Nihondžinronas
Terminas nihondžinronas (日本人論), išvertus iš japonų kalbos, reiškia „diskusijos arba teorijos apie japonus“ (Yoshino 1992, p. 2). Šis terminas vartojamas tekstams, kurie įvairiais aspektais aptaria japonų tautinę ir kultūrinę savimonę, apibūdinti. Nihondžinrono tikslas – parodyti japonų unikalumą ir išskirtinumą. Tokio tipo literatūros yra labai daug, be to, įvairiausių sričių: sociologijos, psichologijos, istorijos, lingvistikos, filosofijos ir t. t. Nihondžinrono tekstai daugiausia spausdinami Japonijoje, autoriai – japonų mokslininkai, žurnalistai, diplomatai ir verslininkai (Yoshino 1992, p. 6). Dažnai ši literatūra stipriai pabrėžia kultūrą, todėl nihondžinronas dar gali būti vadinamas nihonbunkaronu („diskusijos apie japonų kultūrą“) (Yoshino 1992, p. 10). Terminas nihondžinronas, išpopuliarėjęs po Antrojo pasaulinio karo, ir vis dar tebesitęsiantis paslėpto kultūrinio nacionalizmo ir tapatybės rekonstrukcijos fenomenas, yra skirti apibūdinti knygoms ir straipsniams, kurie analizuoja ir bando paaiškinti, pagrįsti japonų kultūros ir savimonės išskirtinumą, t. y. parodo japonų ir kitų tautų skirtumus. Šiems tekstams būdinga...
Daugiau
Pėdų rišimas
Pėdų rišimas (lotoso pėda) yra viena unikaliausių tradicijų Kinijoje, kuri buvo puoselėjama beveik 1000 metų, perduodama iš kartos į kartą. Rištos pėdos buvo grožio ir aukštos padėties ženklas visuomenėje. Tai reiškė, kad šeima yra pakankamai turtinga, kad galėtų samdyti tarnus ir jų šeimos moterims nereikia dirbti. Istorija Skiriamos kelios priežastys kodėl pėdų rišimas paplito Kinijoje. Viena teorija pasakoja apie tai, kad moterys su surištomis pėdomis buvo labiau priklausomos ir lengviau kontroliuojamos. Kinų kultūroje teigiama, kad moteris yra priklausoma nuo savo tėvų, paskui vyrų, o galiausiai nuo savo sūnų. Tai buvo būdas užtikrinti, kad moteris nepabėgs, nes skausmas buvo per didelis ir sekinantis. Kita teorija teigia, kad kuo mažesnė moters pėda, tuo geidžiamesnė ji tampa. Kartais buvo sakoma, kad vyrui pėdos dydis netgi svarbesnis už gražų veidą. Sėkmingos dukrų santuokos padėdavo šeimai užsitikrinti statusą visuomenėje. Pėdų rišimas buvo laikomas keliu...
Daugiau
Drakono valčių šventė
Drakono valčių šventė, dar vadinama Duanvu švente ( 端午节 duanwujie) arba Duanjang švente (端阳节 duanying jie), minima penkto mėnesio penktą dieną pagal kinų mėnulio kalendorių, todėl kartais vadinama Dvigubo penketo švente. Tai viena iš trijų svarbiausių tradicinių kinų švenčių. Kitos dvi yra Pavasario festivalis bei Rudens vidurio šventė. Drakono valčių šventė tradiciškai minima visoje Kinijoje jau daugiau nei 2000 metų (Guoliang, 2008, p. 51). Šioje šventėje drakonas atpažįstamas kaip senosios Kinijos imperatoriaus įvaizdis, pabrėžiamos drakono, vandens ir oro simbolika tradiciniame kinų moksle (Melton, 2011, p. 263). Žiūrint astronomiškai, Drakono valčių šventė – tai penkto mėnesio penkta diena po vasaros saulėgrįžos. Iki jos gamta bręsta ir nokina vaisius, o paskui jie palaipsniui pradeda nykti. Šis laikotarpis įvairiais būdais švenčiamas visame pasaulyje. Anksčiau Duanvu šventė visoje pietų Kinijoje buvo žinoma kaip lietaus ir gausaus derliaus prašymas (Schneider, 1980, p. 141–150). Legendos ir mitai Viena iš šventės...
Daugiau
Honkongo autonomija
Honkongas – specialus administracinis regionas pietinėje Kinijos Liaudies Respublikos dalyje. 1842 m. Honkongas kolonizuotas Didžiosios Britanijos ir jai priklausė 156 metus, per juos Didžioji Britanija į šį regioną atnešė savo kultūrą, kalbą ir sustiprino ekonomiką. 1997 m., pasibaigus britų kolonizacijai, tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Didžiosios Britanijos pasirašyta sutartis, pagal kurią Honkongas 50 metų galės išlaikyti aukšto lygio autonomiją, tačiau 2047 m. ši teritorija turės būti visiškai integruota į Kinijos Liaudies Respubliką. Istorija Pirmą kartą Honkongas perleistas Britanijai 1842 m. rugpjūčio 29 d., pasirašius Nandzingo sutartį (Britannica 2009). Tai padaryta po pirmojo Opiumo karo ir pagal šią sutartį Kinija, atsilygindama už karo nuostolius, Honkongą atidavė Britanijai kaip uostą, kuriame britai galėtų įsikurti ir iš čia prekiauti. Po metų, 1843 m. spalio 8 d., minėtas susitarimas papildyta Bogue sutartimi (Britannica 2011), ji užtikrino, kad Kinijoje gyvenantys britai galės būti teisiami tik britiškuose...
Daugiau
Rytų Azijos feniksas
Feng-Huangas (鳳凰 Fènghuáng) – dviejų mitologinių paukščių, kurie buvo centrinės Kinijos kosmologijos figūra, vardas. Vakaruose Feng-Huangas dažniausiai įvardijamas kaip Kinijos feniksas arba tiesiog feniksas. Be to, jis dar vadinamas Rugpjūčio gaidžiu (鶤雞 kūnjī), nes kartais užima gaidžio vietą kinų Zodiake. Kinijos feniksas neturi nieko bendro su senovės Egipto ar antikos feniksu, išskyrus tai, kad jie visi – mitologinės būtybės. Priešingai nei Vakarų feniksas, Feng-Huangas yra nemirtingas, dėl to kinų mitologijoje nesiejamas su atgimimo ciklu. Tiksli Feng-Huango mito kilmė nėra žinoma, bet kai kurie mokslininkai mano, kad tai galėjo būti sudievintas didelis priešistorinis paukštis, pavyzdžiui, strutis, kuris buvo paplitęs senovės Kinijoje. Kiti kinų mokslininkai sako, kad Feng-Huangas iš pradžių atsirado kaip vėjo dievas, nes jo hieroglifai kilę iš kinų žodžio feng (风 fēng), reiškiančio vėją (Eberhard 2002, p. 235). Išvaizda Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) mokslininkas Kongas Jingda (孔穎達) išskyrė feniksą į dvi dalis: patinas buvo vadinamas Feng, o...
Daugiau
