Šiunobonas
Šiunobonas (朱の盆 arba 首番, shunobon) – japonų mitologijos pabaisa, kuri savo baisia išvaizda gąsdina žmones. Ši būtybė dažniausiai vaizduojama žmogiškos išvaizdos su didžiule galva ir raudona kūno spalva. Sakoma, kad sutikus šią būtybę, pabaisa pavogs žmogaus sielą. Kilmė Ši būtybė vaizduojama 1742 m. Edo laikotarpio vaiduoklių istorijų rinkinyje „Senoji arbatos istorija“ (老媼茶話, Rōōsawa) bei 1677 m. „Šimtas įvairių šalių istorijų“ (諸国百物語, Shokoku hyaku monogatari), kuriame pabaisa minima originaliai kaip „šiunobanas“ (Legendary monsters and gods of the world, 2021). Nors iš pradžių pabaisos buvo vadinamos „šiunobanais“, japonų tradicinės mitologijos ekspertas ir mangų kūrėjas Midzuki Šigeru pavaizdavo juos savo 1985 m. išleistame darbe „GeGeGe no Kitarō“ (ゲゲゲの鬼太郎), kur šie buvo pervadinti „šiunobono“ vardu. Dėl pripažintos M. Šigeru kūrybos populiarumo „šiunobonas“ išplito ir tapo dažnai vartojamas terminas apibūdinti šias šiurpias mitologijos pabaisas. Šiunobono pavadinimas buvo suteiktas dėl jų didelės ir plačios galvos...
Daugiau
Devynių dangaus karalysčių deivė
Devynių dangaus karalysčių deivė (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) – kinų mitologijos karo, ilgaamžiškumo bei seksualumo deivė, svarbi dievybė daoizme, kuri padėjo Geltonajam imperatoriui Huangdi (kin. 黃帝, Huángdì) ir kitiems Kinijos imperatoriams karo mūšiuose įveikti priešus. Devynių dangaus karalysčių deivė turėjo antgamtinių, magiškų galių ir galėjo tapti nematoma. Taip pat turėjo galių kontroliuoti žvaigždes ir paversti jas kariais, kurie apsaugotų Kiniją nuo priešų. Daoizme ši deivė vaizduojama kaip galia, kuri leidžia sugerti šviesą ir iš jos sukurti ką nors naujo ar pajudėti iš vietos, pradėti darbus, kurie prieš tai buvo užstrigę. Etimologija Anksčiau Devynių dangaus karalysčių deivė neturėjo dievybės titulo ir buvo vadinama Tamsiąja dama arba Paslaptingąja dama (kin. 玄女, Xuánnǚ). Tačiau vėlyvosios Tangų dinastijos laikotarpiu jai buvo suteiktas Devynių dangaus karalysčių (kin. 九天, Jiǔtiān) deivės titulas norint labiau pagerbti jos įtaką ir paaukštinti jos statusą. Išvaizda Kinų mitologijoje bei mene Devynių...
Daugiau
Mogao urvai
Mogao urvai (kin. 莫高窟, Mògāo kū), dar vadinami „Tūkstančio Budų urvai“ – religinės paskirties budistų kompleksas-šventykla, paversta muziejumi, esanti 25 km į pietryčius nuo Dunhuango (kin. 炖煌, Dùnhuáng) miesto, Gansu (kin. 甘肃, Gānsù) provincijoje. Šis kompleksas taip pat įeina į buvusio Šilko kelio (kin. 丝路, sīlù) teritoriją. Urvuose aptinkami vieni iš geriausių budistinio meno pavyzdžių, kuriuos galima datuoti tūkstantį metų atgal. Pačius urvus sudaro 492 atskiros celės, kuriose galima pamatyti tiek budistinių paveikslų, tiek skulptūrų. Mogao urvai yra vieni iš trijų žymiausių budistinių objektų, esančių Kinijoje. Budistų vienuoliai ne tik gyveno šių urvų patalpose, bet ir meditavo bei ten laidodavo savo mirusiuosius. (Fan 2014, p, 1-2). 1987 m. Mogao urvai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. (UNESCO 1987) Istorija Mogao urvų konstrukcija prasidėjo IV a. po Kr. kai Šiaurės Vei (kin. 北魏, Běi Wèi) dinastijos laikais (386-534...
Daugiau
Geltonoji upė
Geltonoji upė (kin. 黃河, Huánghé) yra laikoma senovės kinų civilizacijos lopšiu, todėl dažnai dar yra vadinama „Motina upe“ (kin. 母親河; Mǔqīn Hé). Ši upė yra antra pagal ilgį Kinijoje (5400 km), o jos slėnis užima 750 000 km2 (trečiasis pagal plotą upės slėnis Kinijoje). Huanghė išteka iš Tibeto-Činghajaus kalnyno (kin. 青藏高原, Qīng–Zàng Gāoyuán), o jos žiotys išteka į Bohaivano įlanką (kin. 渤海, Bó Hǎi). Geltonosios upės slėnis tankiai apgyvendintas. Didžiausi miestai prie upės: Landžou, Uhajus, Baotou, Kaifengas, Dzinanas. Geltonoji upė kultūroje Geltonosios upės pavadinimas kilo iš upės spalvos, nes ją nudažo geltonos nuosėdos, kiniškai dar vadinamos „geltonąja žeme“(kin. 黄土, huáng tǔ). Jos į upę atiteka iš Šaansi ir kaimyninių kalnynų. Kartais Geltonoji upė poetiškai pavadinama Džou Liu (kin.濁流, Zhuo Liu) – „Purvinąja srove“, kadangi upė visuomet yra gelsva ir purvina. Iš to kilo vienas iš daugelio kinų posakių: „Kai Geltonoji upė bus skaidri, o jūra rami“ (kin. 河清海晏, hé (upė) qīng...
Daugiau%20(1)-130x130.jpg)
Imperatorė U Dzetian
Imperatorė U Dzetian (kin. 武则天, Wu Zetian), dar kitaip žinoma kaip U Hou, kurios pirmasis vardas buvo U Dzou (gim. 624 m.–705 m. valdymo metai 690 m.-705 m.) yra moteris kuri Tangų dinastijos (618 m.- 907 m.) metu imperiniame hareme sugebėjo pakilti is žemo rango sugulovės titulo iki Imperatoriaus sosto. Ji buvo pagarsėjusi gudrumu ir žiaurumu. Per 15 metų kuriuos U Dzetian valdė Kiniją pasiskelbusi imperatoriumi ji sugebėjo įtvirtinti Tangų valdžią ir suvienijo imperijos valdas. U Dzetian jaunystė U Dzao gimė Šansi (kin. 山西省, Shanxi) provincijoje 624 m. turtingoje Tangų dinastijos patarėjo U Šihuo (kin. šeimoje. Nuo pat mažens tėvas jaunąją U Dzao mokė skaityti ir rašyti, kas buvo neįprasta mokyti mergaičių Tangų dinastijos metu. Jaunoji U Dzao taip pat buvo gabi menininkė, rašė poeziją, mokėsi groti, taip pat buvo nepaprastai iškalbi. Būdama keturiolikos metų amžiaus, 638 m., dėl...
Daugiau
