Madzu
Madzu (妈祖 Māzǔ) yra Kinijos globos deivė, kuri saugo žvejus ir jūreivius. Madzu yra labiausiai garbinama jūros dievybė. Jos dievinimas labiausiai paplitęs Kinijos pakrančių regionuose: Džedziango (Zhejiang), Fudziano (Fujian), Guangdongo (Guangdong) ir Hainano (Hainan) provincijose. Taip pat Madzu garbina Taivane bei Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Kelias šios dievybės šventoves galima rasti Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogus Teigiama, jog kaip ir visos kinų dievybės, Madzu iš tikrųjų buvo žmogus. Ji gimė 960 m., Šiaurinėje Songų (宋朝 Sòng Cháo) dinastijos dalyje, Šianlianggange (Xianlianggang). Kai Madzu gimė, ji neverkė, todėl jos tėtis Lin Juanas (林愿 Lin Yuan) ir mama Vang (王氏 Wang) ją pavadino Lin Mo (林默). Šis vardas reiškia „tylus medis“. Lin Mo, arba Madzu, turėjo gydymo galių, taip pat galėjo numatyti orą ir ateitį bei mokėjo labai gerai plaukti. Madzu buvo žinoma kaip jūreivių gelbėtoja ir buvo gerbiama visuomenėje....
Daugiau
Čilinas
Čilinas (麒麟 qílín) – mitinė būtybė, paplitusi Kinijoje bei kituose Rytų Azijos regionuose, dar kitaip žinoma kaip kiniškas vienaragis. Čilinas simbolizuoja ilgaamžiškumą ir klestėjimą. Kinai mano, kad čilinas pasirodo prieš išminčiaus, valdovo gimimą ar mirtį. Tai geras ženklas, kuris, yra manoma, reiškia gerovę ir ramybę. Anot legendų, čilinas pasirodė prieš Konfucijaus gimimą ir mirtį. Legendos sako, kad kiniškas vienaragis yra vienas iš 9 drakono sūnų, kuris padeda atskirti gėrį ir blogį. Taip pat jis yra įtrauktas į 4 kilnių gyvūnų sąrašą, kartu su kinišku drakonu, vėžliu, feniksu (Cultural China 2014). Išvaizda Čilinas gali būti apibūdinamas labai įvairiai. Sakoma, kad skirtingai nei drakonas, čilinas pasirodo su dievais ir yra padaras sukurtas iš ugnies. Jis priklauso dangaus būtybėms, bet neturi sparnų, kad galėtų skraidyti. Čilinas turi drakono galvą, keletą ragų, arklio kūną, kuris nusėtas žaliais ir mėlynais žuvies žvynais, elnio kanopas bei lokio uodegą....
Daugiau
Geltonasis imperatorius
Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas. Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno. Huangdi galia Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų...
Daugiau
Trys tyrieji
Trys tyrieji (三清 Sānqīng), dar vadinami, trijų dao (道 Dào) skaistybių valdovais, vyriausiųjų dao dievų trejybe, valdančia ir prižiūrinčia žmoniją. Iš esmės ji kilusi suasmeninus tris pagrindinius, anot dao, pradus: kvėpavimą, gyvybinę agną ir dvasią. Kaip tik jų pirmiausia dera šauktis susidūrus su gyvenimo sunkumais. Filosofinis šių dievybių pagrindas remiasi Daodedzingo (道德经 Dàodéjīng) tekstu, kuris sako: „Dao sukūrė Viena (太極 tàiji), Vienas sukūrė Du (t. y. In ir Jang), Du sukūrė Tris, Trys sukūrė begalybę būtybių“. Trys tyrieji ilgainiui ėmė būti tapatinami su trinare pasaulio samprata ir ėmė simbolizuoti atskiras laiko, pasaulio, alchemijos ir medicinos sritis. Šios dievybės buvo tapatinamos su atskirais dangaus sluoksniais, kurie tapo dievybių sinonimais. Juanši Tiandzunas Pirmosios, nefritinės, dao skaistybės (Jui Cin) įsikūnijimas esąs Juanši Tiandzunas (元始天尊 Yuánshǐ Tīanzūn), pirmykštis dangaus valdovas, pirmykščio būvio ir visokių pradžių viršininkas, pirmučiausia tvarkąs dangaus dievų reikalus bei pirmąjį pasaulio tvėrimo tarpsnį. Tai jis sukūręs dangų ir žemę bei...
