Juki-onna
Juki-onna (jap. 雪女 Yuki-onna, liet. „sniego moteris“) – įvairiomis legendomis apipinta japonų mitologinė būtybė, populiari tiek tradicinėje tiek šiuolaikinėje Japonijos kultūroje. Priklausomai nuo regiono, ši jokajų (妖怪 yokai) rūšies būtybė vadinama įvairiais vardais, tokiais kaip Juki-musume (jap. 雪娘 yuki-musume, liet. „sniego dukra“) ar Juki-onba (jap. 雪乳母 yuki-onba, liet. „sniego motina“). Tačiau, kad ir kaip besiskirtų jos vardas ar legendos apie ją, dažniausiai Juki-onna aprašoma kaip įstabaus grožio aukšta mergina, su ilgais juodais plaukais ir nesenstančia balta kaip sniegas oda. Legendos apie Juki-onna yra kaip snaigės pūgoje. Jos kinta nuo amžinoje žiemoje įstrigusios vienišos gražuolės, iki siaubingosios jokai, mintančios jai pasimaišiusių vyrų ir vaikų gyvybine energija. Ji yra deivė, princesė, jūrei… moteris, kuri nelaimingai mirė pūgoje, iš kurios ji nebegali ištrūkti (Hurst 2016) Legendos Pirmą kartą Juki-onna buvo aprašyta Muromači periodu (1333-1573). Vienuolis Sogi rašė apie savo keliones Ečigo provincijoje...
Daugiau
Tradicinis karate-do
Tradicinis karate-do (空手道 karate-dō) – tai sena, laiko patikrinta savigynos sistema, sukurta Okinavos (沖縄県) salose. Jos įkūrėju laikomas legendinis meistras Gičinas Funakošis (Gichin Funakoshi, 1869-1957 m.). Išvertus iš japonų kalbos, terminas „karatė“ reiškia „tuščia ranka“, terminas „do“ – „kelias“. Šis kovos menas priklauso Budo kodeksui. Budo – terminas aprėpiantis daugelį kovos menų, kurių filosofija skirta ne tik fizinėms „smūgio-spyrio“ treniruotėms, bet ir dvasiniam, vidiniam tobulėjimui. Pats terminas kilęs iš japonų kalbos žodžių „bu“ – armija, kažkas susijęs su karo pramone, ir anksčiau minėtojo „do“ – kelias. Žmogus, praktikuojantis tradicinį karatė do, vadinamas karateka (カラテカ). Tai asmuo, siekiantis fizinio bei dvasinio tobulėjimo per sunkias, daug valios ir ištvermės reikalaujančias treniruotes. Pagrindinės šio kovos meno puoselėjamos vertybės – pagarba, disciplina, noras mokytis ir mokyti. Tradicinio karate-do ypatybės Treniruojantis karatė stipriai padidėja galia, greitis, reakcija, lankstumas, gerėja savijauta ir laikysena. Tradicinio karatė...
Daugiau
Krikščionybė Kinijoje
Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, pertektais Biblijoje, Naujajame Testamente. Ši religija turi tris pagrindines atšakas – Romos Katalikų bažnyčia, stačiatikiai (šios dvi persiskyrė 1054 m.) ir protestantizmas (atsiradęs per Reformaciją XVI a.). Krikščionybės plitimo etapai Kinijoje Krikščionybė yra viena iš trijų didžiųjų pasaulio religijų atvykusių į Kiniją iš Vakarų.Iš trijų religijų, kurios atvyko į šį kraštą, krikščionybė buvo antroji – po Budizmo ir prieš Islamą. Krikščionybę Kinijoję galima suskirstyti į tam tikras eras. Iš viso buvo šešios eros, kai kinai tapo krikščionys. Vėliau ši religija tapo uždara, tuo tarpu krikščionys buvo išvijami arba nužudomi. Yra manoma, jog pirmieji krikščionys, kurie atvyko į Kniją, buvo pirmuose amžiuose po Jėzaus mirties. Antrieji – nestoriečiai, atvykę apie septintą šimtmetį. Trečioji krikščionybės era Kinijoje prasidėjo kartu su katalikybę Juan dinastijos metu (1206 – 1368). Ketvirtoji – siejama su...
Daugiau
Jošiko Kavašima
Gimusi kaip Aisin Dziue Luo Sianju (愛新覺羅氏楊憲益 Aisin Gioro Xianyu), geriausiai žinoma Jošiko Kavašima (川島芳子 Kawashima Yoshiko), „Rytų brangenybės“ (東鎮 Dongzhen Eastern Jewel), arba Džin Bihui (金璧輝 Jin Bihui) vardu. Jošiko buvo keturioliktoji Mandžiūrijos princo Su dukra, Mandžiūrijos princesė, vėliau tapusi šnipe dirbančia Japonijai. Jošiko gimė 1907 metais gegužės 24 dieną Pekine. Jos tėvas Šanči (善耆 Shanqi) buvo Čingų (清朝 Qing) dinastijos princas, o jos mama buvo viena iš jo sugulovių. Vaikystė 1914 metais, kai Jošiko buvo aštuoneri metai, jos tėvas atidavė ją savo geram šeimos draugui Nanivai Kavašimai (川島浪速 Kawashima Naniwa), kuris buvo Japonijos šnipas, dirbęs Mandžiūrijoje. 1919 metais Naniva įsidukrino Rytų Brangenybę ir suteikė jai japonišką vardą Jošiko. Augdama Japonijoje, Macumoto mieste, Jošiko mokėsi japonų kalbos. 1922 metais mirė jos tėvas, o jos motina sekdama mandžiūrų tradicijas nusižudė. Po tėvų mirties Jošiko buvo išsiųsta į Tokiją, kur mokėsi kendo (剣道 kendō), dziudo (柔道 jūdō), fechtavimo...
Daugiau
Dženg He
Dženg He (郑和 Zheng He) (1371-1433 m.) – laikomas geriausiu admirolu Kinijos istorijoje, yra politikas, karo patarėjas bei nepakartojamas jūrų navigatorius. Pagrindiniai kelionių tikslai: sukurti ir plėtoti ekonominius santykius bei kultūrinius mainus tarp Kinijos ir kitų šalių. Dženg He per 28 metus (1405-1433) surengė 7 keliones, kuriose lydėjo daugiau nei 100 laivų armadą su 27 000 žmonių įgula, aplankė daugiau nei 30 valstybių ir regionų esančių Pietryčių Azijoje, Pietų Azijoje, Vakarų Azijoje ir Rytų Afrikoje. Gyvenimas Dženg He šeima buvo Hui (回 Hui) tautybės, kuri tradiciškai išpažino islamą. Originalus Dženg He vardas Ma (pilnas vardas – 马和 Ma He). Gimė 1371 m., ir gyveno Junnanio (云南 Yunnan) provincijoje. Jaunas Dženg He buvo sumanus jaunuolis, mylimas tėvų, ir mėgstamas bei gerbiamas aplinkinių supančių žmonių. Augdamas mokėsi iš tėvų ir senelių pasakojimų apie jų varginančią kelionę į Meką. Šios istorijos sužadino...
Daugiau
