Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Fudzanglongas

Parašė Agnė Jakštaitė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Fudzanglongas (kin. 伏藏龙 fuzanglong), dar vadinamas paslėptų lobių drakonu, požemio karalystės brangiųjų metalų, brangakmenių bei turtų sergėtojas kinų mitologijoje (McElroy 2020). Ypatybės Gyvena požemiuose, dažniausiai urvuose. Tikima, kad saugo įvairius paslėptus turtus: brangakmenius, aukso luitus bei žmogaus sukurtus meno kūrinius (China Culture 2014). Fudzanglongas dažnai vaizduojamas ryškios tamsiai raudonos spalvos, tvirtai įsikibęs į savo stebuklingąjį perlą. Taip pat šis drakonas siejamas ir su ugnikalnių išsiveržimais. Pasakojama, jog kartais pažadintas iš miego jis staigiai iškyla iš požemių, taip suformuodamas ugnikalnius. Ugnikalniui netikėtai išsiveržus, tikima, jog Fudzanglongas perduoda žinią dangui. Mitas Kinų mitologijoje išskiriamos keturios pagrindinės drakonų rūšys: dangaus drakonas Tianlongas, žemiškasis drakonas Dilongas, dvasių drakonas Šenlongas ir požemių drakonas Fulongas (Giddens 2005). Tikėtina, jog Fudzanglongas priskiriamas pastarajai grupei drakonų. Viename iš Kinijos mitų apie drakonus pasakojama, jog vienuose iš 28 Dangaus drakono Tianlongo pastatytų rūmų gyveno du broliai: Fudzanglongas ir...

Daugiau

Dangaus šventykla

Parašė Beatričė Černiūtė - 2021-04-10 - Kinija ir Taivanas

Dangaus šventykla (kin. 天坛, Tiāntán) – tai Kinijos imperatoriškasis religinių pastatų kompleksas, esantis pietrytinėje, centrinio Pekino (kin. 北京, Běijīng) miesto dalyje. Dangaus šventykloje lankydavosi Kinijos Mingų (kin. 明朝, Míng Cháo) ir Čingų (kin. 清朝, Qīng Cháo) dinastijų valdovai, kurie šioje vietoje kasmet melsdavosi Dangui bei taip pat prašydavo gero derliaus savo žmonėms. 1998 metais Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir apibūdinta kaip „architektūros ir kraštovaizdžio dizaino šedevras, kuris paprastai ir grafiškai iliustruoja labai svarbią kosmogoniją vienos iš didžiųjų pasaulio civilizacijų evoliucijos procese …“, o „simbolinis dangaus šventyklos išdėstymas ir dizainas per daugelį amžių padarė didelę įtaką tolimųjų Rytų architektūrai ir planavimui“ (UNESCO, 2020). Istorija Šis religinis kompleksas buvo pastatytas 1406-1420 metų laikotarpiu, valdant Mingų dinastijos imperatoriui Jonglė (kin. 永乐, Yǒnglè), kuris taip pat buvo atsakingas už Uždraustojo miesto (kin. 紫禁城, Zǐjìnchéng) Pekine statybą. XVI a....

Daugiau

Baltosios gyvatės legenda

Parašė Inesa Židonytė - 2020-06-19 - Kinija ir Taivanas

Baltosios gyvatės legenda (kin. 白蛇传, Báishé chuán) – tai viena iš geriausiai žinomų Kinijos meilės istorijų, kuri kartu su tokiais pasakojimais kaip „Istorija apie įsimylėjėlius, virtusius drugeliais“ (kin. 梁山伯與祝英台,  Liáng Shānbó yǔ Zhù Yīngtái), „Ponia Meng Dziang“ (kin. 孟姜女, Mèng Jiāng Nǚ) bei „Jaučiaganys ir Audėja“ (kin. 牛郎织女, Niúlángzhīnǚ) patenka į keturių garsiausių Kinijos legendų sąrašą (kin. 中国四大民间传说, Zhōngguó sì dà mínjiān chuánshuō). Legendos siužetas ir jos variacijos Legenda pasakoja, jog prie Vakarų ežero (kin. 西湖, Xī Hú) gyveno baltoji ir žalioji (kartais vadinama juodąja) gyvatės. Bėgant metams, jos meditacijos proceso metu įgavo sugebėjimą transformuotis į žmogiškąjį pavidalą. Baltoji gyvatė savo žmogiškąjai formai suteikė Bai Sudžen (kin. 白素貞, Bái Sùzhēn) vardą, o žalioji – Siaočing (kin. 小青, Xiǎoqīng) vardą. Kartą lyjant lietui, moterys prie Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) sutiko Siu Sianą (kin. 許仙, Xǔ Xiān), kuris joms paskolino skėtį. Sakoma, jog baltoji gyvatė Bai Sudžen šią akimirką atpažino Siu Sianą kaip reinkarnaciją žmogaus, kuris prieš daugelį buvo išgelbėjęs jos gyvybę. Dėl...

Daugiau

Tokijo robotų restoranas

Parašė Ugnė Guigaitė - 2020-01-21 - Japonija

Tokijo robotų restoranas (jap. ロボットレストラン, robotto resutoran) – yra vienas iš turistų lankomiausių restoranų Tokijuje (jap. 東京都, Tōkyō-to). Restoranas yra įsikūręs Šindžiuku (jap. 新宿, Shinjuku) esančiame pramogų ir raudonųjų žibintų Kabukičio (jap. (歌舞伎町, Kabukichō) rajone. Restoranas garsėja savo unikalia atmosfera, lazerių ir šviesų spektakliais. Ši vieta taip pat išsiskiria savo interjero detalėmis – robotais, didžiuliais dekoruotais veidrodžiais, šviestuvais bei vaivorykštės apšvietimais. Restorano patalpose taip pat vyksta aktorių ir robotų pasirodymai, kurie žavi žmones savo išskirtinumu bei chaotiškumu. Visi šie aspektai leidžia lankytojams pajusti nežemiško pasaulio atmosferą (McGee O., 2017, Sylvia, 2019). Restorano įkūrimo istorija Tokijo robotų restoraną 2012 metais įkūrė Namie Osava (jap. 大沢奈美恵, Namie Osawa). Prieš įkurdama šį restoraną, N. Osava dirbo drabužių pramonės srityje. Ji svajojo apie tokį asmeninį verslą, kuriame galėtų pritaikyti savo draugų šokėjų talentus. N. Osava nusprendė investuoti 10 milijonų JAV dolerių ir įgyvendinti savo svajonę. Iš...

Daugiau

Samdžioko

Parašė Milda Čepaitytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija pasakoja apie kinų Tangų (kin. 唐朝, Tángcháo) dinastijos pasiuntinį. Sakoma, jog kelionės metu, pasiuntinys ore išvydo švytintį trikojį varną. Apimtas nuostabos pasiuntinys ėmė sekti paukštį. Skrisdama varna pasiekė kalną, kuriame jis paslaptingai pranyko. Žmonės tą vietą pavadino Gimo kalnu (kor. 금오산, Geumosan) – vieta, kurioje buvo pastebėtas auksinis varnas (Choi 2019). Antroji legenda pasakoja apie Jono (kor. 연, Yeon) ir So (kor....

Daugiau