Bunraku
Bunraku (jap. 文楽 Bunraku) – japonų tradicinio lėlių teatro rūšis. Šios teatro rūšies pagrindas yra lėlių judėsių, deklamacijos bei muzikos sintezė. Bunraku ištakos – misterijose, religiniuose kultuose. Turi simbolinio natūralistinio kabukio (jap. 歌舞伎 Kabuki) ir no (jap. 能 Nō) teatro elementų (vle.lt). Bunraku buvo populiari pramoga paprastiems žmonėms Edo laikotarpiu (1603-1868) (jap. 江戸時代 Edo jidai) Osakoje. XVII amžiaus pabaigoje išsivystė į meninį teatrą. Kartu su kabukiu ir no, bunraku yra pripažintas UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldu (japan-guide.com 2025). Lėlės Bunraku lėlių ūgis varijuoja nuo 120 iki 150 centimetrų, o svoris – nuo 3 iki 10 kilogramų. Lėlių galvos, vadinamos kašira (jap. 頭 kashira) yra tuščiavidurės ir dažniausiai išskaptuotos iš medžio bei pritvirtintos prie lazdos, kuria valdomas lėlės kūnas. Bunraku teatre naudojamų lėlių galvos yra skirstomos į moteriškas ir vyriškas. Tuomet jos klasifikuojamos pagal socialinį statusą, amžių bei išskirtinius veikėjo charakterio...
Daugiau
Korėjos paguodos moterys Japonijos okupacijos laikotarpiu
Paguodos moterys (kor.종군 위안부 chonggun wianbu, jap. 從軍慰安婦 jūgun ianfu, liet. „Japonų kariuomenės seksualinės vergės“) – taip vadinamos Antrojo Pasaulinio karo metu seksualinei vergovei pagrobtos jaunos moterys ir merginos, kurios buvo išnaudojamos japonų kariuomenės įsteigtuose viešnamiuose (Varga 2009). Šios moterys buvo kilusios iš tokių šalių kaip Korėja, Japonija, Taivanas, Kinija, Filipinai, Indonezija, Vietnamas, Mianmaras ir Nyderlandai (Ahn 2019). Dėl sunaikintų Japonijos dokumentų, kuriuose buvo informacija apie „paguodos moterų“ viešnamius, tikslus moterų skaičius nėra žinomas, tačiau kaip teigė Varga, karo metu tokių moterų galėjo būti iki 300 tūkst., o apie 80% jų sudarė korėjietės (2009, cituojama Hicks 1995, Kwon 1994, Schmidt 2000). Viešnamių įsteigimas Paguodos moterų viešnamiai buvo steigiami Japonijos okupuotų teritorijų karinėse bazėse. Pirmieji Japonijos kariuomenės viešnamiai buvo įsteigti po 1937 m. Nankino skerdynių Kinijoje. Šis įvykis pakenkė Japonijos kariuomenės reputacijai pasauliniu mastu, todėl viešnamiai buvo kuriami kaip priemonė...
Daugiau
Hodžio Masako
Hodžio Masako (jap. 北条政子 Hōjō Masako, 1156–1225) yra žinoma Japonijos istorijoje kaip „vienuolė-šiogunė“ arba ama šiogun (jap. 尼将軍 ama shogun) dėl savo vaidmens Kamakuros šiogunato (jap. 鎌倉幕府 Kamakura Bakufu) įkūrime kartu su vyru Minamoto-no Joritomu (jap. 源頼朝 Minamoto no Yoritomo) bei dėl galingos pozicijos, kurią ji užėmė vyriausybėje po jo mirties (New World Encyclopedia n.d.). Istorinis kontekstas Hodžio Masako gyveno Heiano (jap. 平安時代 Heian Jidai, 794–1185) ir Kamakuros (jap. 鎌倉時代 Kamakura Jidai, 1185–1333) laikotarpių sandūroje. Heiano laikotarpio pabaiga buvo decentralizacijos metas. Laikui bėgant imperatoriškosios šeimos kontrolė silpnėjo, o provincijų karių klasės valdžia išaugo (Facts and Details 2025). Iki šio laikotarpio pabaigos Japonijos politinę struktūrą iš esmės kontroliavo Kioto (jap. 京都 Kyōto) aristokratija, ypač Fudživarų (jap. 藤原 Fujiwara) klanas, kuris išlaikė įtaką per santuokinius ryšius su imperatoriškąja šeima (Facts and Details 2025). O kariai iš pradžių buvo samdomi aristokratijos provincijoms...
Daugiau
Kudo
Kudo (jap. 空道 kūdō) – tai šiuolaikinis japonų kovos menas, kuris išsiskiria savo universalumu, efektyvumu ir filosofiniu pagrindu (Pankration.lt 2024). Bychkov et al. savo moksliniame darbe „History of the development of martial arts“ pabrėžia, jog rytų Azijos kovų menai nėra vien tik sportas ar savigynos sistema, tai gyvenimo būdas, paremtas pagarba, disciplina ir asmeniniu tobulėjimu (2023). Kudo sujungia tradicinius rytų kovos menų elementus su šiuolaikinių kovos stilių technikomis, tokiu būdu sukuriant visapusišką, realiomis sąlygomis veikiančią kovos sistemą. Kudo atsiradimo istorija Kudo atsirado 1981 metais Japonijoje, kai kovos menų meistras Takašis Adzuma (jap. 東 孝 Azuma Takashi) įkūrė mokyklą „Daido džiuku “ (jap. 大道塾 Daidō Juku), siekdamas sukurti modernesnę ir realybėje pritaikomą kovos sistemą (Lietuvos Kudo sporto federacija). Adzuma buvo vienas iš legendinio Kiokušin karate įkūrėjo Masutacu Ojamos (jap. 大山 倍達 Ōyama Masutatsu) mokinių (Lietuvos Kudo sporto federacija). Nors Kiokušin...
Daugiau
Isaroku Jamamotas
Isoroku Jamamotas (jap. 山本 五十六 Yamamoto Isoroku), taip pat žinomas kaip Isoroku Takanas (jap. 高野 五十六 Takano Isoroku)– Japonijos karo veikėjas, imperatoriškojo laivyno admirolas. Laikomas vienu svarbiausių Antrojo pasaulinio karo strategų. Dažniausiai jo vardas yra siejamas su Perl Harboro ataka. Gimė 1884 m. balandžio 4 d. Nagaokos (jap. 長岡市 Nagaoka-shi) mieste dabartinėje Niigatos (jap. 新潟県 Niigata-ken) prefektūroje. Žuvo 1943 m. balandžio 18 d. JAV karinei aviacijai numušus Jamamoto lėktuvą Salomonų salose (Tovy 2015). Ankstyvasis gyvenimas Isoroku Jamamotas gimė samurajų šeimoje. Jau vaikystėje, misionierių dėka susipažino su Vakarų kultūra. 1901 m. Jamamotas išlaikė Imperatoriškos jūrų akademijos stojamuosius egzaminus, siekdamas tapti karinio jūrų laivyno karininku. Jamamotas nuoširdžiai gerbė Vakarus ir jų kultūrą- dėl šio požiūro bendraamžiai jam nepritarė. Tačiau nepaisant kritikos Isoroku sunkiai dirbo, kad išmoktų kuo daugiau apie Vakarų technologinį, politinį ir karinį pranašumą (Tovy 2015). 1904 m. baigė Imperatoriškąją...
Daugiau
