조선글 Chosŏn’gŭl) arba uri kulča (kor. 우리글자 uri kŭlcha). Korėjiečiams, ypač Pietų Korėjoje, hangulis turi didelę kultūrinę reikšmę. Tai – tautos ir nacionalinės kultūros simbolis. Kiekvienais metais švenčiama Hangulio diena, o jo kūrėjas karalius Sedžongas (kor. 세종대왕 Sejong Daewang) iki šių dienų labai gerbiamas. Jo atvaizdą galima išvysti ant banknotų ir oficialių antspaudų, įvairios institucijos, bendruomenės ir gatvės yra pavadintos jo vardu (Lee, Ramsey 2000, p. 2). Per pastaruosius penkis šimtmečius hangulis turėjo įvairių pavadinimų, pats žodis hangulis pradėtas vartoti palyginti neseniai – 1912 m. Han (한)– tai senovinis korėjietiškas žodis, reiškiantis „puikus, didis“; gul (글) reiškia „raštas“ (Lee, Ramsey 2000, p.13). Šiaurės Korėjoje žodis han dažnai siejamas su Pietų Korėja, todėl dėl nacionalistinių priežasčių...
Daugiau
