Vaiduokliai (Japonija)
Jūrei (幽霊 Yūrei), arba japoniški vaiduokliai, – tai yra mirusių žmonių dvasios, kurios dėl tam tikrų priežasčių nenori arba negali peržengti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Jūrei yra labai dažnai maišomi su jokajais. To priežastis – terminų neapibrėžtinumas. Mokslininkai turi skirtingą nuomonę apie jokajų ir jūrei ryšį bei atsiradimą. Tačiau japoniški vaiduokliai turi savo pagrindinius bruožus: Balti trikampiai galvos dangalai. Šis galvos aksesuaras atkeliavo iš senųjų budizmo laidojimo ceremonijų; Ilgi, netvarkyti, susivėlę plaukai; kabančios rankos, dažniausiai su ilgomis rankovėmis; Baltas kimono. Mirusiųjų kimono būna apgaubtas atvirkščiai, nei mirtingųjų; Hitodamos (人魂 hitodama) – šviečiantys įvairių spalvų kamuoliai skraidantys aplink jurei; Kojų nebuvimas. Pagrindinės rūšys Onrio (怨霊 Onryo) – pagiežingos, kerštingos dvasios. Dažniausiai šie vaiduokliai būna moters pavidalo. Onrio būna žiaurių katastrofų, savižudybių, išdavysčių ar nužudymų aukos. Ant jų kūnų būna ryškios, lengvai atpažįstamos žaizdos, patirtos nelaimių metu. Onrio sielos...
Daugiau
Dziangši
Dziangši (僵尸 jiāngshī) – mitinė būtybė Kinijos folklore, pažodžiui išvertus reiškianti „sustingęs numirėlis“. Dar ji vadinama šokinėjančiu zombiu ar vampyru. Tai yra prisikėlęs numirėlis, šokinėjantis ištiestomis į priekį rankomis bei apsivilkęs oficialiais Čingų dinastijos laikotarpio (XVII a.-XX a.) rūbais. Įprastai naktį jis žudo gyvus padarus ir pasisavina jų gyvenimo energiją, o dieną slepiasi tamsiame urve ar karste. Kilmė Manoma, jog ši mitinė būtybė galėjo išsivystyti iš palaikų pervežimo per tūkstantį li (li – kinų atstumo matas, atitinkantis apie 500 metrų) tradicijos. Jau senovės Kinijoje vyko sparti darbuotojų migracija ir neretai į kitą sritį iškeliavę užsidirbti asmenys žūdavo toli nuo savo gimtinės. Giminaičiai, sužinoję, jog toli iškeliavęs dirbti mirė jų šeimos narys, neturėdami lėšų transportuoti kūno, įprastai pasamdydavo daoistų dvasininką, kad jis apeigų metu „reanimuotų mirusįjį ir jam parodytų kelią namo“, nes tikėta, jog palaidojus žmogų ne jo gimtojoje vietoje,...
Daugiau
Okiku
Okiku (お菊) yra viena iš įdomiausių jūrei – japoniškų vaiduoklių. Pasakojimas apie Okiku ir devynias lėkštes – vienas žymiausių Japonijos folklore. Jis turi daugybę skirtingų versijų, kurias jungia vaiduoklis, išlendantis iš šulinio, skaičiuojantis nuo vieno iki devynių ir, sušukęs „dešimt“, pratrūkstantis gailiai raudoti. Okiku legenda yra labai sena, todėl tikrosios ištakos nežinomos. Pirmąkart legenda paminėta japonų kabukio vaidinime „Bančio lėkščių rūmai“ (番町皿屋敷 Bancho Sarayashiki). Legendos versijos Pagrindinė legendos versija pasakoja, kad graži mergina Okiku tarnavo samurajaus Aojamos namuose. Samurajus norėjo, kad Okiku taptų slapta jo mylimąja, bet ji vis nesutikdavo. Iš pykčio Aojama paslėpė vieną iš dešimt brangių lėkščių ir dėl aplaidumo apkaltino Okiku. Ji vis skaičiavo, tačiau dešimtos lėkštės taip ir nerado. Aojamai darkart pasiūlius Okiku tapti jo meiluže ir jai vėl atsisakius, samurajus įmetė merginą į šulinį. Sakoma, kad Okiku tapo kerštinga dvasia onrio (怨霊 onryō), persekiojančia...
Daugiau