Daugiau
Kiškis (mitologija)
Kiškis, arba Mėnulio kiškis, Mėnulio triušis, pasak Rytų Azijos folkloro, gyvena mėnulyje. Manoma, kad ši Mėnulio kiškio mitologinė interpretacija atsirado dėl pareidolijos efekto, kai žmonės mato tamsias dėmes ant mėnulio ir jas suvokia kaip gyvūną su grūstuvu. Grūstuvo paskirtis skirtingai interpretuojama Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Kinijos folklore šis kiškis vaizduojamas kaip mėnulio deivės Čangės palydovas ir grūstuvą naudoja nemirtingumo gėrimui gaminti. Japonijos bei Korėjos folklore kiškis grūstuvu trina produktus savo ryžių paplotėliams gaminti. Kinijos folkloras Anksčiausi šaltiniai, kuriuose užfiksuotas Mėnulio kiškio interpretavimas, yra „Ču dainose“ (楚辭 Chu Ci). „Ču Dainos“ yra Hanų dinastijos poemos iš kariaujančių valstybių laikotarpio (475-221 pr. Kr.). Vienoje iš poemų pasakojama, kad mėnulyje šalia varlės yra kiškis, kuris visą laiką trina žoleles Nemirtingiesiems. Ši istorija yra patvirtinama ir vėlesniuose šaltiniuose tokiuose, kaip Taiping Julano enciklopedija, priklausanti Song dinastijai (960-1279 m.). Hanų dinastijos poetai kiškį, gyvenantį...
Daugiau
Aštuoni nemirtingieji
Aštuoni nemirtingieji (八仙 Bāxiān), pagal daoizmo mokymą, yra grupė žmonių, kurie gyveno mirtingųjų gyvenimą žemėje (kai kuriais atvejais tai buvo tikros istorinės asmenybės), ir vėliau pasiekė nemirtingumą skirtingais būdais. Dabar jie leidžia amžinybę kartu. Liaudies pasakojimuose nemirtingieji vaizduojami kaip grupė keliaujančių žmonių, kurie patiria įvairius stebuklingus nuotykius (In Bloomsbury Dictionary of myth 1996). Taip pat legenda sako, jog Aštuoni nemirtingieji gyvena Penglajaus kalnuose (蓬莱山 Pénglái shān) (mistiniai kalnai kinų mituose). Kiekvienas nemirtingasis turi talismaną, kuris gali būti panaudotas kaip ginklas prieš blogį, ar kaip įrankis išgelbėti žmogui. Ypač populiari ir žinoma istorija apie Aštuonis nemirtinguosius yra pasakojimas, kaip jie keliavo į povandeninę jūrų karalystę, kurioje gyveno jūros karalius drakonas. Nemirtingieji įmetė savo talismanus į vandenį, kurie pavirto į povandenines valtis. Aštuonis nemirtinguosius kelionėje užpuolė jūrų drakonas su sūnumis, tačiau jie magijos pagalba nuvijo juos ir pasiekė savo tikslą. „Pasakojama, jog...
Daugiau
Dzigongas
Dzigongas (济公 Ji Gong) – Kinijos bei Taivano mitologinė būtybė, turto dievas, kurio žemiškasis vardas buvo Li Šiujuanas (Li Xiuyuan, 1133-1209). Istorija Li Šiujuanas gimė Jongningo (Yongning) kaime, Tiantai apskrityje, Džedziango (Zhejiang) provincijoje. Jo tėvas buvo Li Maočunas (Li Maochun) ir motina, kuri turėjo Vang (Wang) pavardę. Li Maočunas buvo beveik 40-ties metų ir vis dar neturėjo vaikų. Po trijų dienų badavimo, jis liepė savo žmonai Jongningo (Yong Ning) šventykloje melstis už sūnaus atėjimą į jų šeimą. Šis poelgis sulaukė ženklo, o tai reiškė, kad arhatas (skr: अर्हत् arhat; arahant, liet. „vienas gerbiamų Dievų“, dar sulyginamas kaip „idealus asmuo“, kuris pasiekė nirvaną) nusileido į žemę. Antrąją naktį iš antrojo mėnulio mėnesio 1130 m., gimė kūdikis, berniukas. Šis stebuklas ir buvo Dzigongas. Po dviejų dienų, abatas Šin Kongas išvyko aplankyti kūdikio su dovanomis ir pasveikinti jį. Kai abatas sužinojo istoriją, iš kur...
