Siuanniu
Siuanniu (玄女, Xuánnǚ) – tai mitinė veikėja, pasak daoizmo ir kinų liaudies mitologijos, gyvenusi mitiniais Penkių Išminčių laikais. Pirminis šios deivės pavadinimas buvo tiesiog Siuanniu (玄女, Xuánnǚ), dažniausiai verčiamas kaip „tamsioji dama“ arba „paslaptingoji moteris“ (Liu, 2016, p. 66). Vėlyvajame Tangų dinastijos laikotarpyje gyvenęs daoizmo meistras Du Guangtingas (杜光庭, Dù Guāngtíng) tekste „Užrašai apie nemirtinguosius, surinkti sienomis apjuostame mieste“ (墉城集仙錄, Yōngchéng Jíxiān Lù) vartojo pavadinimą „Devynių dangaus karalysčių Siuanniu“ (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) (Gu, 1988, p. 350–351). Šiame tekste pasakojama, jog Siuanniu yra imperatoriaus Huangdi (Huángdì) mokytoja ir Vakarų karalienės motinos (Xī Wángmǔ) mokinė. Pasakojama, jog deivė Siuanniu nusileido iš dangaus, kai Huangdi kovojo mūšyje su Čijou (Chīyóu). Čijou sukėlė rūką, jis buvo toks tirštas, kad susiliejo diena ir naktis. Huangdi keliolika dienų klaidžiojo rūke. Dziutien Siuanniu nusileido į rūką raita ant Raudonojo paukščio, vietoj vadžių laikydama fosforą ir...
Daugiau
Fengbo
Fengbo (kin. 風伯, pinyin Fēngbó), taip pat žinomas kaip Fengši, yra daoistinė vėjo dievybė. Senovėje jis buvo vaizduojamas kaip groteskiška dievybė su elnio kūnu, paukščio galva, ragais, gyvatės uodega ir leopardo raštais. Tačiau Mingų laikotarpiu (1368-1644) buvo sukurti atvaizdai, vaizduojantys jį kaip seną vyrą, laikantį vėduoklę, su geltonu apsiaustu, mėlyna ir raudona kepuraite bei balta barzda. Jis laiko ožkos odos maišelį su vėju, ir nukreipia juos kaip nori. (Pregadio, 2013, p. 419-420) Jis buvo laikomas žvaigždžių dievybe, kurią valdo Šaulio žvaigždyno Chi1 žvaigždė (χ1 Sagittarii). Mingų dinastijos mitologijoje Fengbo taip pat buvo žinomas kaip Vėjo grafas (kin. 風伯方天君, pinyin: Fēng bó fāng tiān jun) (Werner, p. 205). Santykiai Kai kurie mitai teigia, kad Fengbo yra Čijou (kin. 蚩尤, pinyin: Chīyóu) pavaldinys ir padeda jam kovoti su Geltonuoju imperatoriumi Džuolu mūšyje (kin. 涿鹿之战, pinyin: Zhuō lù zhī zhàn). Fengbo laikomas neutraliu dievu ir...
Daugiau
Senoji vandenų motina
Šuimu Niangniang (kin. 水母娘娘, Shuǐmǔ niángniáng) arba Senoji vandenų motina – legendinė kinų mitologijos vandens demonė, raganos dvasia kilusi iš budizmo ir daoizmo religijos. Taip pat siejama su Baltuoju drambliu, Budos vartų saugotoju, kaip jo jauniausioji sesuo. Anot kinų mitologijos, ji 1574 m. paskandino istorinį Sidžou (kin. 思州, Sīzhōu) miestą Hongdze ežere (ki. 洪泽湖, Hóngzé Hú) ir dabar yra įkalinta po kalnu Siuji apskrityje (kin. 盱眙县, Xūyí Xiàn) (Fisher, 2016). H. Dore savo knygoje aprašo demonę kaip jauną, juodaplaukę moterį, galinčią pasiversti į gyvatę ar drakoną. Žmogaus formoje vaizduojama su kardu ir dviem kibirais. Demonė dar vadinama Fontano deive ir Jūrų deive. (Doré, 2017). Jinci šventyklų komplekse viena šventykla yra paskirta šiai demonei. Šuimu šventykla (kin. 水母楼, Shuǐmǔ lóu) pastatyta XVII a., ir joje galima pamatyti Šuimu skulptūrą. Mitologija Skirtinguose regionuose aptinkamos skirtingos mitų apie Šuimu versijos. Pavyzdžiui, Sudžou...
Daugiau
Raudonasis paukštis
Raudonasis paukštis, arba Raudonasis feniksas (kin. 朱雀; pinyin. Zhūquè), – mitinis paukštis, vienas iš keturių pasaulio globėjų, vaizduojamų Rytų Azijos mitologijoje. Kartais dar vadinamas Raudonuoju pietų paukščiu (kin. 南方朱雀, pinyin Nán Fāng Zhū Què). Šis paukštis pagal penkių gaivalų filosofiją (kin. 五行, pinyin Wǔxíng) atspindi vasarą, ugnį ir pietų kryptį. Raudonasis paukštis yra susijęs su fengšui (kin. 风水; pinyin. fēngshuǐ), daoizmu ir astrologija. Japoniškas šios mitinės būtybės atitikmuo yra Suzaku (jap. 朱雀, suzaku), atkeliavęs į Japoniją maždaug VII a. pr. Kr. (Bane, 2016, Zhaoyuan Tian, Shuxian Ye, Hang Qian., 2020). Išvaizda Raudonasis paukštis apibūdinamas kaip fazanas, apimtas liepsnų ir turintis penkių spalvų plunksnas. Dažnai jis tapatinamas su Rytų Azijos feniksu – Feng-huangu (kin. 鳳凰, pinyin Fènghuáng) dėl panašių išvaizdos savybių, bet tai nėra ta pati būtybė. Raudonasis paukštis laikomas mitine būtybe, viena pasaulio globėjų, o Feng-huangas – tai Kinijos feniksas, paukščių valdovas, kuris...
Daugiau
Suidžinas
Suidžinas (jap. 水神, Suijin) yra šintoizmo vandens dievybė japonų mitologijoje. Jis susijęs su daugybe dangiškųjų ir žemiškųjų vandens šintoizmo dieviškumo apraiškų. Tačiau tai taip pat reiškia daugybę mitologinių ir magiškų būtybių, randamų ežeruose, tvenkiniuose, šaltiniuose ir šuliniuose, įskaitant gyvates (žalčius ir drakonus), ungurius, žuvis, vėžlius ir mėsą mintančią kappa. Šių smulkesnių vandens būtybių nereikėtų painioti su geranorišku Suidžinu, dar žinomu kaip Mizu no Kamisama (水の神様, liet. Vandens dievas), žvejų globėju ir vaisingumo, motinystės ir lengvo gimdymo globėju. Ši šintoizmo dievybė plačiai garbinama vandens dievams skirtose suitengū maldyklose (水天宮 suitengū) visoje Japonijoje, o kaimuose dažnai galima rasti jai skirtų akmens votų. Suitengū maldykla Kurume mieste (久留米) Fukuokos prefektūroje yra pagrindinė visų suitengū maldyklų Japonijoje maldykla. Ją ypač garsina besimeldžiantys už saugų ir lengvą gimdymą. Vandens dievai yra garbinami maldyklose, daro įtaką Japonijos kultūrai. Suidžinas taip pat žinomas kaip vandens dievas, Suiten...
Daugiau
