Patiekalas iš makaronų – džiadžiangmjonas
Džiadžiangmjonas (kor. 자장면 jajangmyeon) – iš Kinijos kilęs, o Korėjoje pagal vietinį skonį adaptuotas patiekalas, gaminamas iš kvietinių makaronų, kartu su čundžiang (kor. 춘장 chunjang) – juodųjų sojų pupelių padažu, kiauliena ir daržovėmis. Šis patiekalas yra priskiriamas prie bunšik (kor. 분식 bunshik) kategorijos – maisto, pagaminto iš kvietinių miltų (Ku 2024). Svarbu nepainioti bunšik termino, apibūdinant džiadžiangmjoną, su šių laikų reikšme, kuri reiškia gatvės maistą, kaip tokbokis (kor. 떡볶이 tteokbokki) ar hotokis (kor. 호떡 hotteok), nes jis nepriklauso gatvės maisto kategorijai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra paplitęs po visą Pietų Korėją, jo galime rasti beveik kiekviename restorane. Istorija ir pavadinimo kilmė Šis patiekalas atsirado XIX a. pab. Pietų Korėjos uostamiestyje Inčione (kor. 인천 Incheon), kuriame dirbo iš Kinijos atvykę migrantai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra kinų patiekalo džažiangmjeno (kin. 炸酱面 zhajiangmian) atmaina. Pagrindinis skirtumas tarp šių patiekalų yra padažas. Džiadžiangmjono padaže...
Daugiau
Akiko Josano
Akiko Josano (jap. 与謝野晶子 Yosano Akiko), tikrasis vardas Šio (jap. 志やう Shō), buvo feministinių pažiūrų japonų rašytoja, gimusi 1878 m. Meidži laikotarpiu (jap. 明治時代 Meiji jidai, 1868–1912 m.), ir gyvenusi iki 1942 m. Pasaulyje ji yra žinoma už nuopelnus poezijos srityje. Ankstyvasis gyvenimas Akiko Josano gimė prekybiniame mieste Sakajuje, pasiturinčioje šeimoje (Beichman 2002, p. 17). Knygoje „Mano vaikystė” (jap. 私の生ひ立ち Watakushi no Oitachi), Akiko, kalbėdama apie vaikystės metus, dažnai save apibūdina kaip labai drovią (Beichman 2002, p. 39). Sakajuje ji baigė pradinę mokyklą bei Sakajaus mergaičių mokyklą su papildomu kursu, kurį sudarė siuvimas ir namų ekonomika (Beichman 2002). Vėliau Akiko savarankiškai skaitė įvairias knygas, kurias rado namuose, skolinosi iš draugų ir vietinės bibliotekos ar nusipirko (Beichman 2002, p. 54). Beichman (2002, p. 55) teigia, kad svarbiausia Akiko Josano jaunystėje skaityta knyga buvo „Sakmė apie princą Gendžį” (jap. 源氏物語 Genji...
Daugiau
Šin Saimdang
Šin Saimdang (kor. 신사임당 Sin Saimdang) – garsiausia Džiosono dinastijos (kor. 조선 Joseon) laikotarpio menininkė, poetė, kaligrafė ir rašytoja, simbolizuojanti išmintingą, išsilavinusią bei dorybingą moterį. Jos tikrasis vardas nėra žinomas, nes Šin Saimdang jai buvo suteiktas vėliau kaip vardas, išreiškiantis pagarbą jos išminčiai ir kūrybai (The Korea Times 2017). Gimusi XVI a. pradžioje, ji išsiskyrė ne tik meniniais, bet ir intelektiniais gebėjimais, kurie turėjo ilgalaikę įtaką Korėjos kultūroje. Ji laikoma viena pirmųjų moterų Korėjoje, pasiekusių visuomeninį pripažinimą per meną ir literatūrą, o jos įvaizdis iki šiol yra išlikęs svarbia Korėjos kultūrinio sąmoningumo dalimi. Gyvenimas ir kūrybinis palikimas Šin Saimdang gimė 1504 m. Gangninge (kor. 강릉 Gangneung) mokslininkų šeimoje. Jos tėvas Šin Mjonghva (kor. 신명화 Sin Myeonghwa) buvo konfucianistas mokslininkas, todėl šeima skatino domėjimąsi mokslais, literatūra ir menu. Skirtingai nei dauguma to meto moterų, ji gavo išsilavinimą, apimantį klasikinę literatūrą,...
Daugiau
Giaru subkultūra
Japonija yra žinoma ir išsiskirianti dėl joje vyraujančių mados tendencijų, skirtingų stilių bei subkultūrų. Šalis yra laikoma viena madingiausių visame pasaulyje (Clarke 2025). Viena iš mados tendencijų, tapusi dideliu Japonijos mados bruožu yra Haradžiuku (原宿 Harajuku) stilius, kuris išsivystė Tokijaus Haradžiuku rajone. 1990 metų pabaigoje šis stilius pradėjo garsėti, plėstis bei traukti viso pasaulio dėmesį dėl savo unikalumo, spalvų ir neįprastumo ,,kuklios“ Japonijos kontekste (Putri & Sundayra 2025). Haradžiuku stilius yra mados branduolys, kuris daro įtaką ne tik Japonijai, Azijai, bet ir tolimiausioms pasaulio šalims. Kitaip tariant, Haradžiuku stiliaus mergina, yra bet kokia mergina gatvėje, rodanti tikrąją save, nebijodama praeivių nuomonių, nesijaučianti suvaržyta, taip pat priimanti ir išreiškianti madą kaip meno formą. 1997-ieji buvo labai svarbūs Japonijos mados pasauliui, kadangi šiais metais, fotografas Aokis Šioičis (青木正一 Shoichi Aoki), mėgstantis įamžinti žmonių individualumą ir unikalumą jų išvaizdoje bei dėvimuose drabužiuose,...
Daugiau
Vado-kaičin – vienos seniausių Japonijos valiutų
Vado-kaičin (和同開珎 wadōkaichin, liet. „pirmoji valiuta“) – vienos pirmųjų japoniškų monetų, kurios buvo gaminamos nuo ankstyvojo VIII a., Vado (和銅 wadō, liet. „Japoniškas varis“) eros metu. Šios monetos atsirado laikotarpiu, kai Japonija, siekdama sukurti centralizuotą vyriausybę, ėmėsi įgyvendinti įvairias socialines ir administracines reformas, remdamasi Kinijos (Tangų dinastijos) pavyzdžiu. Prieš Vado-kaičin Japonijoje vyravo prekinių pinigų rinka. Tokios prekės kaip ryžiai, druska, šilkas, drabužiai, strėlių antgaliai ir žemės ūkio įrankiai, turintys didelę vertę, atliko pinigų funkciją (Lázár 2022). Nors archeologiniai radiniai parodo, kad Tangų dinastijos (唐朝 Tángcháo) varinės ir geležinės monetos buvo atgabentos į Japoniją, tuometinė šalies ekonomika ir viešasis administravimas nebuvo išvystytas tiek, kad jas žmonės galėtų naudoti kaip pinigus (Lázár 2022). Tuo metu, Tangų dinastijos monetos buvo labiau suprantamos kaip įdomus artefaktas iš užsienio šalies, o ne mainų priemonė (Lázár 2022). Nuo VII a. pabaigos Japonija pradėjo taikyti teisines,...
Daugiau
