Mahakala
Mahakalos (skr. महाकाल, Mahākāla) vardu yra vadinama dievybė, kuri yra sutinkama hinduizmo, sikhizmo bei budizmo religinėse tradicijose. Hinduizme Mahakala yra laikoma nuožmiąja ir visa griaunančia dievo Šivos (skr. शिव, Śiva) manifestacijos forma. Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizme ji yra laikoma rūstybės ir įniršio dievybe dharmapala (jap. 護法善神, Gohōzenjin), kuri sergėja bei gina savaiminę tikrovės tvarką – dharmą (skr. धर्म, Dharma). Japonijoje Mahakala yra geriau žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikokuten) vardu ir yra garbinama kaip viena iš septynių laimės dievybių (jap. 七福神, Shichifukujin). Sikhizme Mahakala yra vadinamas Kalu, kuris yra Majos valdytojas. Išvaizda Mahakala yra dažniausiai vaizduojama turinti juodą arba mėlsvą kūno atspalvį. Šis spalvinis akcentas yra būdingas visoms dharmapala grupės dievybėms. Mahakala yra laikoma viena iš aštuonių stipriausių šios grupės dievybių, kurios kartu yra geriau žinomos bendriniu „Aštuonių baisiųjų“ pavadinimu. Šios baimę keliančios dievybių formos yra nušvitusių budų apsireiškimai, kurie siekia mokyti ir transformuoti pasaulį. Šios dievybės galvą neretai puošia penkios žmogaus kaukolės, kurios simbolizuoja...
Daugiau
Kidžimuna
Kidžimuna (jap. キジムナー, Kijimuna) vardu yra vadinami Japonijos Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) sutinkami mitologiniai padarai, kurie kaip manoma, gyvena vietiniuose bengalinio fikuso medžiuose. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Kidžimuna, taip pat kaip ir tokie jokajai kaip (jap. 妖怪, Yōkai) kodama (jap. 木霊, Kodama), Japonijos mitologijoje yra priskiriami bendrai medžių dvasių kategorijai. Nors vietinėje Okinavos mitologijoje egzistuoja ne viena šių būtybių išvaizdos variacija, tačiau jų pagrindiniai išoriniai bruožai dažniausiai yra panašūs. Kidžimuna paprastai yra apibūdinama kaip didžiagalvė ir rausvaveidė, vaiko ūgio būtybė, kurios kūnas padengtas raudonos spalvos plaukais (Foster, 2015). Taip pat yra teigiama, jog akylesnis žmogus gali pastebėti jų sueižėjusias, į medžio šakas panašias rankas (Meyer, 2015). Dėl savo raudonos spalvos kidžimuna yra dažnai siejamas su ugnies elementu. Sakoma, kad neretai šios būtybės gali būti pastebėtos apgaubtos...
Daugiau
Kuisingas
Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng) – tai kinų mitologijos egzaminų dievas, kultūros ir literatūros dievo Venčango (kin. 文昌王, Wénchāng Wáng) kompanionas ir padėjėjas. Šis kinų dievas dar yra vadinamas Didžiuoju meistru Kui (kin. 大魁夫子, Dà kuí fūzǐ) arba Didžiuoju žvaigždžių princu Kui (kin. 大魁星君, Dà kuíxīng jūn). Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „svarbiausioji/vyriausioji žvaigdė“. Jo vardas nuo seno siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu. Kuisingo vaizdinys bei simbolizmas Kuisingas yra dažnai vaizduojamas stovintis ir balansuojantis ant žuvies ar jūros vėžlio, kiniško simbolio ao (kin. (鰲, Áo) galvos su aukštyn pakelta kairiąja koja. Senovės kinai tikėjo, kad visa žemė laikosi ant šio didžiulio jūros vėžlio kiauto. Tangų (kin. 唐朝, Táng cháo) ir Songų (kin. 宋朝, Sòng cháo) dinastijų valdymo laikotarpiu Kinijos imperatoriai savo rūmuose turėjo akmeninius laiptus, kuriuose buvo išraižytas šio vėžlio atvaizdas. Geriausiai imperatoriškuosius egzaminus išlaikiusiųjų sąrašas būdavo tradiciškai pakabinamas prieš ao laiptus, o pirmąją vietą egzaminų metu pelniusiam žmogui būdavo suteikiama galimybė atsistoti...
Daugiau
Džiačiongbi
Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) korėjiečių mitologijoje yra vadinama deivė, kuri yra laikoma šalies žemdirbystės pradininke bei gero derliaus užtikrintoja. Džiačiongbi yra viena iš labiausiai garbinamų dievybių, kuriai yra priskiriami narsos ir išminties atributai. Mitas apie šią deivę yra aprašytas Segjong-bonpuri (kor. 세경본풀이, Segyeong bonpuri) legendoje. Mitas Pasak legendos, būsimieji Džiačiongbi tėvai niekaip negalėjo susilaukti vaikų. Jie labai norėjo sūnaus, todėl deivės būsimasis tėvas vieną dieną nutarė paprašyti vienuolio patarimo ir pagalbos. Šis skyrė jam užduotį – paaukoti šventyklai ryžių maišą bei šimtą sidabrinių njangų (senoji Korėjos valiuta). Tėvas įvykdė vienuolio užduotį, tačiau nešdamas šią auką į šventyklą kelyje sutiko kitą vienuolį, kuris paragino jį šią auką atlikti kitoje šventykloje. Pirmosios šventyklos vienuolis sužinojęs apie tai, nubaudė tėvą: šeimai gimė ne sūnus, o mergaitė, kuriai ir buvo suteiktas Džiačiongbi vardas. Meilės istorija Legendoje taip pat yra aprašoma Džiačiongbi meilės istorija su dangaus karaliaus sūnumi Mun Dorjongu (kor....
Daugiau
Gangrim Dorjongas
Gangrim Dorjongu (kor. 강림도령, Ganglim Doryeong) arba Gangnimu korėjiečių mitologijoje yra vadinamas pomirtinio pasaulio pasiuntinys, kuris pasitinka ir palydi sielas. (Sin 2014). Savo drąsa Gangnimas sužavėjo pomirtinio pasaulio karalių, kuris jį nusprendė paskirti aukščiausiuoju pasiuntiniu. Dėl šios priežasties jis dar yra dažnai vadinamas karaliumi Gangnimu (kor. 강림대왕, Ganglim daewang) (TV Tropes 2012). Pomirtinio pasaulio pasiuntinio mitas Gangrim Dorjongo vardas pirmą kartą buvo paminėtas „Pomirtinio pasaulio pasiuntinio“ mite. Nors šis mitas pirmą kartą buvo užrašytas Džedžiu saloje, tačiau panašių pasakojimų galima rasti ir žemyninėje Korėjos dalyje. Seo Džinsoko verstuose „Korėjos mituose“ (2007) pasakojama, kad imperatorius Bomylas sužino kraupią žinią – jo trys sūnūs liks gyvi tik tokiu atveju, jei jie gyvens žmonių pasaulyje pardavinėdami vario ar sidabro indus bei šilką, patirdami paprastų mirtigųjų vargą. Bomylas taip pat buvo perspėtas, kad jeigu šis nueitų pas Guajangsengą (kor. 과양생, Gwayangsaeng), jo sūnus ištiktų bėda. Imperatorius paklausęs patarimo išsiuntė savo...
Daugiau
