Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Meilės viešbučiai

Parašė Martynas Sakara - 2017-05-28 - Japonija

Meilės viešbučiai (ラブホテル rabu hoteru) Japonijoje yra pagrinde skirti poroms, kurios nori romantiškai ir niekieno netrukdomos praleisti laiką dviese. Šie viešbučiai atsirado dėl didelės paklausos, kadangi šalyje yra 126 mln. žmonių, o kultūriškai jaunuoliai išsikrausto iš savo tėvų namų tik po vestuvių. Taip pat labai mažai privačios erdvės, kadangi visuomet esi apsuptas draugų, tėvų bei nepažįstamų žmonių. Kambariai neretai primena brangų vakarietišką viešbučio numerį, aprūpintą visais įmanomais patogumais. Šiose patalpose yra dvigulės lovos, dušas bei vonia dviems, kuriuose yra užtektinai dušo žele, šampūno, kondicionieriaus, kvapnių masažinių aliejų. Retkarčiais kambariuose galima rasti automatų, kuriuose galima įsigyti suaugusiems skirtų žaislų ar išsinuomoti kostiumą.  Standartiškai kambariuose būna po du prezervatyvus bei kontraceptinių tablečių, televizorius, kuris yra aprūpintas suaugusių kanalais bei karaoke. Atsiradimo istorija Meilės viešbučiai turi ilgą istoriją nuo pat Edo periodo (1600 m.), tačiau tik Šovos periode (1926-1989 m.) įsimylėjėlių poros...

Daugiau

Sakė

Parašė Viltė Valatkevičiūtė - 2017-05-23 - Japonija

Sakė (jap.  酒 sake) – tai alkoholinis gėrimas, pagamintas iš fermentuotų ryžių. Šis japoniškas žodis taip pat yra vartojamas, kaip bendrinis terminas, pavadinti visiems alkoholiniams gėrimas. Rafinuotai sakei, kuri yra plačiausiai vartojama Japonijoje, apibūdinti vartojamas formalus terminas seišiu (jap. 清酒 seishu).  Taip pat, vartojamas terminas nihonšiu (jap. 日本酒 nihonshu), kuris reiškia japonišką alkoholinį gėrimą, tam, kad sakė būtų atskirta nuo vakarietiškų gėrimų (Nobuyuki 1983). Sakė primena baltą vyną, kartais apibūdinama kaip panaši į sausą vermutą, nes yra panaši savo skoniu, kvapu ir išvaizda (negazuota, skaidri ir beveik be spalvos). Savo gamybos būdu sakė labiau primena alų. (Smith 2002, p. 432) Istorija Japoniško, arba iš ryžių pagaminto, alkoholio gaminimas galėjo prasidėti prieš 2500 metų, kai ryžių auginimas paplito Japonijoje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, rašantys apie sakės gamybą yra atkeliavę iš VIII a. Manoma, kad pats gamybos procesas yra daug senesnis, procesas...

Daugiau

Kodžis Sudzukis

Parašė Emilija Kaulinytė - 2017-05-22 - Japonija

Kodžis Sudzukis (鈴木 光司 Suzuki Kōji, g. 1957 m. gegužės 13 d.) – japonų rašytojas, laikomas vienu reikšmingiausių ,,japoniškojo siaubo“ literatūros žanro kūrėjų, žinomas dėl savo tarptautinėje rinkoje bestseleriu tapusios ,,Skambučio“ trilogijos: ,,Skambutis“ (1991), ,,Spiralė“ (1995) ir ,,Kilpa“ (1998) (The Encyclopedia of Science Fiction, 2015). Ši ikoniška knygų trilogija buvo adaptuota į didelio pasisekimo sulaukusius filmus,  serialus, kompiuterinius žaidimus bei mangą (Dark Horse). Biografija Kodžis Sudzukis gimė 1957-aisiais, Hamamacu mieste. Autorius studijavo prancūzų kalbą prestižiniame Keijo universitete. Baigus studijas, jis dirbo pavienius darbus, iš kurių pats svarbiausias – korepetitoriaus pareigos mokyklos būrelyje. Iš bendradarbių autorius išsiskyrė unikaliu pomėgiu linksminti mokinius kūrybingai sukurtomis siaubo istorijomis. K. Sudzukis turi pirmosios kategorijos jachtos vairininko pažymėjimą. Rašytojas pasižymi aktyvios veiklos poreikiu ir nuotykių aistra, jis taip pat yra motociklu pervažiavęs Jungtines Amerikos Valstijas nuo Ki Vesto iki Los Andželo (Harper Collins Publishers). 1990-aisiais,...

