Unjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung), Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnus, nusileidęs iš Dangaus karalystės, ant kalno įkūrė miestą. Netoli gyveno tigras ir meška. Abu žvėrys norėjo tapti žmonėmis, todėl nuvyko pas Huanungą prašyti pagalbos. Išgirdęs tigro ir meškos norus, valdovas sutiko jiems padėti su sąlyga, kad jie mainais įvykdys jo pavestą užduotį. Tigras ir meška turėjo praleisti šimtą dienų urve. Būdami viduje jie galėjo misti tik česnakais ir karčiomis pelyno žolelėmis. Po dvidešimties dienų tigras pasidavė, o meška sėkmingai įveikė užduotį. Huanungas išpildė duotą pažadą ir pavertė mešką į moterį. Iš pradžių Unjo jautėsi laiminga,...
Daugiau
Gongongas
Gongongas (龔工 Gongong) dar kitaip žinomas kaip Kanghujus (康回 Kanghui) – vandens dievas kinų mitologijoje. Kinų mitologijoje laikomas blogu dievu, kadangi sukeldavo potvynius, kurie padarydavo daug žalos žmonėms. Taip pat pralaimėjęs kovą su ugnies dievu Džužongu (祝融 Zhurong), trenkėsi į dangaus atramą – Budžou kalną, taip sukeldamas katastrofą žemėje – nesibaigiančius potvynius. Kilmė ir istorija Gongongas įvairiuose šaltiniuose vaizduojamas skirtingai. Pasakojama, kad Gongongas gimė su gyvatės kūnu, žmogaus galva, raudonais plaukais bei rankomis ir kojomis (Brokaw 2016). Kituose šaltiniuose, Gongongas vaizduojamas kaip juodas vandens drakonas ar monstras, turintis iki devynių galvų, bei teigiama, kad jis yra imperatoriaus Jandi (炎帝Yándi) palikuonis. Gongongas dažniausiai vaizduojamas kaip žiaurus, ambicingas, piktas dievas. Kita vertus, galima rasti legendų, kuriose Gongongas vaizduojamas ne tik, kaip tironas, tačiau kaip atsakingas, nuoširdus ir geras lyderis Senovės Kinijoje. Teigiama, kad Gongongas ne tik sukeldavo potvynius, bet ir juos kontroliuodavo, 0 dažnai...
Daugiau
Erlangas
Erlangas (二郎神 Erlang-shen) yra kinų dievas, kuris ant kaktos turi trečiąją, tiesą matančią, akį. Erlangas gali būti sudievinta versija keleto pusiau mitinių liaudies didvyrių, kurie padėjo sureguliuoti Kinijos smarkius potvynius. Erlangas atsiranda įvairiais laikotarpiais kaip Čin, Sui ir Dzin dinastijose. Laikui bėgant budistų šaltiniuose jis yra identifikuojamas kaip šiaurės globėjo, dangiškojo karaliaus Vaišravanos, antrasis sūnus. Mingų dinastijos romanuose „Dievų kūrimas“ ir „Kelionė į vakarus“, Erlangas yra Nefrito imperatoriaus sūnėnas. Pirmajame jis padėjo Džou dinastijos armijai nukariauti Šangų valstybę. Antrajame romane jis yra Nefrito imperatoriaus brolis. Legendoje jis žinomas kaip geriausias karys, dangaus dievas. Li Erlangas Labiausiai paplitusi Erlango identifikacija yra Li Erlangas, antrasis Li Bingo sūnus, inžinierius, kuris padėjo sukurti Dudziangjano (都江堰 Dujiangyan) drėkinimo sistemą. Pasak „Pasakojimo apie Li Bingą ir jo sūnaus galimybę pajungti upes“, Li Erlangas padėjo savo tėvui konstruoti sudėtingą drėkinimo sistemą, kuri neleido Min upei...
Daugiau
Kuafu
Kuafu (夸父 Kuāfù) – kinų mitinis didvyris, milžinas, vienos iš penkių pasaulio šalių dvasių, žemės dvasios Houtu (后土 Hòutǔ) vaikaitis. Mitologijoje pasižymėjo kaip siekęs sugauti saulę arba saulės deivę Sihę, tačiau miręs iš troškulio ir šio tikslo neįvykdęs didvyris, kuris vaizduojamas milžiniško ūgio ir su keturiomis gyvatėmis – dvejomis ausyse ir dvejomis rankose. Nors galima rasti nemažai Kuafu mito versijų, kurios neretai vienos kitoms prieštarauja, tačiau dalis detalių yra sutinkamos daugelyje iš jų. Šaltiniai rodo, jog Kuafu mitas buvo žinomas tiek Ikiimperinės Kinijos laikotarpiu – yra aprašytas Kalnų ir jūrų knygoje (山海經 Shānhǎi Jīng), tiek Imperinės Kinijos laikotarpiu – mito detalės aptariamos Huainandzi (淮南子Huáinánzi) tekstuose. Viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių – “Kalnų ir jūrų knygoje“ yra keletas Kuafu išvaizdos aprašymų. Jis lyginamas su paukščiu, kurio „keturi sparnai, viena akis, šuns uodega (ir kuris) terškia kaip šarka“. Taip pat čia...
Daugiau
Guan Ju
Guan Ju (關羽 Guan Yu), kitaip žinomas kaip Guandi (關帝 Guandi, senesnė romanizacija: Kuan Ti), daoizmo pasekėjų garbinamas karo ir turto dievas, valstybės sienų, valdžios pareigūnų, karių, pasieniečių ir tvarkos palaikytojų globėjas. Jam paskirta apsaugoti karalystę nuo išorinių priešų ir vidinių sukilėlių. Atliekant spiritizmo seansus jis buvo kviečiamas tam, kad pateiktų informaciją apie mirusiuosius žmones ir išpranašautų ateitį. Guan Ju taip pat buvo garbinamas kaip literatūros dievas, nes jis tariamai įsiminė vieną iš konfucianizmo klasikinių kūrinių „Dzuo džuan“ (左傳 Zuo zhuan liet. „Pavasaris ir ruduo“), ir kaip sojų varškės (kin. dòufǔ) pardavėjų globėjas. Jo didelį populiarumą ypač lėmė jo manoma galybė valdyti demonus ir piktąsias dvasias bei gebėjimas užkirsti kelią karui (Mythica, 2016). Prototipas Šiame įvaizdyje susipynė senovės tikėjimas karo dievu ir legendiniai pasakojimai apie realybėje gyvenusį narsų karį Guan Ju (160–219). Guan Ju buvo legendinis karo vadas ir ištikimas...
Daugiau
