Šangdi
Šangdi (上帝 Shàngdì) arba paprastai vadinamas tiesiog Di (帝 Dì), yra laikomas Aukščiausiuoju Dievu arba Klano protėviu. Jis buvo postuluotas anksčiausioje Šangų dinastijoje. Šangdi terminas pažodžiui gali būti išverstas kaip „Imperatorius (ar Valdovas) Viršuje“, „Aukščiausias Valdovas“, „Aukščiausias Dievas“ ar „Dangaus Valdovas“. Šiuo metu, tokia terminologija padeda paraleliškai suprasti pasaulinių monoteistinių tradicijų dieviškumą, tačiau du svarbūs skirtumai turi būti pripažinti. Visų pirma, tuo metu, kai Šangdi buvo pripažintas kaip patriarchalinė vadovo dievybė, ši koncepcija nebuvo susieta su vaidmeniu kosmogonijoje. Visų antra, jis buvo pamatytas kaip viena dievybė (protėvis) tarp daugelio. Dėl tokių priežasčių, Šangdi yra panašesnis į indoeuropiečių dievybes, tokias kaip Dzeusas ar Jupiteris. Šangdi buvo svarbi religijos sąvoka nuo Šangų dinastijos laikų. Jis buvo laikomas kaip sudėtinis valdžioje esančios dinastijos protėvis. Nuo Džou dinastijos šios dievybės vaizdavimas kinų religijoje buvo pakeistas kitokia, morališkesne figūra – Tian (天). Nors...
Daugiau
Karvai Vongas
Karvai Vongas (王家衛 Wong Kar Wai, g. 1958 m. liepos 17 d.) – Honkongo antrosios bangos kino kūrėjas, žinomas dėl savo vizualiai išskirtinių, stilizuotų ir emocionalių filmų, tokių kaip „Tekant ašaroms“ (1988), „Pašėlusios dienos“ (1990), „Laiko pelenai‘ (1994), „Čiongkingo ekspresas“ (1994), „Puolę angelai“ (1995), „Laimingi kartu“ (1997), „2046“ (2004), „Didmeistris“ (2013). Jo filmas „Meilės laukimas“ (2000) sulaukė plataus kritikų pripažinimo ir buvo nominuotas Auksinės palmės šakelei Kanų kino festivalyje. Biografija Ankstyvasis gyvenimas Karvai Vongas gimė 1958-ųjų liepos 17 d. Šanchajuje, Kinijoje, ir buvo jauniausias iš trijų vaikų (Bettinson 2014, 2 p.). Jo tėvas buvo jūreivis, o motina – namų šeimininkė (Teo 2005, 10 p.). Kai Vongui sukako 5-eri, kontinentinėje Kinijoje prasidėjusi kultūrinė revoliucija paskatino jo tėvus persikelti į tuo metu D. Britanijos valdytą Honkongą (Bettinson 2014, 2 p.). Vongas kalbėjo tik mandarinų kalba ir dėl to vaikystėje jautėsi gan izoliuotas ir leido daug laiko žiūrėdamas filmus (Ong 1998). Jis laisvai pradėjo vartoti anglų ir kantonų kalbas tik paauglystėje (Bettinson...
Daugiau
Juki-onna
Juki-onna (jap. 雪女 Yuki-onna, liet. „sniego moteris“) – įvairiomis legendomis apipinta japonų mitologinė būtybė, populiari tiek tradicinėje tiek šiuolaikinėje Japonijos kultūroje. Priklausomai nuo regiono, ši jokajų (妖怪 yokai) rūšies būtybė vadinama įvairiais vardais, tokiais kaip Juki-musume (jap. 雪娘 yuki-musume, liet. „sniego dukra“) ar Juki-onba (jap. 雪乳母 yuki-onba, liet. „sniego motina“). Tačiau, kad ir kaip besiskirtų jos vardas ar legendos apie ją, dažniausiai Juki-onna aprašoma kaip įstabaus grožio aukšta mergina, su ilgais juodais plaukais ir nesenstančia balta kaip sniegas oda. Legendos apie Juki-onna yra kaip snaigės pūgoje. Jos kinta nuo amžinoje žiemoje įstrigusios vienišos gražuolės, iki siaubingosios jokai, mintančios jai pasimaišiusių vyrų ir vaikų gyvybine energija. Ji yra deivė, princesė, jūrei… moteris, kuri nelaimingai mirė pūgoje, iš kurios ji nebegali ištrūkti (Hurst 2016) Legendos Pirmą kartą Juki-onna buvo aprašyta Muromači periodu (1333-1573). Vienuolis Sogi rašė apie savo keliones Ečigo provincijoje...
Daugiau
Tradicinis karate-do
Tradicinis karate-do (空手道 karate-dō) – tai sena, laiko patikrinta savigynos sistema, sukurta Okinavos (沖縄県) salose. Jos įkūrėju laikomas legendinis meistras Gičinas Funakošis (Gichin Funakoshi, 1869-1957 m.). Išvertus iš japonų kalbos, terminas „karatė“ reiškia „tuščia ranka“, terminas „do“ – „kelias“. Šis kovos menas priklauso Budo kodeksui. Budo – terminas aprėpiantis daugelį kovos menų, kurių filosofija skirta ne tik fizinėms „smūgio-spyrio“ treniruotėms, bet ir dvasiniam, vidiniam tobulėjimui. Pats terminas kilęs iš japonų kalbos žodžių „bu“ – armija, kažkas susijęs su karo pramone, ir anksčiau minėtojo „do“ – kelias. Žmogus, praktikuojantis tradicinį karatė do, vadinamas karateka (カラテカ). Tai asmuo, siekiantis fizinio bei dvasinio tobulėjimo per sunkias, daug valios ir ištvermės reikalaujančias treniruotes. Pagrindinės šio kovos meno puoselėjamos vertybės – pagarba, disciplina, noras mokytis ir mokyti. Tradicinio karate-do ypatybės Treniruojantis karatė stipriai padidėja galia, greitis, reakcija, lankstumas, gerėja savijauta ir laikysena. Tradicinio karatė...
Daugiau
Krikščionybė Kinijoje
Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, pertektais Biblijoje, Naujajame Testamente. Ši religija turi tris pagrindines atšakas – Romos Katalikų bažnyčia, stačiatikiai (šios dvi persiskyrė 1054 m.) ir protestantizmas (atsiradęs per Reformaciją XVI a.). Krikščionybės plitimo etapai Kinijoje Krikščionybė yra viena iš trijų didžiųjų pasaulio religijų atvykusių į Kiniją iš Vakarų.Iš trijų religijų, kurios atvyko į šį kraštą, krikščionybė buvo antroji – po Budizmo ir prieš Islamą. Krikščionybę Kinijoję galima suskirstyti į tam tikras eras. Iš viso buvo šešios eros, kai kinai tapo krikščionys. Vėliau ši religija tapo uždara, tuo tarpu krikščionys buvo išvijami arba nužudomi. Yra manoma, jog pirmieji krikščionys, kurie atvyko į Kniją, buvo pirmuose amžiuose po Jėzaus mirties. Antrieji – nestoriečiai, atvykę apie septintą šimtmetį. Trečioji krikščionybės era Kinijoje prasidėjo kartu su katalikybę Juan dinastijos metu (1206 – 1368). Ketvirtoji – siejama su...
Daugiau