Daugiau

Japoniška arbatos ceremonija

Parašė Gintarė Ašmantavičiūtė - 2017-05-22 - Japonija

Arbatos ceremonija (茶の湯 chanoyu, liet. „karštas vanduo arbatai“), struktūruotas žalios arbatos paruošimas svečių kompanijoje. Arbatos ceremonija įtraukia maisto paruošimą bei patiekimą, architektūros išmanymą, sodininkystę, keramiką, kaligrafiją, istoriją ir religiją (Japan: profile of the nation, 1994, p. 331). Istorija Ankstyvajame Kamakuros laikotarpyje (鎌倉時代 Kamakura jidai, 1185-1333) Japonijos dvasininkas Eisajus (栄西 Eisai), grįžęs iš budistinių mokymų Kinijoje, atsivežė su savimi arbatmedžio sėklų (Palmer 1983, p. 360). Japonijoje jis skelbė dzenbudizmą ir arbatą siūlė kaip vaistą, užveisdamas arbatos sodą Kiūšiū (九州 Kyūshū) ir Hirado (平戸 Hirado) salose, Senkodži (千光寺 Senkoji) šventykloje ir kt., kur arbatmedžiai auginami ir dabartiniais laikais. Atvežtas sėklas Eisajus taip pat nusiuntė Kiote (京都 Kyoto) įsikūrusios Kodzandži (高山寺 Kozanji) šventyklos dvasininkui Mioe (Myoe), kuris pasėjo sėklas Udžio (宇治 Uji) apylinkėse, į pietus nuo Kioto. Ši dirva puikiai tiko augti kininiam arbatmedžiui (Camellia sinesis). Išaugusi ji tapo žinoma kaip „tikroji arbata“ (Mair, Hoh 2011, p....

Daugiau

Šiogis

Parašė Raimondas Pranaitis - 2017-05-16 - Japonija

Šiogis (将棋, shōgi), arba japoniškieji šachmatai – tai japoniška šachmatų versija, kuri yra žaidžiama dviejų varžovų. Žaidimo tikslas yra sugauti priešininko karalių. Istorija Pirmasis pasaulyje šachmatų variantas čaturanga (चतुरङ्ग, chaturanga) atsirado Indijoje. Iš ten žaidimas migravo į vakarus ir šiaurę. Šiaurinė atmaina tapo siangcis (象棋, xiàngqí) Kinijoje ir džiangis (장기, janggi) Korėjoje. Nėra aišku, kada šachmatai pasiekė Japoniją. Anksčiausias visuotinai priimtas šiogio paminėjimas yra „Naujuose užrašuose apie sarugaku“ (新猿楽記, Shin sarugaku ki) (1058 – 1064) – darbe, parašytame Fudživaros Akihiros (藤原明衡, Fujiwara Akihira). Seniausi archeologiniai įrodymai yra 16 šogio figūros, iškastos Naros prefektūroje. Tuo pačiu metu buvo rasta medinė lentelė, parašyta šeštais Tenki (天喜, tenki) epochos metais (1058), todėl manoma, kad šiogio figūros irgi iš to paties laikotarpio. Pirmieji išsamūs žaidimo aprašymai apibrėžti Liaudies kultūros žodyne Ničūrekis (に中壢, nichūreki) (1210 – 1221). Žodyne aprašomi Didysis šiogis (大将棋, Dai shōgi),...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 1012345...10...Paskutinis »