Okada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – tai Japonijos samurajus, gyvenęs Edo periode (1603–1867), kuris buvo vienas iš keturių garsiųjų samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri) (Hillsborough 2017). Gimė1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11d. Kadangi Edo periode samurajai dažnai keisdavo savo vardus, jo tikras vardas nebuvo Okada. Jo gimtasis vardas (jap. 諱 imina) buvo Jošifuru (jap. 宜振 Yoshifuru). Ankstyvasis gyvenimas Dar prieš tapdamas Takečio Hanpeitos (dar kitaip žinomu kaip Takečis Dzuidzanas) (jap. 武市瑞山 Takechi Hanpeita) mokiniu, Okada treniruodavosi su savo paties iš ąžuolo pasigamintu kardu (ne iš bambuko kaip buvo įprasta). Jis juo mosikuodavo nuo ryto iki vakaro taip stipriai, kad baigus jam skaudėdavo visą kūną (Hillsborough 2017). 1854 m. jis tapo Takečio Hanpeitos mokiniu ir 1860 m. su savo mokytoju keliavo per Čiūgoku (jap. 中国地方 Chūgoku)...
Daugiau
Kinijos Valentino diena
Kinijos Valentino diena (kin. 七夕节 Qī xī jié arba kin. 七巧 qī qiǎo, liet. „Septynių festivalių vakaras“) švenčiama 7-ojo Kinijos mėnulio kalendoriaus mėnesio 7 dieną. Ši unikali meilės šventė yra giliai įsišaknijusi kinų folklore ir remiasi romantiška Žinu (kin. 织女 Zhīnǚ) ir Niulango (kin. 牛郎 Niú láng) legenda. Anksčiausiai žinoma nuoroda į šį garsųjį mitą yra žinoma viename poezijos klasikos eilėraštyje, parašytame prieš daugiau nei 2600 metų. Septynių festivalių vakaras įkvėpė Tanabatos (jap. 七夕 Tanabata) šventę Japonijoje ir Čilsoko (kor. 칠석 Chilseok) šventę Korėjoje. Nors tai nėra valstybinė kinų šventė, tačiau Kinijos Valentino diena buvo švenčiama nuo Hanių (ang. Han) dinastijos (206 m. pr. Kr. -221 m.) (L. Rev 1989). Festivalis vadinamas įvairiai: Septynių festivalių vakaru, kinų Valentino diena arba Šarkų festivaliu. Legenda Folklorinė meilės istorija tarp Žinu, audėjos, kuri simbolizuoja žvaigždę Vegą, ir Niulango, piemens, kuris simbolizuoja žvaigždę...
Daugiau
Kim Sovolas
Kim Džiongšik (kor. 김정식 Kim Jeong-sik), žinomas pravarde Sovol (kor. 소월 Sowol), kuri išvertus – reiškia „baltasis mėnulis”. Jis laikomas vienu iškiliausių ir ryškiausių ankstyvojo modernizmo poetų, kurio gyvenimas pasižymėjo trumpalaikiškumu. Nors Sovolas gyveno trisdešimt dvejus metus (1902–1934 m.) ir 1925 m. išleido tik vieną poezijos rinkinį, pavadintą „Azalijos” (kor. 진달래꽃 Chindallaekkot), tačiau už savo indėlį į korėjietišką poeziją jis pelnė XX a. mylimiausio bei geriausiai žinomo Korėjos poeto vardą. Jo poezijos rinkiniai buvo publikuoti dideliais tiražais, ypač XXa. 6-7 dešimtmečiais, kai į Pietų Korėjos vidurinės mokyklos programą buvo įtraukta jo kūryba. XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai atsirado didelis susidomėjimas poeto socialine bei politine role, pasigirdo kritikų priekaištai, jog poetas nesugebėjo tinkamai įsitraukti į socialinių bei politinių problemų sprendimų svarstymus komplikuotu Korėjos okupacijos laikotarpiu (1910–1945 m.). Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio fiksuojamas objektyvesnis poeto gyvenimo bei veiklos vertinimas, kuris...
Daugiau
Sokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje 9-ajame amžiuje susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas, sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus reiškia ,,Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements 2016; Pedretti 2021). Jie yra laikomi šventaisiais ir jų kūnai, aprengti tradiciniais budistų apdarais, yra saugomi budistų šventyklose (Fujita et al. 2021). Jų perrengimo ceremonija kujo (jap. 開眼供養 kuyō) vykdoma kas 6-12 metų (Michiaki 2022). Japonijos mumijų ypatumas Rytų Azijoje mirusių žmonių mumifikacija nebuvo dažnas reiškinys, tačiau, pavyzdžiui, Kinijoje, Jangdzės upės slėnyje, archeologai rado Hanių dinastijos mumijas, kurios, manoma, buvo apdorotos įvairiomis cheminėmis medžiagomis tam, kad kūnas būtų išsaugotas po mirties (Fujita et al. 2021). Taigi, pomirtinės mumifikacijos atvejų buvo, tačiau, Japonijoje šingono budizmo vienuoliai atlikdavo...
Daugiau
Džiultagis
Džiultagis Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – tai tradicinis korėjiečių vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, per pasirodymą atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama ir juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis ir viena populiariausių pasilinksminimo formų tradicinėje Korėjoje (Encyclopedia of Korean Seasonal Customs 2010, p. 244). Paveldas 1976 m. Pietų Korėjos vyriausybė paskelbė džiultagį svarbiu nematerialiuoju kultūros paveldu Nr. 58, o 2011 m. korėjietiškas tradicinis vaikščiojimas lynu buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šiuo metu Pietų Korėjoje yra likęs vienintelis pripažintas tradicinio korėjietiško lyno vaikščiojimo praktikuotojas Kim Degjunas (kor. 김대균, Kim Dae Gyun) (Kim ir kiti 2019, p. 10). Istorija Nors tiksli džiultagio kilmė nežinoma, ši tradicija greičiausiai atkeliavo iš Kinijos arba prasidėjo Centrinės Azijos Trijų karalysčių laikotarpiu...
Daugiau
