Arirangas
Arirangas (아리랑 arirang) – populiari korėjietiška liaudies daina, tapusi ne tik tolimos praeities kultūrinių palikimu, modernios istorijos dalimi, bet taip pat ir nacionaliniu simboliu. Daina tapo tokia populiari, jog neretai yra vadinama ir neoficialiuoju himnu. 2012-ųjų gruodį UNESCO oficialiai įtraukė Arirangą į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kilmė Iškelta daug hipotezių apie Arirango atsiradimą, tačiau nėra patikimų duomenų, leidžiančių spręsti apie dainos kilmę. Arirango perdavimas žodžiu ir rašytinių šaltinių stygius lėmė šių hipotezių gausą. Aljong (알영 alyeong) legenda byloja, jog daina atsirado dar Šilos karalystėje (신라 Silla) (57 m. pr. m. e. – 935 m.). Karalystės įkūrėjas ir pirmasis karalius turėjo žmoną, vardu Aljong, kuri buvo labai dosni vietiniams ūkininkams bei keliaujantiems pirkliams. Valstiečiai, norėdami parodyti padėką, pradėjo dainuoti dainas, giriančias jos didžiadvasiškumą. Laikui bėgant Aljong pakito ir tapo Arirang. Kita legenda – Arang (아랑 arang) – pasakoja apie Miljange...
Daugiau
Gjongdžiu
Gjongdžiu (경주 gyeongju-si) – miestas Pietų Korėjoje, Šiaurės Gjongsango (경상 gyeongsangbuk-do) provincijoje Pietų Korėjoje. Tai buvusi Šilos (신라 silla) karalystės (57 m. pr. Kr.–935 m. p. Kr.) sostinė, senovėje vadinta Soraboliu (서라벌 seorabeol), žodžiu, kuris korėjiečių kalba reiškia „sostinė“ (Britannica, 2015). Miesto raida ir istorija Ankstyvoji miesto istorija ir yra glaudžiai susijusi su Šilos karalystės istorija. Ankstyvuosiuose korėjietiškuose rašytiniuose šaltiniuose, kurie greičiausiai rėmėsi Šilos karalystės dinastijos kronikomis, Gjongdžiu, tuo metu vadintas Saroguku (사로국 saro-guk), buvo įkurtas 57 m. pr. Kr., kai susijungė šeši maži kaimeliai tuometinėje Gjongdžiu teritorijoje. Vėliau, po Trijų Karalysčių laikotarpio (57 m. pr. Kr.-668 m. po Kr.), maždaug VII a. vid., Gjongdžiu tapo Korėjos politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Mieste stovėjo Šilos teismas, taip pat čia gyveno dauguma karalystės elito. Gjongdžiu klestėjimas tapo legenda, ir pasakojimai apie miestą nukeliavo iki tokių tolimų kraštų kaip Egiptas. Tačiau vėlesniais amžiais Gjongdžiu...
Daugiau
Didžioji kinų siena
Didžioji kinų siena (長城 Chángchéng, „Ilgoji siena“). Tai vienas didžiausių ir masyviausių statinių, gerai žinomas dėl savo tvirtos struktūros, ilgos istorijos. Didžiosios kinų sienos statybos tęsėsi nuo III a. pr. Kr. (221 m. pr. Kr.) iki XVII a. Ši siena driekiasi nuo Šanhajaus perėjos Hebėjo provincijoje (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose. Jau prieš kelis šimtus metų Didžioji kinų siena buvo įtraukta į Septynių didžiausių šedevrų sąrašą pasaulyje. 1987 m. ši siena buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl puikios gynybinės struktūros (UNESCO 1987). Istorija Pavasarių ir rudenų laikotarpis (770-403 m. pr. Kr.). Manoma, jog Didžioji kinų siena buvo pradėta statyti Pavasarių ir rudenų laikotarpiu, kai rytų ir vidurio regionai, kurie sudaro dabartinę Kiniją, sudarė daug smulkių valstybių. Šias valstybes valdė Džou dinastija (1100-221 m. pr. Kr.), karaliai taikė feodalinę sistemą. Siekiant apsaugoti savo valstybes kunigaikščiai liepė...
Daugiau
Čangdoko rūmai
Čangdoko rūmai (창덕궁 Changdeokgung, 昌德宮, liet. „Klestinčių dorybių rūmai“), esantys Varijong-donge, Jongno-gu, Seule, yra vieni iš penkerių Karališkųjų Rūmų (1392-1910 m.) ir vis dar yra orginalios rūmų struktūros. Rūmai buvo pastatyti 1405 metais, kaip Karališkoji Vila, bet tapo Džoseono Dinastijos oficialia Karališkąja Gyvenamąja vieta po to, kai 1592 metais Giongbokgunge esantys originalūs pagrindiniai rūmai buvo sunaikinti gaisro dėl japonų pajėgų, užgrobusių Korėją. Nuo to laiko, rūmai palaikė savo prestižinę padėtį iki 1867 metų, kai Giongbokgunge buvo suremontuoti ir grąžinti į originalią padėtį. 1997 metais, Čangdegugo rūmai buvo įrašyti į sąrašą kaip UNESCO Pasaulio Paveldas. Be to, tai buvo pastatyta per Džiosono Periodą. Čangdokas atspindi padarytos architektūrinės Gorijo tradicijos pėdsakus, tokius kaip – vieta kalno papėdėje. Karališkieji rūmai būdavo tipiškai statomi pagal suplanuotą sustatymą, kad pabrėžtų orumą ir jo gyventojo valdžią, bet Čangdoko sustatymas buvo suplanuotas taip, kad pabrėžtų geografines...
Daugiau
Vasaros rūmai
Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998). Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo...
Daugiau
