Animė
Animė (アニメ, nekaitomas) – Japonijoje atsiradęs animacijos stilius su itin savita aplinkos bei veikėjų išvaizdos estetika. Japonai šį terminą naudoja visai pasaulio animacijai pavadinti, tačiau užsieniečiai griežtai apibrėžia animė kaip animacijos produktą iš Japonijos. Animė yra dalijama teatruose, rodoma per televiziją, platinama internete bei vaizdajuostėse, taip pat naudojama kompiuteriniuose žaidimuose ir yra klasifikuojama į daugybę žanrų, skirtų visoms amžiaus grupėms (Rowthorn, Ashburne, Benson, Florence 2000, p. 73). Istorija Japonų animacija gimė XX a. pirmojoje pusėje. Iš pradžių japonai mėgino naudoti vakarietiškos animacijos metodus, tačiau 1963 metais iš komiksų į televizijos ekranus atkeliavusi „Galingojo Atomo“ (鉄腕アトム Tetsuwan Atomu, ang. Astro Boy) animė, pakeitė japonų animaciją negrįžtamai. Pagamintas „Mushi Productions“ animacijos studijos, „Astro Boy“ pristatė nestandartinių simbolių bei intensyvaus siužeto animaciją, kuri išpopuliarino animė žanrą visame pasaulyje. 1970 m. studija „Tokyo Movie Shinsha“ (TMS) pradėjo leisti populiarų animacinį serialą „Lupinas trečiasis“ (ルパン三世 Rupan Sanse, ang. Lupin III)....
DaugiauDidysis Kinijos kanalas
Didysis Kinijos kanalas (大运河 Dà yùnhé), kitaip dar vadinamas Hangdžou Pekino kanalu (Jin Hang), yra ilgiausias pasaulyje žmonių sukurtas kanalas. Jį sudaro daugybė vandens kelių, išsidriekusių Rytų ir Šiaurės Kinijoje. Kanalo ypatybės Bendras kanalo ilgis yra 1770 km (Discover China 2009, p. 34). Visa Didžiojo kanalo statyba truko apie 2000 metų. Jis buvo statomas kelių dinastijų, o baigtas Sui (518–618 m.) dinastijos laikotarpiu. Didysis kanalas yra 21 kartą ilgesnis už Panamos kanalą ir 10 kartų ilgesnis už Sueco kanalą (Global Security 2012). Vandens keliai, iš kurių sudarytas kanalas, sujungia Hangdžou ir Džejiang provincijas su Pekino miestu. Kanalas turi 24 užtvankas ir 60 tiltų. Jis buvo pastatytas norint gabenti grūdus ir ryžius, kurie augo Jangdzės ir Huai upių slėniuose. Kadangi šie slėniai buvo derlingi, labai daug grūdų ir ryžių buvo gabenama į didžiuosius Kinijos miestus. Kanalo statyba palengvino grūdų gabenimą, nes jų reikėjo...
DaugiauAkupunktūra
Akupunktūra (lot. acus – adata + punctura – (į)dūrimas) (针灸 zhēnjiǔ). Tai gydymo būdas, paremtas tam tikrų taškų dirginimu specialiomis adatomis. Patys kinai akupunktūrą apibūdina kaip technišką badymą su adatomis (Lewith, 1998). Istorija Akupunktūros gydymas naudojamas jau apie 2000 metų, bet kai kurie autoriai skaičiuoja, kad Kinijoje šis gydymas naudojamas jau 4000 metų. Pasak kinų, akupunktūra pradėta bandyti jau nuo akmens amžiaus, kai pradėti naudoti akmeniai peiliai ir kiti įrankiai jie žymimi hieroglifu, kuris tariasi „Bian“. Tai reiškia „aštrus, kampuotas akmuo įveikia negandas ir susirgimus“. Ir modernioje kinų kalboje hieroglifas „Bi“ reiškia skausmingus susirgimus. Šis šiuolaikinis hieroglifas sukurtas iš reikšmės „Bian akmenys“, kurie naudojami mažinti skausmus ligos metu (Lewith, 1998). Pirmasis užregistruotas bandymas naudoti aštrius daiktus gydant ligą datuojamas maždaug 1500 m. pr. Kr. Šang dinastijos. Maždaug šiuo laikotarpiu buvo rasti vėžlių kiautų gabalai su užrašais (runomis), manoma, kad jie buvo...
DaugiauKabukis
Kabukis (歌舞伎 „muzika-šokis-vaidyba“) – garsiausias tradicinis japonų vaizduojamasis menas. Šis teatras atspindi istorinius įvykius, moralinius konfliktus, asmeninius santykius (UNESCO 2008). Istorija Kabukio meno užuomazgų atsirado XVI a. antroje pusėje Edo eros laikais. „Šventyklos šokėja Okunė (阿国), kilusi iš Izumo ( 出雲) provincijos, garsėjo savo šokiais, kuriuos šokdavo persirengusi vyriškais apdarais. Okunė buvo graži ir įgudusi šokėja, bet žiūrovų dėmesį labiausiai traukdavo veržlus merginos pasirodymas scenoje, kai ji šokdavo apsirengusi vyriškais rūbais. Šiuo neįprastu menu buvo labai žavimasi, todėl atsirado vis daugiau Okunės pasekėjų“ (Noma 1974, p. 83). Iš pradžių kabukį kurdavo tik moterų trupės (Toita, Chiaki 1967, p. 110). Galiausiai vaidindavo aktorės, apsirengusios vyrų kostiumais, o aktoriai vyrai – moterų. Tokia lyčių kaita sulaukė daug dėmesio ir tuo metu pasirodymas buvo vadinamas „Okuni kabuki“ (阿国歌舞伎). 2005 m. kabukio teatras paskelbtas žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru, o 2008 m. įtrauktas į šį UNESCO sąrašą...
DaugiauIn ir jang
In ir jang (陰/阴 yīnyáng) – energijų poliariškumo principas, plačiai paplitęs Kinijos filosofijoje ir metafizikoje. Ši koncepcija paremta dviejų jėgų opozicija, kurių jėgos ir įtaka neatsiejamos viena nuo kitos. Perteikiama idėja, kad kiekviena iš priešybių yra priklausomos ir gali viena kitą transformuoti. Koncepcija ir prielaidos Senovės Kinijos mokyklose in ir jang teorija yra viena svarbiausių. Ji apima tradicinę kinų mediciną, senovės kovos menus, fengšui, taiči, Kinijos filosofiją ir visą daoizmo kosmologiją. Pagal šią teoriją mūsų visatoje viskas sudaryta iš dviejų skirtingų, vienas kitą papildančių in (moteriškojo) ir jang (vyriškojo) polių. Jų egzistavimas priklauso vienas nuo kito, nėra nieko, kas būtų vien in ar vien jang, nes tikima, kad in palaipsniui tampa jang ir, atvirkščiai. Laikomasi prielaidos, kad in atstovauja tamsos pradui, siejamam su Mėnulio, Žemės, moteriškumo, silpnumo, minkštumo bruožais. Ši energija žymi pasyvumą, niūrumą. Gamtoje in priklauso vanduo ir kalnai, šio polio gyvūnų...
Daugiau