Amitabha
Amitabha kinų kalboje žinomas kaip Emituo (阿弥陀 Ēmítuó), japonų ir korėjiečių kalbose – kaip Amida (阿弥陀, 아미타). Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha) verčiant iš Sanskrito kalbos reiškia begalinę šviesą: Amita – „begalinis“, abha – „šviesa“. Todėl dažniausiai Amitabha verčiama kaip „begalinės šviesos Buda“. Amitabha yra dangiškasis Buda, aprašytas vienos iš budistinių mokyklų – Mahajanos raštuose. Amitabha taip pat yra svarbiausias Tyrosios žemės sektos buda. Šios budizmo atšakos išpažinėjų daugiausia sutiksime rytinėje Azijos dalyje. Kaip rašoma Mahajanos raštuose, Amitabha siekia begalinių (amžinųjų) nuopelnų, atsiradusių dėl gerų žmogaus darbų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Istorija Pagal Begalinio gyvenimo sutrą (Sukhavatuvyuha sutra), Amitabha dar pačioje senų senovėje (visatoje, egzistavusioje gerokai prieš mūsų dabartinę visatą) buvo vienuolis vardu Dharmakara. Tačiau, pagal Mahajanos budistų sutras, Amitabha iš pradžių kurį laiką buvo karalius, bet, susipažinęs su budizmo mokymais, atsisakė savo sosto ir tapo vienuoliu Dharmakara, kurio vardas...
Daugiau
Bendzaiten
Bendzaiten (jap. 弁才天 arba jap. 弁財天, Benzaiten) – tai Tekančios Saulės šalies Budizmo deivė, kuri yra kildinama iš hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivės Sarasvatės (skr. सरस्वती, Sarasvatī). Bendzaiten garbinimo praktika Japoniją pasiekė per „Auksinės Šviesos sūtros“ (skr. सुवर्णप्रभासोत्तमसूत्रेन्द्रराज, Suvarṇa-prabhāsa Sūtra, jap. 金光明経, Konkōmyōkō) kiniškus teksto vertimus bei įsigalėjo šalyje VI-VIII a. bėgyje. Bendzaiten yra sinkretinė dievybė, turinti tiek budistinį, tiek šintoistinį (jap. 神道, Shintō) aspektus. Bendzaiten taip pat yra vienintelė moteriškos giminės dievybė, priklausanti Septyniems laimės dievams. Ji Tekančios Saulės šalyje taip pat yra vadinama Aštuonranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天, Happi Benzaiten), Dieviškojo Garso Bendzaiten (jap. 妙音天, Myō-on Benzaiten), Uga Bendzaiten (jap. 宇賀神, Ugajin, Uka no Kami) bei Didžiąja Bendzaiten (jap. 大弁才天, Daibenzaiten). Išvaizda Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš deivės Sarasvati, kuri hinduizmo religinėje tradicijoje yra atsakinga už vandenį, išmintį, muziką ir menus. Dėl šios priežasties Bendzaiten yra siejama...
Daugiau
Džužongas
Džužongas (kin. 祝融 Zhurong) – ugnies dievas kinų mitologijoje. Sakoma, kad jis padėjo atskirti dangų ir žemę. Džužongas vaizduojamas kaip žmogus dėvintis šarvus, su kalaviju, ir jodinėjantis ant didelio tigro. Džužongas taip pat yra viena iš 5 valdančių dievybių, kuriai priskiriama pietinė pasaulio dalis ir su ja siejama raudona spalva. Kilmė ir istorija Pasakojama, kad Džužongas gimė su raudonu veidu, o paauglystėje buvo labai aukštas ir protingas vaikinas, tačiau buvo karštakošis. Vaikystėje jo vardas buvo Li arba Čiu Džiungas. Vieną kartą Suiženas (kin. 燧人 Suiren) išrado būdą, kaip išgauti ugnį trinant medinį pagaliuką į kitą, bet nežinojo, kaip tą ugnį išlaikyti. Džužongas pastebėjo, kad turi ypatingą ryšį su ugnimi, todėl gana greitai įvaldė ugnį, ir pirmasis panaudojo ugnį maisto ruošyboje, apšvietime bei žvėrims baidyti. Taip pat pasakojamą, kad jis išmokino žmones naudotis ugnimi. Dėl šių sugebėjimų, jis buvo pavadintas...
Daugiau
Nuė
Nuė (jap. 鵺, 鵼, 恠鳥 arba 奴延鳥, nue) dar kitaip žinoma kaip japoniškoji chimera – mitinė Japonijos būtybė, arba jokajus (jap. 妖怪, yōkai), priklausiusi mononokė (jap. 物の怪) japoniškų mitinių būtybių grupei. Manoma, kad kaip ir daugelis kitų mitinių būtybių Japonijos mitologijoje, nuė atkeliavo iš senovės Kinijos. Nuė yra viena seniausių jokajų Japonijos mitologijoje. Tai patvirtina jos aprašymas Kodžikyje (jap. 古事記, Kojiki), seniausioje Japonijos kronikoje, kuri datuojama 711-712 m. Anot kitų šaltinių, nuė pirmą kartą minima vėlesniame rašytiniame šaltinyje – Pasakojime apie Heikė (jap. 平家物語, Heike Monogatari) (Foster 2015, p. 194). Šis kūrinys sudarytas iš įvairių istorijų apie tuometinius karus tarp japoniškų klanų, kurie aprašomi remiantis legendomis bei sakmėmis. Išvaizda Nuė yra kelių skirtingų gyvūnų hibridas. Pasakojime apie Heikė teigiama, jog ši būtybė turi beždžionės veidą, tigro kojas, tanukio (japoniškasis meškėnas) kūną ir priekinę gyvatės dalį vietoje uodegos (Foster 2015,...
Daugiau
Erlangas
Erlangas (二郎神 Erlang-shen) yra kinų dievas, kuris ant kaktos turi trečiąją, tiesą matančią, akį. Erlangas gali būti sudievinta versija keleto pusiau mitinių liaudies didvyrių, kurie padėjo sureguliuoti Kinijos smarkius potvynius. Erlangas atsiranda įvairiais laikotarpiais kaip Čin, Sui ir Dzin dinastijose. Laikui bėgant budistų šaltiniuose jis yra identifikuojamas kaip šiaurės globėjo, dangiškojo karaliaus Vaišravanos, antrasis sūnus. Mingų dinastijos romanuose „Dievų kūrimas“ ir „Kelionė į vakarus“, Erlangas yra Nefrito imperatoriaus sūnėnas. Pirmajame jis padėjo Džou dinastijos armijai nukariauti Šangų valstybę. Antrajame romane jis yra Nefrito imperatoriaus brolis. Legendoje jis žinomas kaip geriausias karys, dangaus dievas. Li Erlangas Labiausiai paplitusi Erlango identifikacija yra Li Erlangas, antrasis Li Bingo sūnus, inžinierius, kuris padėjo sukurti Dudziangjano (都江堰 Dujiangyan) drėkinimo sistemą. Pasak „Pasakojimo apie Li Bingą ir jo sūnaus galimybę pajungti upes“, Li Erlangas padėjo savo tėvui konstruoti sudėtingą drėkinimo sistemą, kuri neleido Min upei...
Daugiau
