Susanoo

Susanoo (須佐之男 Susanowo-no-Mikoto) – šintoizmo religijoje vienas iš dievų, dar vadinamų „trys kilnieji vaikai“. Jis valdo audras bei jūras, dažnai minimas kaip griaustinio dievas. Šio dievo vyresnioji sesuo Amaterasu – Saulės deivė, o brolis Cukujomi – Mėnulio dievybė. Susanoo pagarsėjo taisyklių nesilaikymu ir destruktyviu elgesiu, todėl neretai vadinamas dievu išdaigininku. Be sąsajų su audromis Susanoo laikomas vėjo ir vandens dievu, o visai neseniai pradėtas sieti su meile bei santuoka.

Kilmė ir trumpa istorija
Sakoma, kad Susanoo gimė iš dievo Idzanagio, daugelio dievų tėvo, nosies, kai pastarasis, grįžęs iš požemio pasaulio Jomi (黄泉 Yomi), atliko apsivalymo ritualą (禊 misogi) Voto upėje. „Idzanagis tarė: „Tu valdysi vandenynus“, nors Susanoo valdo ir audras, kylančias iš vandenyno“ (Levin 2008, p. 40–42). Susanoo nepatiko toks sprendimas ir jis nepatenkintas pradėjo kelti sumaištį: jo rauda išdžiovino žemę, nužudė daugelį kalnų augalų (Susanoo naudojo jūrų bei upių vandenį, neatnaujindamas jo). Idzanagis užsirūstino ir tarė: „Tu nebegali daugiau gyventi šioje Aukštojo dangaus lygumoje.“ Jis ištrėmė Susanoo iš dangaus (Chamberlain 1932, p. 55).

Prieš palikdamas Aukštojo dangaus lygumas, audros dievas panoro aplankyti Saulės rūmus, kad atsisveikintų su seserimi Amaterasu. Pakeliui į rūmus Susanoo naikino viską, kad net kalnai drebėjo jam praūžiant. Seseriai tapo aišku, kad jos jaunesnysis brolis sumanė kažką negero, ir ji pasiruošė karui. Pasirodęs Susanoo tvirtino atvykęs su taikiais tikslais ir, norėdamas tai įrodyti, iškvietė Amaterasu į dvikovą, kurios ji neatsisakė. Susanoo sąlyga buvo tokia: jei jam pavyks į pasaulį atvesti penkis vyriškos lyties dievus, įrodysiančius jo gerus ir nuoširdžius ketinimus, jis galės pasilikti. Susanoo paėmė sesers vėrinį (magatamą), sukramtė brangakmenius, juos išspjovė kaip ūką ir gimė penki vyriškos lyties dievai. Amaterasu atliko tokį pat ritualą, tik sukramtė brolio kardą – jai gimė trys moteriškos lyties deivės. Šios deivės ir penki Susanoo sukurti dievai (arba kami) tapo Japonijos kilmingųjų protėviais.

Laimėjęs prieš seserį audrų dievas eilinį kartą puolė reikšti savo džiaugsmą naikindamas medžius, pievas ir užsėtus ryžių laukus. Įsiaudrinęs Susano nusprendė juokais paskraidinti dangiškąjį arklį ir per stogą jį įmesti į Amaterasu rūmų audyklą, kur ji ramiai audė. Supykusi Saulės deivė užsidarė urve ir nuo tada tvyrojo tamsa. Deivė išlindo tik dėl to, kad kiti dievai jos ilgai prašė ir maldavo. Susanoo buvo ištremtas iš dangaus be galimybės sugrįžti.

