Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Spalvų simbolika Kinijoje

Parašė Agnė Stūronaitė - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Spalvų simbolika – su spalvomis susijusių simbolių visuma. Nuo seniausių laikų prietaringojoje ir ritualus praktikuojančioje Kinijoje spalvos užėmė svarbią vietą religinėse, politinėse ceremonijose ir praktikose. Spalva suprantama kaip kosminės energijos či (气 qi) apraiška, formuojanti žmogaus asmeninę energiją ir likimą. Penkių elemetų teorija Prieš atsirandant Penkių elementų (五行 wu xing) teorijai, buvo dvi pradinės, neatskiriamos, viena kitai prieštaraujančios, bet kartu papildančios ir tobulą harmoniją sukuriančios spalvos – juoda ir balta, dar vadinamos in (阴) ir jang (阳). In ir jang laikomos pagrindinėmis gyvenimo jėgomis ir žymimos poromis: saulė-mėnulis, pilna-tuščia, šviesu-tamsu, stipru-silpna, vyras-moteris ir kt. Jeigu viena šių jėgų vyrauja, rezultatas – mirtis, sunaikinimas; gyvenimas neegzistuoja be šių dviejų principinių jėgų. Pusiausvyra lemia harmoniją, kai nors ir laikinas pusiausvyros sutrikdymas reiškia neramumus ar ligas (Parraman 2010, p. 276). Atsiradus Penkių elementų teorijai, spalvų spektras pasipildė raudona, geltona ir žalia spalvomis. Penkių elementų teorija remiasi interaktyvių...

Daugiau

Opijaus karai

Parašė Šarūnas Nižinskas - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Opijaus karai – tai XIX a. tarp Kinijos imperijos ir Vakarų vykę konfliktai. Pirmajame kare 1839–1842 m. kovojo Didžioji Britanija su Kinija, antrajame 1856–1860 m. prie Didžiosios Britanijos prisijungė Prancūzija. Abiem atvejais kinai buvo nugalėti ir jiems teko pripažinti, kad Vakarų valstybės yra galingesnės. Dėl šios priežasties iki tol uždarai gyvenusiems kinams teko atidaryti savo šalies sienas užsieniečiams ir užmegzti su jais diplomatinius santykius. Prieš konfliktą   XVIII amžius Kinijos imperijai buvo pakilimo laikotarpis. Valdant imperatoriui Čianlongui (乾隆帝), Kinijos teritorija beveik padvigubėjo – buvo prijungta Mandžiūrija, išorinė Mongolija ir didelė vidurio Azijos teritorija, besidriekianti iki Balkašo ežero (dabartinis Kazachstanas). Čianlongas buvo ketvirtasis Čingų (清朝) dinastijos imperatorius. Ši dinastija kilo iš Mandžiūrijos ir atėjo į valdžią 1634 m., pakeitė Mingų (明朝) dinastiją ir valdė iki 1912 m. Šiuo laikotarpiu Kinijoje įvyko gyventojų skaičiaus augimo bumas. Populiacija išaugo trigubai (iki 400 mln....

Daugiau

Pavasario šventė

Parašė Rolanda Lasevičiūtė - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Pavasario šventė (春节 trad. 春節 Chun jie), Vakaruose vadinama Kinų Naujaisiais metais. Ši šventė švenčiama ne tik Kinijoje, bet ir kitose sinosferinėse valstybėse (Japonijoje, Korėjoje, Vietname, Singapūre), o taip pat, kur yra didelės kinų bendruomenės (Indonezijoje, Malaizijoje ir kt.). Šios šventės data yra apskaičiuojama pagal mėnulio kalendorių ir kasmet keičiasi. Pavasario šventė prasideda per pirmąją jaunatį ir baigiasi per pirmąją pilnatį (Kuiper 2011, p. 37). Dažniausiai ši šventė švenčiama beveik mėnesiu vėliau, nei Naujieji metai Vakarų valstybėse – tarp sausio 21-osios ir vasario 20-osios (ibid., p. 37). Istorija Pavasario šventės atsiradimas siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų dinastija. Pavasario festivalis išsivystė Šangų valdymo laikais 1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr. iš žmonių aukų dievams ir protėviams pereinamuoju laikotarpiu, iš senųjų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Aukojimo paprotys išliko ir iki šių dienų. Tangų dinastijos laikotarpiu...

