Nuppeppo
Nuppeppo (jap. ぬっぺっぽう) – labai neįprastas bei šiurpus jokajus (妖怪 yōkai) Japonijos folklore, pasirodęs japoniškoje literatūroje nuo XVIII a. Kartais tapatinamas su antgamtiniu „mėsos gniužulu“. Vardas „Nuppeppo“ yra kilęs nuo žargono nupperi (ぬっぺり), kuris seniau apibūdindavo moterį, kuri naudojo per daug makiažo. Tai apibūdina būtybės nutįsusią odą, kuri yra panaši į nutįsusį veidą po makiažu. Apibūdinimas Dažnai apibūdinamas kaip belytė būtybė, ne aukštesnė nei metras su puse, o veidas bei kitos kūno dalys padengti nutįsusia oda ir riebalais. Kas tikrai bjauru, tai Nuppeppo kvapas: sakoma, kad jis baisesnis už pūvančios mėsos kvapą. Kai kurie tiki, kad Nuppeppo ir yra pūvantis kūnas. Pasak legendos, mitinis „gniužulas“ yra pasyvus bei malonus, kuris nekenksmingai klaidžioja po apleistus kapus, šventyklas ir kaimus, dažniausiai pasirodo naktį. Jis nedaro žalos žmonėms, tačiau jo neįprasta išvaizda bei nemalonus kvapas gali sukelti šoką. Dažniausiai jie klaidžioja vieni, tačiau kartais...
Daugiau
Didziangas
Didziangas (kin. 帝江 dìjiānɡ) – tai mitologinė būtybė iš Kinijos folkloro, vaizduojama kaip šventasis paukštis, gyvenęs vakarinėje Tian Šanio kalnų dalyje (天山 Tiān Shān, liet. „Dangaus kalnai“). Naudojant kitą romanizaciją šį paukštį taip pat galima rasti vadinamą Tičiango vardu (Cryptidz.wikia.com, n.d.). Mitologinės būtybės išvaizdos ypatybės Piešiniuose šis šventasis paukštis vaizduojamas kaip išsipūtęs geltonos spalvos darinys, primenantis maišą. Kaip savo knygoje rašo J. Kė, „<…> jis galėjo raudonuoti ir tada būdavo panašus į raudoną ugninį rutulį; jis turėjo šešias kojas ir keturis sparnus, bet neturėjo nei ausų, nei akių, nei burnos, nei snapo; jis suprato dainas ir šokius; jį vadino Di-dziangu“ (Kė 1998, p. 36). Autoriaus nurodomos ypatybės, tokios kaip: dvi poros sparnų, trys poros kojų ir akivaizdžiai pastebimos galvos nebuvimas, rodytų, kad ši mitologinė būtybė galėtų būti tarsi padidinta vabzdžio versija (A book of creatures.com n.d.). Kokio dydžio tiksliai...
Daugiau
Teke teke
Teke teke (jap. テケテケ)－ tai baisi japonų moderniųjų sakmių būtybė, priklausanti jokajų (妖怪 yōkai) kategorijai, kurios kūnas buvo padalintas per pusę. Tai nutiko vieną dieną šiai būnant su draugais traukinių stotyje. Draugai, žinodami, jog mergina labai baikšti, norėdami pajuokauti sugalvojo uždėti šiai ant peties cikadą, tačiau nelaimei, mergina šios išsigandusi, šoko po greituoju traukiniu šinkansenu (新幹線 shinkansen) ir jos kūnas buvo padalintas pusiau. Pervažiuota traukinio, ji ilgai kankinosi, kol numirė ir dabar jos vaiduoklio viršutinioji kūno pusė, naudodamasi krumpliais, klajoja po Japoniją, dažniausiai po traukinių stotis. Kita istorija yra apie merginą vardu Kašima Reiko (鹿島礼子 Kashima Reiko), kuri gyveno Japonijoje, Hokaido saloje. Vieną naktį ši buvo užpulta vyrų grupės. Vyrai ją stipriai sumušė, baisiai kankino, kol galiausiai paliko numirti. Kašima bandė kviestis pagalbos, tačiau niekas jos negirdėjo. Mergina dar bandė visokiais būdais ieškoti pagalbos, nušliaužė iki geležinkelio bėgių, tačiau juos pasiekus,...
Daugiau
Baošengas
Baošengas (kin. 保生大帝 Baosheng Dadi) – tradicinės kinų medicinos dievas daoizme ir folklore. Labiausiai garbinamas Fudziano (福建 Fújiàn) provincijoje ir Taivane. Dėl ypatingų pasiekimų kinų medicinos srityje, Baošengui atminti pastatytos šventyklos. Ankstyvasis gyvenimas Tikima, jog Baošengas gimė Fudziano provincijoje 979 m., Songų dinastijos (宋朝 Sòng cháo) valdymo laikotarpiu. Jo gimimas buvo kitoks, nei visų žmonių. Pasakojama, jog Baošengo mama susapnavo praryjanti baltą vėžlį. Vos jai prabudus, į jos įsčias buvo įdėtas nemirtingas vaisius. Baošengo gimdymo metu, Tai Bai Dzin Sing, Nanling Šidže ir Bei Dou Sing Dzun kūdikį atnešė prie motinos namų durų. Vos tik dievams išvykus, kūdikis gimė. Kambarys kaipmat prisipildė nuostabaus kvapo ir šviesos, daug dievų atvyko iš dangaus pasveikinti naujagimio. Nuo vaikystės buvo ypatingai protingas, turėjo išskirtinę atmintį, todėl studijavo ir atmintinai išmoko daugybę knygų. Sakoma, jog viską, ką Baošengas perskaitydavo – lengvai atsimindavo. Nuo jaunystės ėmė domėtis tradicine...
Daugiau
Širime
Širime (jap. 尻目, Shirime) pavadinimas yra suteiktas vienam Tekančios Saulės šalies jokajui (jap. 妖怪, Yōkai). Jis Japonijoje taip pat yra žinomas Nupori-Bodzu (jap. ぬっぽり坊主, Nuppori-bōzu) vardu. Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų kandži (jap. 漢字, Kanji) ženklų – širi (jap. 尻, Shiri, liet. „užpakalis“ ir me (jap. 目, Me, liet. „akis“). Širime terminas japonų kalboje turi neigiamą reikšmę bei gali būti naudojamas siekiant apibūdinti žmogaus akių žvilgsnį atgal arba į šoną. Kilmė Edo periodo (jap. 江戸時代, Edo jidai) poetas Josa Buson (jap. 与謝蕪村, Yosa Buson, 1716-1784 m.) aprašė širime savo darbe, pavadintame „Busono jokajų iliustracijų rinkinys“ (jap. 蕪村妖怪絵巻, Buson yōkai emaki). Tai yra vienintelis žinomas iki mūsų dienų išlikęs rašytinis šaltinis, kuriame buvo paminėta ši aukščiau paminėta būtybė. Išvaizda Josa Buson savo darbe ne tik pavaizdavo širime, bet taip pat pateikė šį būtybės išvaizdos apibūdinimą: „Kiotas, Katabiros sankryžos pabaisa vardu Nupori-bodzu. Ji neturi nei akių, nei nosies. Vienintelė akis yra vietoje išeinamosios angos. Akis skleidžia šviesą.“ Elgsena Širime patinka gąsdinti žmones....
Daugiau
