Sekiho armija
Sekiho armija, Sekiho grupuotė arba Sekihotajus (赤報隊, Sekihōtai, liet. raudonasis būrys) tai karinė grupuotė egzistavusi Bakumacu laikotarpiu (幕末, Bakumatsu) Japonijoje, kurios didžiąją dalį sudarė: ūkininkai, valstiečiai, prekybininkai bei roninai (浪人, rōnin, liet. samurajus be šeimininko, klajoklis), taip pat kai kurie Šinsengumi (新選組, Shinsengumi) nariai, kurie atsiskyrė per pilietinį Bošino karą (戊辰戦争, Boshin sensō). Sekiho armija atstovavo naujajai Meidži (明治, Meiji) vyriausybei ir kartu su Šiši (志士 arba 維新志士, Shishi arba Ishin-shishi, liet. aukštos klasės žmonės, Meidži imperialistinė armija) kovojo prieš Tokugavos šiogūnato (徳川幕府, Tokugawa bakufu) režimą. Sekiho armija žygiavo per šalį ir skleidė žinią apie kasmetinės prievolės mokesčio sumažinimą perpus, ką žadėjo Meidži revoliucionieriai. Tokiu būdu buvo stengiamasi įgauti žmonių pasitikėjimą ir pritraukti daugiau pasekėjų šiogūnato valdžios nuvertimui. Šiuo terminu taip pat vadinama 1980 m. Japonijoje veiklą vykdyti pradėjusi politinė dešiniųjų-ekstremistų grupuotė. Sukūrimas Sekiho armijos pradžia sietina su 1867 m. Sacumos klano...
Daugiau
Juanis
Juanis – oficiali Kinijos Liaudies Respublikos valiuta, prižiūrima Centrinio Kinijos Banko. 1948 m. vykusi komunistinė revoliucija įnešė savų pakeitimų piniginėje sistemoje – tuo metu įvestas juanis. Kinijos pinigai vadinami ženminbi (sutrumpintai RMB) pažodžiui išvertus reiškia „liaudies pinigai“, o juanis yra tos valiutos pagrindas ir tarptautinis jos pavadinimas. Prieš šią valiutą, vyriausybė kaip oficialų pinigą buvo pradėję leisti sidabrinį dolerį, bet jo vartojimas neprigijo. Juaniai yra suskirstyti į banknotus (juaniai), paprastas monetas (jiao) ir smulkesnes monetas (fenai). Tiesiogiai verčiant iš kinų kalbos, juanis reiškia „apvalus objektas“. Čingų dinastijos valdymo metu tai buvo apvali moneta pagaminta iš sidabro. Kuomet Kinija vykdė savo perėjimą iš centrinio planavimo į rinkos ekonomiką ir pasididino savo įtaką užsienio prekyboje, juanis buvo nuvertintas tam, kad padidintų Kinijos pramonės konkurencingumą. Jau ir anksčiau buvo teigiama, kad juanio oficialus kursas buvo nuvertintas net 37,5% palyginti su jo perkamąja...
Daugiau
Šibui
Šibui (渋い shibui) – tai japoniškos estetikos forma, filosofija. Pats žodis šibui yra būdvardis, daiktavardinė jo forma yra šibusa (渋さ shibusa) arba šibumi (渋み shibumi). Šibui yra dzen estetikos dalis, taigi šiai filosofijai labai didelę įtaką darė dzen budizmas ir jo puoselėjamos vertybes: saikingumas, asimetrija, netobulumas, natūralumas, minimalizmas. Pats terminas neturi konkretaus atitikmens nei lietuvių, nei anglų kalboje. Naudojamas apibūdinti tiek daiktus, tiek žmones, kūrinius, kurie yra elegantiški, paprasti ir šiuo paprastumu slepiantys sudėtingą grožį (Itasaka 1983). Tai yra savotiška ramybės ir gilaus grožio pajautos akimirka. Šibui stipriai siejamas su vabi-sabi (侘寂 wabi-sabi) ir japoniška arbatos ceremonija (茶の湯 chanoyu) bei šių ceremonijų kambarių estetika, dizainu (Grahm 2014). Istorinė sąvokos kilmė Šibui sąvoka atsirado Muromači laikotarpiu (1336-1573 m.), tačiau tuo metu šibui buvo vartojamas ne kaip estetikos formos pavadinimas, o kaip būdvardis, apibūdinantis juntamą skonį (Itasaka 1983). Verčiamas kaip –...
Daugiau
Atominis bombardavimas Hirošimoje ir Nagasakyje
Hirošima ir Nagasakis 1945 m. Hirošima (jap. 広島 = Hiroshima-shi ‘Plati sala’) yra Hirošimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono Honšiū (centrinės Japonijos salos) vakaruose miestas. Tai pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba 1945 m. rugpjūčio 6 d. Prieš bombordavimą Hirošima buvo viena iš pagrindinių Japonijos karinio saugumo aprūpinimo bazė. Nagasakis (jap. 長崎市 = Nagasaki-shi ‘Ilgas iškyšulys’) – miestas Japonijoje, Nagasakio prefektūroje, Kiūšiū salos vakaruose, prie Nagasakio įlankos. Prefektūros sostinė. Miestas ant kurio 1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta antroji atominė bomba. Miestų bombordavimo priežastys Antrojo pasaulinio karo metu (1939 m.- 1945 m.) Sąjungininkams (D. Britanija, Prancūzija, JAV) sutriuškinus Vokietiją, karas nesibaigė. Tolimuosiuose Rytuose neramumus ir toliau kėlė viena iš ašies valstybių, Japonija. Šalis ir toliau vykdė karo veiksmus prieš Kiniją, Jungtines Amerikos Valstybes. Taip pat okupavo aplinkines valstybes. Pagrindine jėga karui prieš Japoniją tapo...
Daugiau
Miko
Miko (巫女 miko) – anksčiau terminas vartotas moteriai šamanei apibūdinti, kuri atlikdavo svarbų vaidmenį ankstyvajame šintoizme kaip tarpininkė tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Ji tarpininkaudavo per dievo (神 kami) nusileidimo ritualą (祭 matsuri). Šiais laikais terminas gali turėti dvi reikšmes: 1) tai moteris, gebanti pasinerti į transo būseną ir leisti antgamtinėms būtybėms kalbėti per ją; 2) šintoistinės maldyklos tarnaitė, dažniausiai jauna mergina, kuri neturi aiškiaregystės ar šamanistinių galių (Blacker 1983, p. 172). Istorija Pasak mitologijos, pirmąja miko galima būtų pavadinti aušros ir linksmybių deivę Udzumę (天鈿女命 Ame no Uzume no mikoto). Kai saulės deivė Amaterasu (天照大御神 Amaterasu Ōmikami) pasislėpė Dangaus oloje (天岩戸 Ama no iwato), Udzumė, siekdama ją sugrąžinti, atliko pirmąjį šamanistinį ritualą, panašų į tuos, kuriuos vėliau atlikdavo miko. Apie pačias miko užsimenama „Japonijos kronikose“ (日本書紀 Nihon Shoki). Ankstyvajame šintoizme buvo manoma, kad miko į savo pareigas buvo atrenkamos dvasinių būtybių,...
Daugiau