Daugiau

Rudens vidurio šventė

Parašė Greta Kemežaitė - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Rudens vidurio šventė (中秋节 Zhongqiu-jie) – viena iš svarbiausių švenčių Kinijoje. Ji švenčiama aštunto mėnulio mėnesio 15 dieną (rugsėjo viduryje ar pabaigoje pagal Grigaliaus kalendorių), kai mėnulis atrodo didžiausias ir apvaliausias. Rudens vidurio šventė Kinijoje 2008 m. paskelbta valstybine švente (Jicai 2009, p. 140). Tai šventė, kai visa šeima susirenka drauge, vakarieniauja, mėgaujasi artumu. Dėl šios priežasties šventė dažnai vadinama šeimos susirinkimo švente (Lemei, 2006). Dėl Kinijos kultūros paplitimo Rudens vidurio šventė populiari ir kitose Azijos valstybėse (Jicai 2009, p. 140). Šios šventės atitikmuo Korėjoje yra Čusoko šventė, o Japonijoje – Cukimi (mėnulio stebėjimo) šventė. Kilmė Paprotys švęsti Rudens vidurio šventę atsirado Džou dinastijoje (1046–256 m. pr. Kr.), kai senovės Kinijoje rudens viduryje buvo garbinamas pilnas mėnulis, jam aukojamos aukos, meldžiama gero derliaus, sveikatos, ilgaamžiškumo ir gerų santykių tarp šeimos narių (Jicai 2009, p. 140). Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) Rudens vidurio...

Daugiau

Fudziano tulou

Parašė Rimvydas Markevičius - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Tulou (土楼, tǔlóu) išvertus į lietuvių kalbą reiškia „žemės pastatas“. Fudziano tulou – tai dideli, kelių aukštų, apvalūs arba kvadratiniai, fortifikuoti namai Fudziano provincijoje, pietryčių Kinijoje. Jie statyti apsauginiais tikslais, dažniausiai su atviru centriniu kiemu, vienu pagrindiniu įėjimu ir mažais langeliais į išorę, prasidedančiais tik nuo antro aukšto. Namai dar vadinami „maža šeimos karalyste“ arba „triukšmingu mažu miesteliu“, nes juose gyvendavo vienos arba kelių giminių klanai, kurie sudarydavo mažas bendruomenes. Juose daugiausia gyveno fulao ir hakų etninės mažumos. Viename pastate galėjo tilpti šimtai žmonių. Namams būdingos aukštos molinės sienos, dengtos čerpiniu stogu, su išsikišusiomis pakraigėmis. Pastatas padalytas vertikaliai, kiekvienai šeimai atitenka po vieną ar kelis kambarius kiekviename aukšte. Nepaisant nykios išorės, vidus būdavo gausiai dekoruojamas ir įrengiamas kuo patogiau. Istorija UNESCO duomenimis, iš archeologinių tyrimų matyti, kad jau neolito periodu (prieš 6000 metų) Rytų ir Centrinėje Azijoje buvo statomi bendruomeniniai plūkto molio namai....

Daugiau

Didysis šuolis

Parašė Aušra Rumbutytė - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

  „Didysis šuolis“ (大跃进, da yue jin) – Mao Dzedongo įsakymu pradėta ekonominė ir socialinė programa, 1958–1961 m. vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje. Ja siekta agrarinę Kinijos visuomenę paversti industrine ir modernia. Istorija Mao Dzedongas troško modernizuoti Kinijos ekonomiką, o  geriausias būdas tai padaryti – vystyti pramonę ir žemės ūkį. 1958 m. visai Kinijai paskelbta apie ekonominę ir socialinę programą pavadinimu „Didysis šuolis“. Mao tikėjo, kad industrija yra priklausoma nuo žemės ūkio ir, atvirkščiai. Jo įsitikinimu, pramonė gali klestėti tik tuo atveju, jei darbo jėga bus gerai pamaitinta, o darbininkams pramonė reikalinga tam, kad būtų gaminami modernūs įrenginiai, reikalingi modernizacijai. Siekiant įgyvendinti Mao idėjas, 1958 m. Kinija buvo pertvarkyta į komunas. 1958 m. pabaigoje jau buvo įsteigta apie 25 000 komunų. Kiekvienoje jų apgyvendinta apie 5 000 šeimų. Žmonių gyvenimas komunose buvo labai sunkus – alinantis darbas, absoliuti kontrolė, nepriteklius. Didžiausias dėmesys...

Daugiau

Kinų kalendorius

Parašė Laurita Olšauskaitė - 2014-03-31 - Kinija ir Taivanas

  Kinų kalendorius – Kinijoje ir daugelyje Azijos šalių naudojamas saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Kinų kalendoriumi vadinamas todėl, kad jį apie 500 m. pr. m. e. ištobulino kinai. Pagal kinų kalendorių, 2014 m. sausio 30 d. prasidėjo 47011-ieji kinų eros metai, vadinami medinio (žaliojo) arklio (绿 午, luwu) metais. Istorija Kinų kultūros istorija pradėta rašyti daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. Tuo metu atsirado ir pati seniausia Žemėje iki šių dienų  išlikusi I-Čingo knyga. Pagal šią filosofinę knygą dauguma kinų formuoja savo gyvenimą ir ieško patarimo, spręsdami kasdienes problemas (Bogun 1999, p. 166). Kinijoje gyvenusių įvairių tautų gyvenimus tūkstantmečiais veikė filosofinės-religinės sistemos: konfucianizmas, taoizmas ir budizmas, taigi astrologija, gamtos religijos ir I-Čingas vienas kitam turėjo įvairios įtakos. Kiekviena dinastija tarsi nustatydavo savą kalendorių, o jeigu jį pradėdavo taikyti kaimyninė valstybė, imperatoriaus rūmai tai priimdavo kaip nuolankumo ženklą. Daug šimtmečių sistema buvo tobulinama ir per...

