Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gervės ir Japonijos kultūra

Parašė Simona Jastžemskytė - 2020-06-23 - Japonija

Japoninė gervė (lot. Grus japonensis) (jap. 丹頂鶴, Tanchōzuru) – gervinių šeimos migruojantis paukštis, kuris pavasarį ir vasarą gyvena Sibire, o žiemas leidžia įvairiose Japonijos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio vietovėse. Rytų Azijos regione Japoninės gervės yra laikomos sėkmės bei ilgaamžiškumo simboliu, o paukščių ištikimybės bei visą gyvenimą trunkančios partnerystės vaizdinys Tekančios Saulės šalyje taip pat yra įsivaizduojamas kaip tobulos poros pavyzdys. Japoninės gervės užima svarbią vietą Japonų kultūros panteone, šalia tokių simbolinių gyvūnų kaip Japoninės makakos (lot. Macaca fuscata) (jap. 日本猿, Nihonzaru), dėmėtieji elniai (lot. Cervus nippon) (jap. 日本鹿, Nihonjika) bei žalieji fazanai (lot. Phasianus versicolor) (jap. 雉, Kiji). Sąsajos su japonų tautosaka Japoninės gervės yra neretai sutinkamos Tekančios Saulės šalies tautosakoje. Pasakojimuose gervės dažniausiai atlieka žvėrtakių, t.y. žmonių, kurie gali virsti gyvūnais, arba gyvūnų, kurie gali virsti žmonėmis vaidmenį. Japonijos tautosakoje į gerves ir atvirkščiai dažniausiai gali pavirsti gražios bei magiškų galių turinčios moterys. Šie žvėrtakiai neretai patenka į įvairias nelaimes, tačiau juos...

Daugiau

Hangua

Parašė Beatričė Butvydaitė - 2020-01-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hangua (kor. 한과, hangwa) – tai tradiciniai korėjietiški desertai ir konditerija. Pagrindiniai šių desertų ingredientai yra ryžiai, įvairių grūdų miltai, riešutai, vaisiai, medus arba jotas (kor. 엿, yeot). Tradiciniai korėjietiški desertai buvo naudojami mirusiųjų pagerbimo ceremonijos metu (kor. 제사, jesa), šaltuoju metų sezonu, per vestuves, švenčiant Korėjos Naujuosius metus, Čusoką (kor. 추석, Chuseok) bei kitas šventes. Tradicinių korėjietiškų desertų istorija Hangua išpopuliarėjo Šilos (kor. 신라, Shila) ir Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijų valdymo laikais, šalyje paplitus budizmui. Kadangi budizmą išpažįstantys vienuoliai laikėsi vegetariškos arba veganiškos dietos, šie desertai tapo jų pagrindiniu gardumynu. Hangua taip pat naudota atliekant budizmo ritualus bei per įvairius, su budizmu susijusius festivalius. Ilgainiui šių desertų suvartojimas išaugo visos šalies mastu, taip pat kaip ir arbatos gėrimo ceremonijos praktika. Siekdamas apriboti šalies resursų suvartojimą, 15-asis Gorjo dinastijos karalius Sukdžongas (kor. 숙종, Sukjong) (valdė 1095–1105 m.), uždraudė hangua, nes desertų paruošimo procese buvo suvartojama daug svarbių...

