Hone-onna
Hone-onna (jap. 骨女Hone-onna, liet. „kaulėta moteris“) yra moteriškos lyties jokajus (妖怪 yōkai), kuriuo tampa mirusios, įsimylėjusios merginos, viliojančios ir žudančios vyrus (Sekien 2017, p. 126). Legenda Pasakojime „Bijūno žibintas“ (牡丹燈籠 Botan Dōrō) pasakojama apie samurajų (侍 samurai), kurio vardas buvo Šinnodžio Ogivara (荻原新之丞 Ogiwara Shinnojō). Jis sutiko jauną merginą, kurios vardas Ocuju (おつゆ Otsuyu). Tuo metu Ocuju buvo kartu su savo tarnaite bei laikė bijūno žibintą. Jie pamilo vienas kitą ir pradėjo susitikinėti kiekvieną vakarą ir kartu praleisti naktis, per kurias tarnaitė saugojo bijūno žibintą. Šinnodžio jautėsi labai laimingas ir kaip niekada gyvas (Drazen 2011, p. 209). Vieną vakarą netoliese gyvenęs vyras pamatė tikrąją Ocuju išvaizdą – skeletas su vis dar yrančiais odos audiniais, tad apie tai praneša ir pačiam samurajui. Siekdamas išsigelbėti, Šinnodžio kreipiasi į budistų vienuolį. Šis perspėjo, kad samurajus yra traukiamas į mirusiųjų pasaulį ir jei jis ir toliau...
Daugiau
Kšitigarbha
Kšitigarbha (skr. क्षितिगर्भ Kṣitigarbha) – Mahajanos budizmo atšakos mitinė bodisatva, labiausiai susijusi su požemių pasauliu. Kšitigarbha sanskrite reiškia „žemės gausybė”, „žemės įsčios”, ir tai – svarbi bodisatva, kuris turi galią išgelbėti būtybes, kurioms teko atgimti pragaruose. Kulto paplitimas Nors Kšitigarbha ir yra žinomas visose Mahajanos tikėjimo šalyse bei priklauso plačiai žinomai aštuonių bodisatvų grupei, jis nėra atskiras garbinimo objektas Indijos ar Tibeto budizme. Tik Rytų Azijoje Kšitigarbha tapo atskiru garbinimo objektu. Kinijoje Kšitigarbhos kultas susilaukė populiarumo V a. (Buswell 2014, p. 448). Kinijoje ši bodisatva vadinama Didzangu (kin. 地藏 Dìzàng). Būtent jo gebėjimas gelbėti mirusius šeimos narius nuo siaubingų atgimimų ir tapo Didzango pagrindine savybe Kinijoje, kur jis tapo Pragaro valdovu, priešingybe Nefrito Imperatoriui kinų kosmologijoje (Buswell 2014, p. 448). Kšitigarbha yra populiarus Japonijoje, kur yra geriau žinomas kaip Džidzo (jap. 地蔵菩薩 Jizō Bosatsu). Korėjoje jis žinomas kaip Džidžang (kor. 지장 Jijang). Mitas...
Daugiau
Aokigahara
Aokigahara (青木ヶ原 Aokigahara) dar žinomas, kaip Jūros miškas (樹海 Jukai). Aokigahara yra liūdniausia žymi vieta Japonijoje. Ši vieta dar yra vadinama Savižudžių mišku. Iš pradžių, miškas buvo siejamas su japonų mitologija ir tradiciškai laikomas demonų ir vaiduoklių namais. Legendos apie šią vietą japonams žinomos dar iš viduramžių, bet ir XIX a. šitame miške nepasiturinčių asmenų šeimos atveždavo vyresniojo amžiaus žmogų arba neįgalųjį, papildomą nereikalingą vaiką, kuris negalėjo būti išlaikomas dėl finansinių sunkumų, ir palikdavo juos miške likimo valiai. Japonai, kaip yra teigiama, iki šiol tiki antgamtinėmis jėgomis ir reiškiniais, kurie vyksta miške, ir tiki demonų ir vaiduoklių egzistavimu, kurie gyvena tarp Aokigaharos miško medžių. Vieta Miškas yra Fudžio Hakonės Idzu nacionalinio parko (富士箱根伊豆国立公園 Fuji-Hakone-Izu Kokuritsu Kōen) šiaurės vakarų papėdėje. Auga tarp Sajaus ((西湖 Saiko) ir Šiodžio (精進湖 Shōjiko) ežerų, kurie yra vieni iš penkių Fudžio kalno ežerų. Šis miškas susiformavo...