Daugiau

Imperatorius Činas Ši Huangdis

Parašė Rasa Petravičiūtė - 2014-03-27 - Kinija ir Taivanas

Činas Ši Huangdis (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) pirmasis Činų (Qin) dinastijos imperatorius, sugebėjęs per dešimt metų suvienyti Kiniją ir baigti Kovojančių karalysčių laikotarpį (Istorijos enciklopedija 2003, p. 44). Jam valdant padaryta nemažai reformų, pastatyta Didžioji kinų siena ir Terakotinė armija su arkliais – tai vieni svarbiausių jo pasiekimų. Kaip pirmasis Kinijos imperatorius jis padarė didelę įtaką Kinijos istorijai ir kultūrai, kuri atsispindi ir šiomis dienomis. Nuo Činų dinastijos kildinamas ir Kinijos vardas (Kondratas, Kondratas 2006, p. 307). Ankstyvasis laikotarpis – imperatorystės pradžia Činas Ši Huangdis gimė kaip Ingas Džengas (嬴政 Ying Zheng) 259 m. pr. Kr. Rytų Džou (770–256 pr. Kr.) dinastijoje, jis buvo Činų valstybės karaliaus sūnus. 246 m. pr. Kr. Ingas Džengas į sostą atsisėdo būdamas  13 metų po tėvo mirties. Valdydamas karalystę ir būdamas agresyvus bei ambicingas,  Ingas Džengas užkariavo valstybes vieną po kitos, o būdamas 22 įgijo visišką galią, kai atsikratė...

Daugiau

Pekino opera

Parašė Zita Mažeikaitė - 2014-03-27 - Kinija ir Taivanas

Pekino opera (京剧 jingju) – tradicinio kinų teatro forma, kuri jungia muziką, vokalinį atlikimą, pantomimą, šokį ir akrobatiką. Opera kitaip dar vadinama Beidžingo opera, tai reiškia „šalies sostinė“ arba „Kinijos širdis“ (Li, 2008, p. 1). Istorija Nors ir vadinama Pekino opera, tačiau ši opera gimė ne Kinijos sostinėje. Pekino operos pirmtakė yra huabu opera, ji paplitusi Jangdzės upės (扬子江 Jangzijiang) žemupyje ir XVII a. viduryje buvo atliekama Anhujaus trupės (Xu, 2003, p. 13). 1790 m., Čingų dinastijos (清朝 Qingchao) laikais, Anhujaus trupė atvyko į Pekiną atlikti vaidinimą per 80-tąjį imperatoriaus Čianlongo (乾隆 Qianlong) gimtadienį (Xu, 2003, p. 15). Ši data laikoma Pekino operos gimtadieniu. Operos auditorija buvo labai įvairi: ne tik karališkosios šeimos nariai, valdininkai ir mokslininkai, bet ir pirkliai, miesto gyventojai, amatininkai (Xu, 2003, p. 15). Po 1860 m. Pekino opera greitai išplito po visą šalį. Anksčiausiai Pekino opera išpopuliarėjo Tiandzino (天津 Tianjin) bei Hebėjaus...

Daugiau

Daoizmas

Parašė Kamilė Nalivaikaitė - 2014-03-19 - Kinija ir Taivanas

Daoizmas, kitaip dar vadinamas Dao mokykla (道家 daojia), Dao mokymas (道教 daojiao) – Kinijoje kilusi religinė, filosofinė sistema, kurios pagrindas yra ontologija (būties teorija) ir natūrfilosofija (spekuliatyvus/abstraktus gamtos, kaip visumos, aiškinimas). Ji remiasi apmąstymais apie kosmoso, gamtos ir žmogaus būties problemas (Andrijauskas 2004, p.104). Pagrindinė filosofinė klasikinio daoizmo sąvoka – dao (道). Ji jungia spontaniško visatos atsiradimo, raidos ir išnykimo dėsnį, kuris įvardijamas dao keliu. Bendrąja prasme dao kelias yra viską apimantis egzistavimo dėsnis, skleidžiantis savo galią visuose pasaulio daiktuose ir reiškiniuose. Daoizmo ištakos Ankstyvasis daoizmo formavimosi etapas gana neaiškus. Jis siejamas su ankstyvaisiais Džou (周 Zhou) laikotarpyje (1050–221 m. pr. Kr.) klestėjusiais šamanų ritualais ir protomokslininkų magų (fangshi) mokymais. Pirmųjų daoizmo tyrinėtojų įsitikinimu, ši kryptis kaip vientisa doktrina formavosi Laodzi (老子 Laozi) filosofijoje, o visapusiškai išplėtota Džuangdzi (莊子Zhuangzi). Ilgainiui degradavo, nes apie I–II a. „klasikinį filosofinį“ daoizmą pamažu išstūmė įvairūs...

Daugiau
Rodomas puslapis 16 iš 16« Pirmas...1213141516