Komainu
Komainu (jap. 狛犬 komainu, liet. „korėjiečių šuo“) – į liūtą ar šunį panašių būtybių statulos, dažniausiai statomos po dvi prie įėjimų į įvairias japonų šintoizmo šventyklas arba laikomos viduje. Koma dalis šiame pavadinime simbolizuoja senovinę Korėjos karalystę Gogurjo (kor. 고구려 Goguryeo), tačiau daugelis japonų sako, jog tai tiesiog abstraktus žodis, reiškiantis „svetimas, atėjęs iš kitur“. Egzistuoja du šių statulų tipai: pirmasis vadinamas „lankymo kelio“ komainu (jap. 参道狛犬 sandō komainu). Tai prie įėjimų į šventyklas statomos statulos, atsiradusios Edo laikotarpyje. Antrasis tipas – šventyklos viduje esantis komainu (jap. 陣内狛犬 jinnai komainu). Jis daug senesnis ir randamas ne tik šventyklose, bet ir privačiuose namuose bei budistinėse šventovėse. „Lankymo kelio“ komainu dažniausiai gaminti iš akmens, o esantys šventyklose – iš medžio ar metalo. Pagrindinė jų paskirtis – vyti šalin piktąsias dvasias. Statulos gali būti pravėrusios nasrus arba susičiaupusios – tai dažna ir svarbi Japonijos šintoistinių šventyklų ypatybė. Praverti nasrai tarsi šnibžda pirmąją sanskrito...
Daugiau
Magu
Magu (麻姑 Mágū) yra žinoma kaip ilgaamžiškumo deivė kinų mitologijoje. Terminas Magu pažodžiui gali būti verčiamas kaip „kanapių tarnaitė“ arba „kanapių mergelė“. Pagal daoizmo tradicijas ji buvo garbinama atliekant ritualus rūkant ir kitaip dvasiniams tikslams naudojant kanapių augalus. Magu yra laikoma nemirtingąja moterų saugotoja, pavasario dievybe ir siejama su atgimimu ir vaisingumu. Ji įkvėpia pasauliui gyvybę ir turi alchemikės žinių (Auset 2009, p. 49). Magu istorija rašytiniuose šaltiniuose Magu tradiciškai buvo vaizduojama kaip ilgaamžiškumo fėja, sėkmės deivė. Į šią deivę dažnai buvo kreipiamasi norit palinkėti ilgo gyvenimo vyresnio amžiaus moterims. Magu atsiradimo istorija ir biografiniai faktai priklausomai nuo šaltinių skiriasi. Tačiau visuose šaltiniuose yra sutariama, kad Magu buvo mirtingoji vėliau pašventinta kaip ilgaamžiškumo deivė (Beijing Foreign Language Press 2012, p. 237). Pirmoji Magu biografija aptinkama Dzinių (晉Jìn) dinastijos tekste pavadinimu „Nemirtingųjų biografijos“ (神仙傳 Shénxiān chuán) parašytą Ge Hongo. Tikima, kad Magu...
Daugiau
Sekiho armija
Sekiho armija, Sekiho grupuotė arba Sekihotajus (赤報隊, Sekihōtai, liet. „raudonasis būrys“) – Japonijoje Bakumacu (幕末, Bakumatsu) laikotarpiu egzistavusi karinė grupuotė, kurios didžiąją dalį sudarė ūkininkai, valstiečiai, prekybininkai ir roninai (浪人, rōnin, liet. „samurajai be šeimininko“, „klajokliai“), taip pat kai kurie Šinsengumio (新選組, Shinsengumi) nariai, kurie atsiskyrė per pilietinį Bošino karą (戊辰戦争, Boshin sensō). Sekiho armija atstovavo naujajai Meidži (明治, Meiji) vyriausybei ir kartu su Šiši (志士 arba 維新志士, Shishi arba Ishin-shishi, liet. „aukštos klasės žmonės“, „Meidži imperialistinė armija“) kovojo prieš Tokugavos šiogūnato (徳川幕府, Tokugawa bakufu) režimą. Sekiho armija žygiavo per šalį ir skleidė žinią apie tai, kad kasmetinės prievolės mokestis bus dvigubai sumažintas, nes tai žadėjo Meidži revoliucionieriai. Tokiu būdu stengtasi įgyti žmonių pasitikėjimą ir pritraukti daugiau šalininkų šiogūnato valdžiai nuversti. Šiuo terminu taip pat vadinama 1980 m. Japonijoje veiklą vykdyti pradėjusi politinė dešiniųjų ekstremistų grupuotė. Sukūrimas Sekiho armijos pradžia sietina su 1867 m. Sacumos klano (薩摩藩, Satsuma-han, viena iš Japonijos teritorijų Edo laikotarpiu) lyderiu. Sagarai Sodzo (相楽総三, Sagara Sōzō) buvo įsakyta suburti...
