Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kinų Naujųjų metų tradicijos

Parašė Paula Šidagytė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Kinų Naujieji metai, kitaip vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė tiek Kinijoje, tiek Taivane bei kitose sinosferinėse valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal lunarinį kalendorių festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktają dieną. Penkioliktoji, paskutinė kinų Naujųjų Metų diena, yra vadinama Žibintų švente (元宵節 Yuánxiāo jié). Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkinikai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų tinkamą žemę pavasario sėjai. Jie mane, jog pavasario pradžia yra ir naujų metų pradžia (Flanagan, 2004). Mitologinė versija siejama su pabaisa Nianu (年獸 nián shòu). Senovės kinų legenda pasakoja, kad prieš daugybę amžių gyveno pabaisa, kuri vieną žiemos dieną užpuolė vietinius kaimo gyventojus. Žiemos metu Nian pabaisai būdavo sunku išsimaitinti, nes daugelis gyvūnų užmigdavo žiemos miegu ir pasislėpdavo urvuose. Tačiau pabaisa pradėjo...

Daugiau

Naujųjų metų žaidimai Japonijoje

Parašė Karolis Malinauskas - 2016-05-20 - Japonija

Naujieji metai (正月 Shōgatsu) yra bene svarbiausia šventė Japonijoje, turinti savų papročių ir tradicijų. Nuo 1873 m. oficialiai japonų Naujieji metai švenčiami pagal Grigaliaus kalendorių kiekvienų naujų metų pirmą dieną – sausio 1 d. Dauguma įmonių nuo sausio 1 d. iki sausio 3 d. uždaromos. Tai duoda šeimoms galimybę susirinkti ir pabūti kartu. Susirinkus visai šeimai kartu švęsti Naujųjų metų, įprasta žaisti daug naujametinių žaidimų. Hanecuki Hanecuki (羽根突き Hanetsuki) – vienas iš daugelio tradicinių japonų žaidimų, panašus į badmintoną. Pasak istorijos, hanecuki buvo naudojamas kaip ritualas egzorcizmo metu, jis vėliau tapo mergaičių žaidimu Muromači laikotarpiu (室町時代 Muromachijidai) (1333–1568 m.). Hanecuki žaidžiamas be tinklelio, naudojant stačiakampę medinę raketę, vadinamą hagoita (羽子板 hagoita), ir ryškiaspalvę plunksnelę, vadinamą hane (羽根 hane), pagamintą iš kieto muilamedžio ir keleto plunksnų. Per Naujuosius metus šį žaidimą tradiciškai žaisdavo merginos, o dabar gali būti žaidžiamas vieno arba kelių žaidėjų. Šio žaidimo tikslas yra atmušti plunksnelę...

Daugiau

Čusoko šventė

Parašė Giedrė - 2016-05-09 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Čusokas (추석 Chuseok) arba kitaip –  Hangavi (한가위 Hangawi) – yra rudens derliaus nuėmimo šventė ir vienos svarbiausių nacionalinių atostogų Pietų Korėjoje. Tai trijų dienų ilgio atostogos, kurių metu yra grįžtama į gimtines pagerbti protėvius ir pabūti su šeima. Čusokas švenčiamas 15-tą aštunto Mėnulio kalendoriaus mėnesio dieną. Istorija Čusokas yra viena seniausių švenčių istorijoje. Manoma, kad ji atsirado maždaug prieš 2000 m. (Neff, 2011). Remiantis Trijų Karalysčių istorija (삼국 사기, 三國史記 Samguk-sagi), ši šventė buvo pradėta švęsti egzistuojant antikinei Šilos (신라 Silla) karalystei, valdant trečiajam karaliui Juri (유리 Yuri). Atsiradimo priežastis yra susijusi su šamanizmu. Senovės korėjiečiai mėgo pilnus mėnulius todėl tokiomis naktimis jie keldavo festivalius, kurių metu būdavo rengiami šamanistiniai ritualai, susiję su derliaus nuėmimo mėnuliu, kuris buvo didžiausias ir ryškiausias mėnulis metuose. Todėl, daugelis mokslininkų mano, kad šie ritualai yra Čusoko, kurio metu būna pilnas ryškus mėnulis, pradžia...

Daugiau

Čingming šventė

Parašė Edera Gasiukaitė - 2016-05-05 - Kinija ir Taivanas

Čingming šventė (清明节 Qingming Jie),  Vakarų valstybėse dar vadinama „Mirusiųjų pagerbimo diena“, „Tyro šviesumo šventė“, „Kapų valymo diena“. Žodis „Qingming“ reiškią švarą ir skaistumą, tai atspindi gamtą šios šventės metu, kuomet pražysta gėlės, gamta atsigauna po šalnų ir žmonės pasisemia energijos. Tai viena svarbiausių ir seniausių švenčių Kinijoje. Čingming šventė prasideda po dviejų savaičių nuo pavasario lygiadienio, trečiojo mėnesio 4, 5 arba 6 dieną, pagal kinišką mėnulio kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių — balandžio 4 arba 5 dieną. Ši diena skirta mirusių protėvių garbinimui ir jų kapų tvarkymui. Taip pat iškyloms, kaimaviečių lankymui. Kinai turi paprotį gerbti pagyvenusius ir puoselėti savo protėvių atminimą. Dauguma žmonių šią dieną ant savo durų kabina gluosnio šakeles, šie veiksmai išreiškia norą gyventi ir apsaugo nuo piktųjų dvasių. Kilmė Čingming tradicijoms daugiau nei 2500 metų. Šventės kilmė yra  priskiriama Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao) imperatoriui Siuandžongui...

Daugiau

Alkanų vaiduoklių šventė

Parašė Ugnė Janušauskaitė - 2015-06-05 - Kinija ir Taivanas

Alkanų vaiduoklių šventė arba Džongjuan šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) yra švenčiama kiekvieną mėnulio kalendoriaus septinto mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė yra viena iš tradicinių Kinijos švenčių, kurioje garbinami protėviai. Taip pat švenčiama Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakos Daoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba  三官, San Guan) dar vadinami „Trys oficialieji“. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną; vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi) ir žemės elementas (kin. 地官, Di Guan) vardu Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo paskirtis peržiūrėti gerus ir blogus...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 212