Daugiau
Sihė
Sihė (羲和 Xīhé) yra Kinijos saulės deivė. Viena iš dviejų (kartu su mėnulio deive Čange (嫦娥 Cháng’é)) imperatoriaus Didziuno (帝俊 Dìjùn) žmonų, ji buvo dešimties saulių motina, dažnai vaizduojama kaip trikojė varna. „Saulės sukūrimo“ motyvas randamas daugelio Kinijos etninių grupių mitologiniuose pasakojimuose. Saulė kartais vaizduojama kaip dievų kūrinys arba kartais kaip būtybė, pasivertusi iš mirusio dievo. Pavyzdžiui, buji etninė grupė saulės sukūrimą įsivaizduoja kaip dievo Vengo nuopelną, kuris, pagal mitą, pagimdė dangų, dieną ir naktį, saulę bei mėnulį. Etninių kinų mituose saulė vis dėlto dažniausiai yra siejama su jos motina Sihe ir tėvu Didziunu. Tačiau, panašiai kaip ir apie Čangę, kuri yra dvylikos mėnulių motina, Kinijos mitologiniuose tekstuose, dėl saulės deivės aukšto statuso, yra randama nedaug infomacijos apie Sihės mitą. Jos panteonas galutinai išsivystė Hanų dinastijoje (221-207 m. pr. kr). Apie juos nuopelnus daugiausia yra aprašyta „Kalnų ir jūrų knygoje“...
Daugiau
Šennongas
Šennongas (神農 / 神农 Shénnóng), taip pat vadinamas Jandi (炎帝 Yandi) – vienas iš trijų legendinių Kinijos valdovų, kartu su Fusi ir Niuva, kultūrinis herojus, žemdirbystės ir tradicinės žolininkystės bei medicinos pradininkas. Šennongas buvo laikomas vienu iš “Trijų imperatorių”, grupė pseudo-mistinių būtybių, gyvenusių maždaug prieš 5000 metų. Šennongas laikomas autoriumi daugybės Kinijai svarbių išradimų, tokių kaip kauptukas, plūgas, kirvis, kasiamieji šuliniai, žemės ūkio drėkinimai, bei sugalvojo ūkininkų turgus, kinišką kalendorių, prie medicinos prisidėjo ištobulindamas pulso matavimo metodus, akupunktūrą ir kitus (Yang 2005, p. 190-199). Už jo visus nuopelnus žemdirbystėje, jis buvo vadintas „Dieviškuoju žemdirbiu“. Mitologija Buvo tikima, kad Šennongas anksčiau buvo žinomas kaip Ugnies imperatorius Jandi. Būtent dėl šios priežasties jis vėliau tapo Jandi Šennong-ši. Jo aprašymai yra labai įvairūs, dažniausiai apibūdinantys, kaip lapais apsidengęs atsiskyrėlis ar jaučio galvą ir žmogaus kūną turinti dievybė, globojanti agrarinį gyvenimo būdą ir dažniausiai būtinai vaizduojama su...
Daugiau
Hebo
Hebo (河伯 Hebo) – kinų mitologijos dievybė, kuri kontroliuoja ir valdo upes, ypač siejama su Geltonosios upės valdymu, žmonių dar vadinama „Upės grafu”. Geltonosios upės dievybė turi net keletą vardų: Fengi (冯夷 / 馮夷 Féng yí), Bingi (冰夷 Bīng yí) ir Hopo (Jordan 1993, p. 127). Dievybė Hebo yra Geltonosios upės įasmeninimas. Laikomas geranorišku, bet gobšiu, nenuspėjamu ir pavojingu kaip ir pati upė. Hebo taip pat turėjo svarbų vaidmenį istorijoje, religiniame garbinime Kinijoje (ypač Šiaurės Kinijoje), kultūroje, literatūroje ir poezijoje. Atsiradimo mitai Apie šią dievybę yra net keletas skirtingų pasakojimų, kurie aiškina jo atsiradimą. Vienas iš jų teigia, jog tai buvo žmogus, kuris pasiekė nemirtingumą, prisirišdamas sunkius akmenis ir nusiskandindamas Geltonojoje upėje, taip tapdamas jos dievu (Jordan 1993, p. 127). Kitas mitas teigia, jog tai buvo paprastas žmogus, kuris bandydamas perbristi Geltonąją upę nuskendo, tačiau dangaus imperatorius Tiandi (天帝...
Daugiau