Daugiau
Juanis
Juanis – oficiali Kinijos Liaudies Respublikos valiuta, prižiūrima Centrinio Kinijos Banko. 1948 m. vykusi komunistinė revoliucija įnešė savų pakeitimų piniginėje sistemoje – tuo metu įvestas juanis. Kinijos pinigai vadinami ženminbi (sutrumpintai RMB) pažodžiui išvertus reiškia „liaudies pinigai“, o juanis yra tos valiutos pagrindas ir tarptautinis jos pavadinimas. Prieš šią valiutą, vyriausybė kaip oficialų pinigą buvo pradėję leisti sidabrinį dolerį, bet jo vartojimas neprigijo. Juaniai yra suskirstyti į banknotus (juaniai), paprastas monetas (jiao) ir smulkesnes monetas (fenai). Tiesiogiai verčiant iš kinų kalbos, juanis reiškia „apvalus objektas“. Čingų dinastijos valdymo metu tai buvo apvali moneta pagaminta iš sidabro. Kuomet Kinija vykdė savo perėjimą iš centrinio planavimo į rinkos ekonomiką ir pasididino savo įtaką užsienio prekyboje, juanis buvo nuvertintas tam, kad padidintų Kinijos pramonės konkurencingumą. Jau ir anksčiau buvo teigiama, kad juanio oficialus kursas buvo nuvertintas net 37,5% palyginti su jo perkamąja...
Daugiau
Šibui
Šibui (渋い shibui) – japoniškos estetikos forma, filosofija. Pats žodis šibui yra būdvardis, daiktavardinė jo forma yra šibusa (渋さ shibusa) arba šibumi (渋み shibumi). Šibui yra dzen estetikos dalis, taigi šiai filosofijai labai didelę įtaką darė dzenbudizmas ir jo puoselėjamos vertybės: saikingumas, asimetrija, netobulumas, natūralumas, minimalizmas. Pats terminas neturi konkretaus atitikmens nei lietuvių, nei anglų kalbose. Jis vartojamas tiek daiktams, tiek žmonėms apibūdinti – kūriniams, kurie yra elegantiški, paprasti ir po paprastumu slepia sudėtingą grožį (Itasaka, 1983). Tai savotiška ramybės ir gilaus grožio pajautos akimirka. Šibui stipriai siejamas su vabi-sabi (侘寂 wabi-sabi), japoniška arbatos ceremonija (茶の湯 chanoyu) ir šių ceremonijų kambarių estetika, dizainu (Grahm, 2014). Istorinė sąvokos kilmė Šibui sąvoka atsirado Muromači laikotarpiu (1336–1573 m.), tačiau tuo metu buvo vartojama ne kaip estetikos krypties pavadinimas, o kaip būdvardis, apibūdinantis juntamą skonį (Itasaka, 1983). Verčiamas kaip rūgštus, sūrus. Daugelyje šaltinių lyginamas su nevisiškai prinokusio persimono skoniu. Šibui antonimas yra amai (甘い) – „saldus“. Tik vėliau, Edo laikotarpiu (1603–1868 m.), šibui sąvoka pradėta...
Daugiau
