Tradicinė kinų medicina
Tradicinė kinų medicina (中医 Zhongyi)- tai unikalios su žmogaus sveikata susijusios praktikos ir ligų gydymo metodai, atsiradę prieš tūkstančius metų Kinijoje. Pagrindinis šios medicinos principas yra išgydyti ne atskirą ligą, bet visą žmogų. Tradicinėje medicinoje dažniausiai gydoma vaistažolėmis, akupunktūra, akupresūra, masažais ir moksibustija. Šiandieninėje Kinijoje tradicinė medicina nebėra tokia svarbi ir reikšminga kaip anksčiau, todėl dažniausiai ji naudojama greta Vakarų medicinos. Istorija Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtos tradicinės medicinos teorijos yra Geltonojo imperatoriaus arba Huangdi (黃帝) knyga „Neijing“ (内經) „Klasikinis veikalas apie mediciną“. Ji parašyta maždaug 300- 100 m. pr. Kr. Pasak legendos, imperatorius šį veikalą parašė kartu su daktaru Či Bo (岐伯). Visa knyga parašyta dialogo forma, joje aiškinami santykiai tarp žmonių, kalbama apie tai ką reikia daryti, jog žmogus būtų gyvybingas ir sveikas. Knygoje aprašyta daugybė ligų ir jų gydymo būdų, tai pat nemažai dėmesio skirta sveikai...
Daugiau
Ikebana
Ikebana (生け花 ikebana, liet. „gyvosios gėlės“), arba kado (華道 kadō, liet. „gėlių kelias“), – tai japoniškas gėlių komponavimo menas, gyvuojantis jau 600 metų ir turintis daug įvairių stilių. Atsiradimo istorija Nors tiksliai pasakyti, kaip atsirado ikebana, yra sunku, manoma, kad ji į Japoniją atkeliavo VI a. per budizmą. Tuo metu budistų vienuoliai pradėjo puošti šventyklų altorius gėlių kompozicijomis, tačiau tai buvo tik šio meno užuomazgos. Kaip tradicinis japoniškas menas, ikebana atsirado maždaug XIV a. pab. – XVI a. vid. Muromači periode (室町時代 Muromachi-jidai). Tačiau tuo metu ikebana dar nebuvo populiariosios kultūros dalis. Šiuo laikotarpiu japonų feodalai ir generolai paskirdavo menininkus, atsakingus už estetiką. Kai kurių iš jų specializacija buvo sukomponuoti gėles pagal šakelę, įstatytą vazos centre. Šis gėlių komponavimo stilius vadinosi tatebana (立て花 tatebana, liet. „stovinčios gėlės“). Nuo to laiko pradėjo augti gėlių komponavimo meistrų skaičius. Vienuolis Ikenobo Senkei (池坊線形 Ikenobō Senkei) – vienas įtakingiausių to laikotarpio...
Daugiau
Macumoto pilis
Macumoto pilis (松本城 Matsumoto-jō) baigta statyti XVI a. pab. yra viena seniausių pilių Japonijoje, esanti Macumoto mieste, Nagano prefektūroje. Dar žinoma Varnos (烏城 Karasu-jō) vardu, dėl juodų sienų ir stogų, kurie atrodo, kaip besiskleidžiantys sparnai. Pilis yra įtraukta į Japonijos nacionalinių vertybių sąrašą ir turi seniausią donžoną (pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas) šalyje. Pilis pastatyta iš akmens ir medžio, kitaip negu dauguma, pastatyta lygumoje, netoli upės. Kadangi nebuvo nė karto pilnai sugriauta, pilies interjere ir eksterjere yra išlikę daug autentiškų detalių. Macumoto miestas Esantis 221 km nuo Tokijo, beveik Nagano prefektūros centre, miestas įsikūrė aplink žymiąją Macumoto pilį. Apsuptas Japonijos alpių, pasižymi išlaikytomis tradicijomis, išliko daug Meidži eros statinių, kurie susipynė su šiuolaikine architektūra. Istorija Pilies istorija prasideda Kovojančių žemių (戦国時代 Sengoku jidai) (politinių intrigų ir karinių konfliktų) periode. 1504 m. Šimadačis Sadanaga iš Ogasavaros klano pastatė fortą, apsiginti nuo užpuolėjų....
Daugiau
Imdžino karas
Imdžino karas (Imjin war) – šis karas įsiplieskė kai Japonijos kariai, vadovaujami Tojotomio Hidejošio (Toyotomi Hideyoshi), įsiveržė į Džosono (Joseon) dinastiją (Korėjos pusiasalio teritorija) 1592 m., kuris truko iki 1598 m. Džosono dinastijai tai buvo lokalus karas prieš svetimas pajėgas, tačiau šis karas turėjo ir tarptautinio karo bruožų nes buvo įtraukta ir Mingų (Ming) dinastija (dabartinės Kinijos teritorija) iš kurios Japonija gabeno karo ginklus. Šio karo metu Japonijai nepavyko užimti Korėjos. Karas atnešė daug aukų, socialinių, politinių ir kultūrinių pokyčių šalyse (Chungmugong, 2008). Priežastys 1392 m. Korėjos pusiasalyje nusistovėjo viduramžiška Korėjos valstybė, kuri palaikė diplomatinius ryšius su Japonija. Abi šalys 200 metų keitėsi pasiuntinių vizitais ir mėgavosi taika. Visos aplinkybės greitai pasikeitė kai Tojotomis Hidejošis (1536-1598 m.) pakeitė senąjį Japonijos valdovą, Odą Nobunagą (Oda Nobunaga). Tojotomis Hidejošis suvienijo Japoniją ir toliau mąstė užimti Kiniją (tuo metu dar valdomą Mingų dinastijos). Jo troškimas buvo tapti...
Daugiau
Kinijos vėliava
Kinijos vėliava (中華人民共和國國旗 Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó guóqí) stačiakampė, raudonos spalvos su kairiame viršutiniame kampe įkomponuota auksine penkiakampe žvaigžde, aplink kurią puslankiu eina dar keturios mažesnės auksinės penkiakampės žvaigždės. Vėliavoje vyraujanti raudona spalva simbolizuoja revoliucinę komunistinę filosofiją, kuri dominavo Kinijoje nuo 1949 m., kai Mao Dzedungo (毛泽东 Mao Zedong) pajėgos laimėjo pilietinį karą, per kurį nugalėjo nacionalistus ir pašalino jų vėliavą iš žemyno. Šios vėliavos dizainą sukūrė ekonomistas Zeng Liansongas (曾联松 Zēng Liánsōng) iš Džedziango provincijos. Pirmoji nacionalinė vėliava buvo iškelta Pekine 1949 m. spalio 1-ąją dieną Tiananmenio aikštėje iškilmingai skelbiant Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Istorija 1949 metais liepos 4-ąją dieną naujos politinės konsultacinės konferencijos parengiamojo komiteto šeštoji darbo grupė sukūrė pranešimą ir pateikė projektą dėl Kinijos nacionalinės vėliavos dizaino. Pranešime buvo taip pat paskelbta nacionalinės vėliavos dizaino reikalavimai, kurie turėtų atsispindėti naujoje vėliavoje: Kinijos charakteristika (šalies geografija, jos tautybės, istorija...
Daugiau
