Inari
Inari (jap. 稲荷) – vienas iš svarbiausių kami (dievybių) japonų šintoizmo panteone, ryžių, sakės, klestėjimo ir derlingumo dievybė, žemdirbių, pirklių, kalvių ir karių globėjas. Inari vaizdavimas labai varijuoja, priklausomai nuo vietos, laikotarpio bei asmeninių Inari garbintojo įsitikinimų, tačiau populiariausios Inari formos yra jauna mergina, laikanti ryžių šaką, senolis, nešantis ryžių maišą, arba androginiškas bodhisatva. Inari beveik visada vaizduojama apsupta savo pasiuntinių kicunė ir dėl to dažnai manoma, kad pati Inari yra lapė; vis dėlto, tiek šintoizmo, tiek budizmo šventikai nepalaiko šio požiūrio dėl kicunė triksteriškos prigimties (Smyers 1999, 8). Kilmė Nėra vieningos Inari atsiradimo teorijos, bet dauguma mokslininkų sutaria, kad dievybė išsivystė sujungus keletą atskirų šintoizmo ir budizmo dievybių. Ankstyviausiuose rašytiniuose šaltiniuose Inari siejama su šintoistine žemdirbystės deive Uga-no Mitama ir jos vyrišku atitikmeniu, Susanoo sūnumi Uka-no Mitama. Taip pat dažnai Inari yra laikoma kita maisto deivės Ukemoči (jap....
Daugiau
Amanodžiaku
Amanodžiaku (jap. 天邪鬼 Amanojaku) japonų mitologijoje yra demonas, kurio vardas reiškia „dangiška piktoji dvasia“. Ši būtybė yra priskiriama jokajų (jap. 妖怪 yokai) demonų rūšiai. Amanodžiaku yra žinomi dėl žmonių provokavimo pasielgti nedorai, pažadinant giliai jų širdyse paslėptus bedieviškus troškimus. Jos skleidžia dvasinę nesantaiką ir nuodija žmonių dvasingumą visur kur tik jos pasirodo. Išvaizda Amanodžiaku mitologijoje neretai yra vaizduojami kaip maži oni (jap. 鬼 oni). Paveiksluose jie dažniausiai vaizduojami demoniškos išvaizdos, ilgais nagais, pikto veido ir su vienu arba pora ragų iškilusių virš galvos. Kilmė Šie demonai gyvavo dar iki budizmui atsirandant Japonijoje, tačiau amanodžiaku paprastai budizme vaizduojami kaip blogio simbolis, kuris dažniausiai yra nugalimas gėrio ir teisingumo. Keturi Dangaus Karaliai (jap. 四天王 Shitennō) dažnai yra vaizduojami stovintys, spaudžiantys demonus – sakoma, kad tie spaudžiami demonai ir yra amanodžiaku. Dievo Bišiamono (jap. 毘沙門天 Bishamon-ten) šarvai yra dekoruoti demonų atvaizdais, ir...
Daugiau
Kujus
Kujus (夔 Kuí) yra kinų mitologinė būtybė vaizduojanti gyvūną, kuris savo išvaizda primena jautį ar buivolą. Didžiausia jo ypatybė – viena koja. Piešiniuose Kujus vaizduojamas pilkos arba rudos spalvos kailiu. Taip pat su uodega ir kartais dviem ragais. Kujus kinų mitologijoje yra apibūdinamas kaip mistinis siaubūnas, kurį nužudė Geltonasis imperatorius (黃帝 huángdì) (Roberts 2004, p. 67). Legenda Nors kujus yra aprašomas įvairiuose kinų mitologijos šaltiniuose, tačiau žinomiausias mitas apie jį sukurtas „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海經 Shānhǎi jīng) . Rašoma, kad kujus yra dieviškas žvėris, kuris gyvena Liubo kalne (流波山 Liúbō shān). Liubo kalnas dar kitaip vadinamas tekančios bangos kalnu esančiu prie Rytų jūros. Kai kujus išeidavo iš kalno ir nerdavo į vandenį, žvėris sukeldavo didelę audrą. Jo kūnas nušvisdavo tiek saulės, tiek mėnulio šviesa. Kujaus riaumojimo garsas primindavo griaustinį. Geltonajam imperatoriui kilo mintis pasidaryti būgną, kuris padėtų kovoje...
Daugiau
Kašia
Kašia (火車 kasha) – japonų mitologinė būtybė, kuri pažodžiui išvertus reiškia “degantis vežimas”. Ši būtybė priklauso jokajų (妖怪 yōkai) rūšiai. Kai kurie japonai tiki, kad visą gyvenimą buvus nedoru žmogumi, bėdos nesibaigia po mirties. Jie tiki, kad laidotuvių metu, kunigui ir artimiesiems nešant karstą, atsivers dangus ir iš jo pasirodys mitinė būtybė Kašia, kuri nusitemps palaikus su savimi į pragarą arba dar blogiau – juos suės (Hung 2014). Išvaizda Nors pavadinimas užsimena tik apie degantį vežimą, ši būtybė iš tiesų turi degančios katės išvaizdą ir priklauso jokajų rūšiai, bakeneko (化け猫) tipui. Dažniausiai ji yra žmogaus dydžio arba net didesnė, moka vaikščioti ant dviejų kojų. Pasirodo prasivėrus dangui, lydint audrai, liepsnoms, griaustiniui ir žaibams. Gasdina žmones šokinėdama ant namų stogų (Davisson 2013). Katė ir degantis vežimas Pavadinime kalbama apie degantį vežimą, tačiau šios būtybės nenaudoja jokios transporto priemonės. Manoma, kad...
Daugiau
Gaokao egzaminas
Gaokao egzaminas（高考 gao kao, liet. „aukštasis egzaminas”) – tai svarbiausias egzaminas Kinijoje, kurį privalo gerai išlaikyti visi moksleiviai, pretenduojantys į studijas universitete. Labai geri egzamino rezultatai moksleiviams leis studijuoti norimą specialybę Kinijos universitetuose. Tačiau, labai gerų rezultatų neužtenka, norint įstoti į prestižinius universitetus Pekine arba Šanchajuje. Vos keli moksleiviai iš visos vidurinės mokyklos turi šansų patekti į geriausius universitetus, gauti trokštamos specialybės diplomą ir taip užsitikrinti sau gerą ateitį. Ne paslaptis, jog Kinijoje dėl itin gausios populiacijos yra sunku gauti gerai apmokamą darbą. Tie moksleiviai, kurie per egzaminą nesugeba rezultatu aplenkti bendraklasių, dažniausiai yra pasmerkti visą likusį gyvenimą dirbti neprestižinius darbus (pavyzdžiui, kasininkas, valytojas), su labai menkomis galimybėmis tobulėti. Taip pat, mokiniai iš pasiturinčių šeimų, kurie nėra patenkinti savo rezultatais, turi galimybę sumokėti už dar vienerius mokslo metus mokykloje ir kitais metais vėl laikyti Gaokao. Deja, daugumai moksleivių, besimokančių...
Daugiau
