Dhjani budos
Dhjani budos (skr. ध्यानिबुद्ध dhyānibuddha) arba Penki didžiosios Išminties budos, Penki didieji budos, Penki nugalėtojai – Vadžrajanos budizme svarbūs penki budos, kurie simbolizuoja pirminio Budos (adi buda) penkis aukščiausios Išminties aspektus. Tradiciniame budizme jie yra laikomi „pirmapradžiais“ budomis, tai reiškia, jog jie niekada nebuvo įsikūnijime kaip Gautama. Egzistuoja penki Dhjani budos pakylėtoje karalijoje, ir kiekvienas iš jų atstovauja priešnuodį tam tikram dvasios nuodui. Iškviesdami Dhjani budos Esatį, gaunate pagalbą įveikti vieną iš dvasios nuodų. Penki Dhjani budos yra dangiškieji budos, su kuriais budistai susiduria meditacijos metu. Žodis „dhjani“ yra kilęs iš sanskrito žodžio „dhjana“, kuris reiškia meditaciją. Dhjani budos nėra istorinės asmenybės, tačiau yra dieviškosios jėgos ir principų simboliai. Kiekviena iš jų yra atsakinga už skirtingus nušvitimo aspektus ir yra minčių ir sielos gydytoja. Kiekvienas buda vadovauja vienai kosmoso krypčiai ir vienai iš kosmoso karalysčių: vandeniui, orui, žemei arba...
Daugiau
Cučigumo
Cučigumo (土蜘蛛 tsuchigumo, liet. „žemės vorai“) buvo senovės Japonijos literatūroje vartojamas žeminantis terminas, apibūdinantis vietinius klanus bei gentis, kurie priešinosi Japonijos valdžiai. Laikui bėgant cučigumo susiformavo kaip jokajų (妖怪 yokai) rūšis japonų mitologijoje. Išvaizda ir elgesys Cučigumo yra moteriškos lyties, neturintis kaklo voras, turintis aštuonias dideles ilgas kojas ir galvą, sujungtą su kūnu. Panašus į tarantulą, kurių galima rasti Japonijos salose bei kitose pasaulio vietose. Manoma, kad ilgai gyvenantys tarantulai gali transformuotis į jokajus. Jie dydžiu gerokai pralenkia žmogų, todėl gali pagauti daug didesnį grobį, daugiausiai žmones. Kaip ir kiti vorai, jokajai naudoja iliuziją ir apgaulę, kad prisiviliotų savo aukas. Džiorogumas naudoja savo seksualumą suvilioti jauniems vyrams, tuo tarpu cučigumo turi platesnį formų pasirinkimą bei didesnių ambicijų savo aukų atžvilgiu. Istorija Pasak istoriko Motoorio Norinaga, senovės Japonijoje, cučigumo buvo naudojamas kaip žeminantis terminas klanams ar žmonėms, kurie priešinosi ar nerodė...
Daugiau
Amitabha
Amitabha kinų kalboje žinomas kaip Emituo (阿弥陀 Ēmítuó), japonų ir korėjiečių kalbose – kaip Amida (阿弥陀, 아미타). Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha) verčiant iš Sanskrito kalbos reiškia begalinę šviesą: Amita – „begalinis“, abha – „šviesa“. Todėl dažniausiai Amitabha verčiama kaip „begalinės šviesos Buda“. Amitabha yra dangiškasis Buda, aprašytas vienos iš budistinių mokyklų – Mahajanos raštuose. Amitabha taip pat yra svarbiausias Tyrosios žemės sektos buda. Šios budizmo atšakos išpažinėjų daugiausia sutiksime rytinėje Azijos dalyje. Kaip rašoma Mahajanos raštuose, Amitabha siekia begalinių (amžinųjų) nuopelnų, atsiradusių dėl gerų žmogaus darbų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Istorija Pagal Begalinio gyvenimo sutrą (Sukhavatuvyuha sutra), Amitabha dar pačioje senų senovėje (visatoje, egzistavusioje gerokai prieš mūsų dabartinę visatą) buvo vienuolis vardu Dharmakara. Tačiau, pagal Mahajanos budistų sutras, Amitabha iš pradžių kurį laiką buvo karalius, bet, susipažinęs su budizmo mokymais, atsisakė savo sosto ir tapo vienuoliu Dharmakara, kurio vardas...
Daugiau
Bendzaiten
Bendzaiten (jap. 弁才天 arba jap. 弁財天, Benzaiten) – tai Tekančios Saulės šalies Budizmo deivė, kuri yra kildinama iš hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivės Sarasvatės (skr. सरस्वती, Sarasvatī). Bendzaiten garbinimo praktika Japoniją pasiekė per „Auksinės Šviesos sūtros“ (skr. सुवर्णप्रभासोत्तमसूत्रेन्द्रराज, Suvarṇa-prabhāsa Sūtra, jap. 金光明経, Konkōmyōkō) kiniškus teksto vertimus bei įsigalėjo šalyje VI-VIII a. bėgyje. Bendzaiten yra sinkretinė dievybė, turinti tiek budistinį, tiek šintoistinį (jap. 神道, Shintō) aspektus. Bendzaiten taip pat yra vienintelė moteriškos giminės dievybė, priklausanti Septyniems laimės dievams. Ji Tekančios Saulės šalyje taip pat yra vadinama Aštuonranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天, Happi Benzaiten), Dieviškojo Garso Bendzaiten (jap. 妙音天, Myō-on Benzaiten), Uga Bendzaiten (jap. 宇賀神, Ugajin, Uka no Kami) bei Didžiąja Bendzaiten (jap. 大弁才天, Daibenzaiten). Išvaizda Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš deivės Sarasvati, kuri hinduizmo religinėje tradicijoje yra atsakinga už vandenį, išmintį, muziką ir menus. Dėl šios priežasties Bendzaiten yra siejama...
Daugiau
Džužongas
Džužongas (kin. 祝融 Zhurong) – ugnies dievas kinų mitologijoje. Sakoma, kad jis padėjo atskirti dangų ir žemę. Džužongas vaizduojamas kaip žmogus dėvintis šarvus, su kalaviju, ir jodinėjantis ant didelio tigro. Džužongas taip pat yra viena iš 5 valdančių dievybių, kuriai priskiriama pietinė pasaulio dalis ir su ja siejama raudona spalva. Kilmė ir istorija Pasakojama, kad Džužongas gimė su raudonu veidu, o paauglystėje buvo labai aukštas ir protingas vaikinas, tačiau buvo karštakošis. Vaikystėje jo vardas buvo Li arba Čiu Džiungas. Vieną kartą Suiženas (kin. 燧人 Suiren) išrado būdą, kaip išgauti ugnį trinant medinį pagaliuką į kitą, bet nežinojo, kaip tą ugnį išlaikyti. Džužongas pastebėjo, kad turi ypatingą ryšį su ugnimi, todėl gana greitai įvaldė ugnį, ir pirmasis panaudojo ugnį maisto ruošyboje, apšvietime bei žvėrims baidyti. Taip pat pasakojamą, kad jis išmokino žmones naudotis ugnimi. Dėl šių sugebėjimų, jis buvo pavadintas...
Daugiau
