-130x130.jpg)
Imperatorė Mjongsong
Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851–1895) – dar vadinama karaliene Min (kor. 여왕 민, Yowang Min), yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus ir pirmojo Korėjos imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제, Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min Korėjoje tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu. Galiausiai jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos įtakos kitiems. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis vardas yra Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiungo Mino (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008). Min buvo vienintelė Min Či-Roko (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių neteko tėvus, vėliau ją priglaudė giminės Seule (kor. 서울, Seoul). Iš našlaitės tapo karaliene dėl uošvio politinių tikslų. Naujoji...
Daugiau
Hiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus – kapa (jap. 河童 Kappa) giminaičiais. Išvaizda Hiosubė apibūdinama kaip žema (~1 m ūgio), į žmogų panaši būtybė. Teigiama, kad jos kojos yra sulinkę, nagai – ilgi ir aštrūs, galva – praplikusi, o akys – paraudusios. Taip pat sakoma, kad hiosube visada plačiai šypsosi, o jos burnoje galima pamatyti daug smulkių, bet aštrių dantų. Oda yra padengta gaurais, kuriuose kaupiasi dulkės, purvas ir riebalai. Šie jokajai ne tik smarkiai šeriasi, bet ir skleidžia žmogaus nosiai nemalonų kvapą. Jokajus tyrinėjantys specialistai teigia, kad hiosubė savo išvaizda primena Pietryčių Azijos giboną (Natsuhiko 2006)....
Daugiau
Omu Šinrikio
Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija. Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken). Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios. 2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus. Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d. Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu...
Daugiau
Jasuke
Jasuke (jap. 弥助, Yasuke) kaip manoma buvo iš dabartinio Mozambiko kilęs juodaodis vyras, kuris Tekančios Saulės šalies Sengoku (jap. 戦国時代, Sengoku jidai) (1467–1615 m.) arba Kariaujančių valstybių laikotarpiu, kaip vasalas arba kašin (jap. 家臣, Kashin), tarnavo žymiajam Japonijos daimio (jap. 大名, Daimyō), vardu Oda Nobunaga (jap. 織田信長, Oda Nobunaga)(1534–1582 m.). Jasuke į Japoniją atvyko 1579 m. būdamas italų jėzuito misionieriaus Alessandro Valignano (kin 范禮安, Fàn Lǐ’ān) (1539–1606 m.), kuris buvo paskirtas prižiūrėti misionierių darbus Indijos regione, tarnu. Istorikai mano, kad Jasuke buvo vienas iš pirmųjų juodaodžių, kuris su portugalais atvyko į Tekančią Saulės šalį Nanban prekybos (jap. 南蛮貿易, Nanban bōeki) (1543–1614 m.) laikotarpiu. Teigiama, kad Jasuke buvo pirmuoju afrikiečiu, kurį savo gyvenime pamatė Oda Nobunaga. Jis taip pat dalyvavo 1582 m. Honno-dži incidente (jap. 本能寺の変, Honnō-ji no Hen), kurio metu Akeči Micuhide (jap. 明智光秀, Akechi Mitsuhide) (1528–1582 m.) privertė...
Daugiau
Hitobašira
Hitobašira (jap. 人柱, Hitobashira) terminas, kuris Kinijoje dar yra žinomas kaip Da šeng džiuang (kin. 打生樁, Dǎ shēng zhuāng) apibūdina kultūrinę žmonių aukojimo praktiką egzistavusią Rytų ir Pietryčių Azijos regione. Šio aukojimo ritualo atlikimo metu gyvi žmonės būdavo priešlaikiniu būdu palaidojami tose vietose, kuriose turėdavo iškilti ypatingos svarbos architektūrinės konstrukcijos. To meto žmonės tikėjo, kad palaidoto žmogaus siela sustiprina pastatą, apsaugo jį nuo nelaimių. Hitobašira praktika taip pat buvo paplitusi Tekančios Saulės šalyje: čia gyvi žmonės neretai buvo palaidojami po arba įrėminami į stambias architektūrines konstrukcijas, tokias kaip užtvankos, tiltai ir pilys. Šis ritualas atliko maldos dievams funkciją: ja buvo siekiama apsaugoti stambias architektūrines konstrukcijas nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, tokių kaip potvyniai, žemės drebėjimai ar priešų atakos. Hitobašira terminas taip pat gali apibūdinti darbininkus, kurie dirbdami nežmoniškomis sąlygomis, buvo palaidoti gyvi (Meyer, n.d). Termino reikšmė Hitobašira terminas...
Daugiau