Daugiau
Raidžinas
Raidžinas (jap. 雷神, Raijin, Ikadzuchi no Kami), taip pat žinomas kaip kaminarisama (jap. 雷様, Kaminarisama), raidensama (jap. 雷電様, Raidensama), narukamis (jap. 鳴神, Narukami), raiko (jap. 雷公, Raikō) – tai Tekančios Saulės šalies perkūnijos bei griaustinio dievas, kuris užima svarbią vietą šintoizmo (jap. 神道, Shintō) dievų panteone. Ši dievybė japonų mitologijoje yra laikoma tiesioginiu Idzanami (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉, Izanami) ir Idzanagi (jap. 伊邪那岐 arba 伊弉諾, Izanagi) (dievybių, kurios, pasak legendų, sukūrė Japonijos salyną) palikuonimi. Išvaizda bei rolės Raidžinas yra dažnai vaizduojamas kaip dievybė, turinti nuožmią bei gąsdinančią veido išraišką, raumeningą figūrą bei žemės traukai nepavaldžius plaukus. Šį Tekančios Saulės šalies dievą supa taiko (jap. 太鼓, Taiko) būgnai, kuriuos jis muša siekdamas sukelti griaustinio garsą. Raidžinas savo rankose neretai laiko didelius plaktukus, kuriais ir muša ankščiau paminėtus taiko būgnus. Kartais griaustinio dievas yra vaizduojamas su trimis rankos pirštais, kurie simbolizuoja praeitį, dabartį bei ateitį. Raidžinas Japonijos visuomenėje yra laikomas žemdirbystės globėju ir dėl to yra itin gerbiamas. Seniau žmonės tikėjo,...
Daugiau
Džongkujus
Džongkujus (鍾馗 Zhōng Kui) – kinų mitologijos personažas. Jo legenda atsirado Tangų dinastijos gyvavimo laikotarpiu, o Songų dinastijoje Džongkujus buvo priimtas į daoizmo panteoną. Tradiciškai laikomas vėlių ir kitų blogio būtybių išvarytoju bei gebančiu vadovauti 80000 demonų. Kaip globos simbolis jo atvaizdas dažnai vaizduojamas ant namų vartų bei didelės vertės daiktų. Džongkujaus mitas Džongkujus gimė Džongnano (终南 Zhongnan) kalnų apylinkėse Tangų dinastijos pradžioje. Pasak legendos jis gimė su galva panašia į panteros, apvaliomis lyg žiedai akimis, kvadratiniu veidu bei garbanotais ūsais. Nors ir labai negražus Džongkujus tapo išsimokslinusia bei talentinga asmenybe. Kaip sąžiningas žmogus, visada laikėsi teisingumo ir nebijojo jokių piktų padarų. 712 m. Tangų dinastijoje, imperatoriui Siuandzongui (唐宣宗Tang Xuānzong) sėdus į sostą, Džongkujus išvyko į Čangano (長安 Chang’an) miestą (dab. Sianas) laikyti šalies egzaminų. Egzaminus išlaikė gaudamas aukščiausius įvertinimus, ir taip užsitarnaudamas džuangjuano (狀元zhuàngyuan) titulą, kuris jam garantavo šlovę...
Daugiau