Nuotykiai žemėje ir herojiški poelgiai
Nusileidęs į žemę, Susanoo klajojo po Idzumo šalies provincijoje esantį Torikami (鳥髪, dabar 鳥上). Kartą eidamas pagal Hi upę (簸川 Higawa) dievas išgirdo garsų raudojimą. Susidomėjęs jis rado tris gailiai raudančius žmones – seną vyrą, moterį ir jų gražią dukterį. Buvo aišku, kad jie kažko labai įbauginti. Susanoo išsiaiškino, kad kiekvienais metais pas šiuos žmones ateina siaubinga aštuongalvė gyvatė – Jamata-no-oroči (八岐の大蛇 Jamata no orochi), kuri kaskart suryja po vieną jų dukterį. Dabar vargšams tėvams liko tik vienintelė duktė Kušianada. Susanoo susitarė su pora, kad jei jis nugalės gyvatę, jis ves jų dukterį. Senukai sutiko ir padarė, kaip dievas jų prašė: prie kiekvieno įėjimo į namą pastatė po puodynę su stipriu ryžių vynu.

Po kiek laiko pabaisa tingiai atropojo spjaudydama ugnį iš visų aštuonių galvų. Užuodusi vyno kvapą, pabaisa iškart puolė mėgautis gėrimu ir netrukus nusigėrusi parkrito be sąmonės. Tada Susanoo išlindo iš slėptuvės ir kardu nukapojo pabaisos galvas.

Nuopelnai istorijai ir kultūrai
Vieni šaltiniai teigia, kad, prapjovęs Jamata-no-oroči pilvą, Susanoo iš jo ištraukė dabartinį Japonijos šventą reliktą – Kusanagio (草薙の剣 Kusanagi no tsurugi, žolės pjovėjas) kardą. Kiti šaltiniai rašo, kad Kusanagio kardą Susanoo padarė iš gyvatės uodegos. Šį kardą jis padovanojo seseriai Amaterasu kaip atsiprašymo už savo piktadarystes ženklą. Amaterasu perdavė kardą anūkui Ninigiui, pirmajam Japonijos imperatoriškosios šeimos protėviui. Taip Kusanagio kardas tapo imperatoriškąja regalija, saugota Acutos šventykloje netoli Nagojos.

Nepaisant to, kad audros dievas tarp šintoizmo dievų turi prastą reputaciją, Susanoo padovanojo žmonijai kelias naudingas dovanas, įskaitant ir žemės ūkį. Dėl savo svainio Okuninušio dievybė Susanoo laikomas Idzumą valdančios dinastijos įkūrėju. Idzume taip pat yra ir didžiulė šiam dievui skirta šventykla.

Vaizdavimas mene
Japonijos mene Susanoo vaizduojamas netvarkingais, vėjyje išsiplaiksčiusiais plaukais, su didžiuliu kardu rankose ir kovojantis su aštuongalve gyvate Jamata-no-oroči. Prieš susiformuojant antropomorfiškam Susanoo vaizdavimui, dievybės simbolis buvo kardas.

Populiarioji kultūra
Susanoo yra gana populiarus veikėjas daugelyje japoniškų animacijos serialų; japoniškuose komiksuose jis pasirodo kaip mediumas, yra ginklo, kovos veiksmo pavadinimas.Vieno iš animė ir manga „Naruto“ (jap. ナルト) pagrindinių veikėjų Sasukės naudojama technika – Susanoo šarvai – žinomiausias dievybės Susanoo atributas.

Naudoti šaltiniai:

Cartwright, Mark. Susanoo. Rasta internete: <http://www.ancient.eu/Susanoo/> [žiūrėta: 2015 04 28].

Chamberlain, Basil H. 1932. The Kojiki, Records of Ancient Matters [e. knyga]. Rasta: http://library.uoregon.edu/ec/e-asia/read/kojiki.pdf.

Levin, Judith N. 2008. Japanese Mythology, p. 40–42 [e. knyga]. Rasta: Google Books čia.

Kadoya, Atsushi, Susanoo. Rasta internete: http://eos.kokugakuin.ac.jp/modules/xwords/entry.php?entryID=143 [žiūrėta: 2015 04 28].

Redagavo Justina Kleinauskaitė