Abura Akago
Abura Akago (jap. 油赤子, Abura Akago) – tai Tekančios Saulės šalies antgamtinė būtybė, kuri yra priskiriama jokajų (jap. 妖怪, Yōkai) grupės hinotama (jap. 火の玉, Hinotama) arba ugnies kamuolio klasei. Šio jokajaus vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių – aliejus (jap. 油, Abura) ir kūdikis (jap. 赤子, Akago). Žodžiai nėra atsitiktiniai, nes atspindi šios būtybės gebėjimą transformuotis į kūdikį bei taip pat apibūdina jo elgseną – tradicinių japoniškų žibintų viduje esančio aliejaus vogimą. Aliejus buvo laikomas vertingu produktu senovės Japonijoje ir buvo naudojamas ne tik kaip priemonė maisto ruošimui, bet ir buvo pritaikomas kituose procesuose (Foster, 2009). Pirmasis Abura Akago paminėjimas Šią būtybę pirmą kartą pristatė ir aprašė Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo Jidai) japonų folkloristas, poetas, dailininkas ir mokslininkas Torijama Sekienas (jap. 鳥山 石燕, Toriyama Sekien). Šis žmogus yra geriausiai žinomas dėl savo keturių dalių bestiarijos – „Iliustruotasis šimto demonų nakties paradas” (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō). Šiame darbe autorius,...
Daugiau
Kasa obake
Kasa Obake (jap. 傘お化け, Kasa – Obake) vardu Tekančios Saulės šalyje yra vadinamas skėčio pavidalo jokajus (jap. 妖怪, Yōkai), kuris yra priskiriamas cukumogami (jap. 付喪神, Tsukumogami) jokajų kategorijai, tai yra daiktams, kurie įgauna antropomorfinių savybių kai šiems sukanka šimtas ar daugiau metų. Japonijos tautosakoje yra teigiama, jog ilgai žmonėms tarnavusiems daiktams yra suteikiamos sielos. Šis jokajus taip pat yra žinomas Karakasa – Obake (jap. 唐傘お化け, Karakasa – Obake), Kasa – Bake (jap. 傘化け, Kasa – Bake), ir Karakasa – Kodzo (jap. 唐傘小僧, Karakasa – Kozō) vardu. Kasa Obake paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose Skėčio formos jokajai buvo aprašyti ir pavaizduoti ankstyvojo Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo Jidai) „Šimto demonų nakties parado“(jap. 百鬼夜行, Hyakki Yagyo) tekste. Jame Kano Došiun (jap. 狩野洞雲, Kanō Dōshun) atliko šios būtybės piešinį. 1784 m. „Iliustruotajame įvairių demonų rankraštyje“ (jap. 百器徒然袋, Hyakki Tsurezure Bukuro) Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), taip pat paminėjo į kasa obake panašią būtybę, kurią...
Daugiau
Ocuju
Ocuju (jap. お露 Otsuyu) – tai pagrindinė japoniškos istorijos apie vaiduoklius (怪談 kaidan), „Bijūnų žibintas“ (牡丹燈籠 Botan Dōrō), veikėja. Istorija „Bijūnų žibintas“ kilo 1666 m., japonų rašytojui Asai Rioi (浅井 了意 Asai Ryōi) į japonų kalbą išvertus ir Edo laikotarpio žmonių gyvenimo būdui adaptavus ankstyvosios kinų Mingų dinastijos rašytojo Čiu Ju (kin. 瞿佑 Qu You) sudarytą budistinį liaudies pasakų rinkinį „Naujosios istorijos, papasakotos trumpinant dagtį“ (kin. 剪灯新话 Jiandeng Xinhua, 1378). „Bijūnų žibintas“ Pasakojama, kad prieš daugelį metų gyveno našlys samurajus vardu Ogivara Šinodžio (荻原新之丞 Ogiwara Shinnojo). Pirmosios Obon (お盆), japoniškos budistinės šventės, skirtos pagerbti mirusiuosius naktį, Ogivara pamatė gatve einančią nuostabiai gražią moterį kartu su tarnaite, laikančią rankose žibintą, dekoruotą bijūno žiedų motyvu. Ogivara, susižavėjęs moters grožiu, nedvejodamas pasikvietė ją į savo namus ir jie kartu praleido naktį. Moteris buvo vardu Ocuju. Nusileidus mėnuliui, anksti ryte, Ocuju atsisveikino su...
Daugiau
Čijou
Senovės Kinijoje Čijou (kin. 蚩尤, Chiyou) buvo Dziuli (kin. 九黎 Jiu Li) genties vadas. Jis geriau žinomas kaip tironas, kuris kovojo prieš Geltonąjį imperatorių. Jo kilmė yra prieštaringa ir nevienareikšmiška. Šiais laikas Čijou yra garbinamas kaip karo dievas ir yra laikomas vienu iš trijų legendinių Kinijos įkūrėjų. Čijou vaizdinys Songų dinastijos laikotarpio istorijos knygoje Luši (kin. 路史, Lushi) yra teigiama, jog Čijou buvo imperatoriaus Jandi (kin. 炎帝, Yandi) palikuonis, kurio pavardė buvo Dziang (kin. 姜, Jiang). Pasak legendos, „Čijou galva buvusi bronzinė, o kakta – metalinė. Taip pat, jis turėjęs ne tik keturias akis, bet ir šešias rankas. Kiekvienoje rankoje jis laikydavęs po neapsakomai aštrų ginklą“ (Nasi 2015). Kai kuriuose mitologiniuose šaltiniuose yra minima, jog Čijou buvęs neįtikėtinai aršus, jis turėjęs buliaus galvą su ragais, o jo kūnas buvęs panašus į žmogaus. Vieni šaltiniai teigia, jog Čijou turėjo 81 brolį, kiti sako, kad...
Daugiau
Hulidzing
Hulidzing (kin. 狐狸精, huli jing) arba Dziuveihu (kin. 九尾狐, jiuweihu) vardais kinų mitologijoje yra vadinama devynias uodegas turinti lapė. Šios būtybės vaizdinys yra nevienareikšmis: kartais ji pristatoma iš gerosios pusės, kartais – iš blogosios (Kang, 2006). Devynuodegės lapės vaizdinys taip pat yra aptinkamas ir kinų folklore, literatūroje. Apie šią būtybę taip pat yra užsimenama ne tik japonų mituose, kuriuose ji geriau žinoma kicune (jap. 狐, kitsune) vardu, bet ir korėjiečių mituose, kuriuose ji vadinama gumiho (kor. 구미호, gumiho). Nors šios būtybės išorinė išvaizda visų trijų kultūrų mitologijoje yra vienoda, tačiau jos kilmės istorija, savybės ir galios – skiriasi. Hanių dinastijos laikotarpiu žmonės tikėjo metamorfozės reiškinio (stebuklingas žmonių pavirtimas gyvūnais, vienų gyvūnų pavirtimas kitais ir pan.) bei magiškųjų galių egzistencija. Manyta, jog lapė geba keisti savo pavidalą, turi unikalių ir ypatingų galių. (Strassberg, 2002). Hulidzing, kuri yra dažnai sutinkama kinų legendose, mituose ir pasakojimuose, geba transformuotis ne...
Daugiau