Daugiau

Tendžino festivalis

Parašė Laura Banelytė - 2019-01-22 - Japonija

Tendžino festivalis (jap. 天神祭, Tenjin matsuri) yra vienas iš trijų didžiausių Japonijos festivalių, į kurį kiekvienais metais susirenka daugiau nei milijonas žmonių (Japan Guide, 2018). Šventė vyksta liepos 24 – 25 dienomis, trečiame pagal dydį Japonijos Osakos mieste. Šis festivalis yra vienas seniausių Japonijoje, jo ištakos siekia 951-uosius mūsų eros metus. Tendžino festivalis yra paremtas šintoizmo religinių praktikų pagrindu, o pačios šventės pagrindinis akcentas yra dievų (jap. 神, Kami) pagerbimas. Būtent dėl šios priežasties festivalis japonų kalboje yra vadinamas “Dievų švente”. Tendžino šventės metu yra atliekami įvairūs šintoistiniai ritualai, taip siekiant pagerbti Osakos Tenmangu šventyklos sergėtoją Sugavarą no Mičidzanę (jap. 菅原道真, Sugawara no Michizane). Festivalio metu taip pat vyksta procesija, kuri prasideda šventykloje, o baigiasi prie Okavos upės, kur vėliau vyksta laivų paradas ir įspūdingas fejerverkų šou. Festivalio kilmės ištakos Tendžino festivalis pradėtas rengti 951-aisiais, praėjus metams po Sugavara no Mičidzanei dedikuotos Tenmangu šventyklos statybų pabaigos....

Daugiau

Vedybos Pietų Korėjoje

Parašė Kamilė Skiecevičiūtė - 2019-01-22 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Pasak Suh Cheong-Soo (2004) sudarytos enciklopedijos ,,An encyclopedia of Korean culture“, ceremonijos, kurių metu šeimyninei sąjungai būdavo sujungiami du žmonės, vadintos Honljė (kor. 혼례). Jos Korėjoje vykdavo jau senovėje, tačiau pati vedybų ceremonija buvo susisteminta ir formalizuota Gorjo (kor. 고려) dinastijos valdymo (918–1392 m.) pabaigoje. Vestuvės tapo įtvirtintos teisiniu pagrindu Čioson (kor. 조선) dinastijos valdymo laikotarpiu (1392–1897 m.). Per daugelį metų Korėjoje susiformavo unikalios vedybų tradicijos ir papročiai, kurios pasauliniame kultūriniame kontekste pavertė santuokos ceremoniją Korėjoje išskirtine švente. Tradicinės korėjietiškos vedybos Vedybų ceremonija Tradicinės korėjietiškos vedybos susideda iš trijų dalių: uihon (kor. 의혼), derjė (kor. 대례), hurjė (kor. 후례). Pirmoji dalis uihon prasideda dar prieš vedybų dieną. Šio proceso metu tarp būsimų sutuoktinių šeimų vyksta bendravimas laiškais, aptariant vestuvių ceremonijos detales. Kitas etapas derjė vyksta vedybų dieną ir apima visą oficialią vestuvių ceremonijos...

Daugiau

Pirmoji metų pilnatis

Parašė Diana Preimonite - 2019-01-22 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pirmoji metų pilnatis (kor. 정월 대보름, jeongwol daeborum) yra oficiali, nacionalinė šventė Korėjoje, kurios metu korėjiečių tauta atlieka gero derliaus ir ilgalaikės laimės ritualus (Korea4Expats.com, 2011).  Tikima, jog šios šventės metu mėnulio šviesa apsaugo žmones nuo tamsos, ligų ir nesėkmių. Sakoma, jog pirmasis žmogus pamatęs šios mėnulio pilnaties šviesą bus lydimas sėkmės visus ateinančius metus. Šventės data nėra pastovi ir kinta kiekvienais metais, nes yra nustatoma pagal mėnulio kalendorių.  Istorija Pirmosios pilnaties šventės kilmė buvo pirmą kartą aprašyta trijų karalysčių laikotarpio atsiminimų knygoje (kor. 삼국유사, samgukyuksa). Šiuo istoriniu periodu Šila (kor. 신라) buvo viena iš šių trijų karalysčių. Istorija byloja, kad Šilos karalių Juri (kor. 유리) nuo mirties išgelbėjo varna. Būtent pirmosios metų pilnaties naktį, karaliui Juri puotaujant savo sode, netikėtai atskridusi varna ant jo kelių numetė laišką. Ant laiško voko buvo parašyta „Jei perskaitysi laišką, mirs du, jei...

Daugiau