Bakeneko
Bakeneko (jap. 化け猫; liet. „katės šmėkla“) – yra antgamtinė japonų mitologinė būtybė, kuri savo išvaizda primena katę (Yokai Wikia 2014). Dėl savo besikeičiančios formos, šis jokajus priklauso henge (jap. 変化) klasei, kuriai taip pat priklauso kicune, tanuki ir inugami. Katės tampa bakeneko tada, kai pasiekia tam tikrą amžių arba svorį, pasilikdamos ilgą uodegą, kuri kartais per vidurį perskyla į dvi ir tampa nekomata (Yokai Wikia 2014). Pagrindinis šių kačių skirtumas yra tas, jog bakeneko gali įgauti žmogaus formą. Bakeneko ypatybės Bakeneko vaidenasi namuose, kuriuose gyvena. Jų išdaigos ir išskirtinumai yra labai įvairūs: sudaro šiurpius ugnies kamuolius (kuriais sudegina namą), jų uodegos veikia lyg deglai, kuriais galima sukelti gaisrą, kalba kaip žmonės, skrenda, gąsdina miegančius žmones arba juos prakeikia, dėvi jų rūbus, ant galvos užsiriša rankšluostį ir vaikšto ant užpakalinių kojų, šoka, žudo žmones, kartai praryja namų ponią, pasikeisdamos į...
Daugiau
Dacueba
Dacueba (dar vadinama Pragaro sene) (jap. 奪衣婆 arba 脱衣婆, Datsueba) yra Japonijos mitologijos būtybė, viena iš budistinio pragaro sergėtojų, kurios pagrindinė užduotis nurengti nuo nusidėjusių sielų rūbus. Tiesiogiai išverstos Dacuebos vardo脱衣 kiniškos ideogramos perteikia šią jos užduotį, nes reiškia „nuimti/nuplėšti kažkieno rūbus“. Dacueba taip pat yra žinoma tokiais pavadinimais kaip Sanzu no Baba (jap.; 三途の婆), Shozuka no Baba (jap. 正塚の婆), ir Jigoku no Baba (jap. 地獄の婆) (Heritage of Japan 2013). Ši mitologinė būtybė pirmą kartą buvo paminėta vėlesnio Heiano laikotarpio japoniškoje budistinėje sutroje pavadinimu Bussetsu Jizō Bosatsu Hosshin Innen Juō Kyō (jap. 仏説地蔵菩薩発心因縁十王経), kurioje kalbama apie Kšitigarbhą (jap. 地藏; Jizō) ir 10 pragaro karalių. Dacueba taip pat yra dažnai vaizduojama kartu su senu vyru Keneō (jap. 懸衣翁) sėdintys budistiniame pomirtiniame pasaulyje esančios Sanzu upės (jap. 三途の川; Sanzu no kawa) pakrantėje (Schumacher 1995-2014). Dacueba yra apibūdinama kaip sena moteris su bjauriu, perbalusiu...
Daugiau
Futakuči-onna
Futakuči-onna (二口女 Futakuchi-onna, liet. „Moteris su dviem burnom“) – viena iš populiariausių, geriausiai žinomų ir iš karto atpažįstamų jokajų (妖怪 yokai ). Japonijos mitologijoje ir folklore, Futakuči-onna priklauso toms pačioms istorijoms kaip ir Kučisake-onna bei Rokurokubi. Iš pradžių ši būtybė pasirodo kaip paprasta moteris, bet visgi ji turi antrą, puikiai suformuotą burną, kuri randasi kitoje galvos pusėje ir yra uždengta ilgų juodų plaukų, o svarbiausia tai, kad antroji burna turi savo pačios protą, todėl dažnai kažką kalba ir keikia. Yra daug skirtingų legendų, kurios pasakoja apie šių moterų atsiradimą. Pasak vienos legendos, šios moterys yra prakeiktos būtybės, kažkada buvusios motinos, kurios niekada nesirūpindavo savo įvaikiais, o kita legenda teigia, jog Futakuči-onna atsirado tuomet, kai moters vyras kirviu paliko atvira žaizdą jos galvoje iš nugaros pusės (Dorson, 1962). Legendos: Mažame Fukušimos kaimelyje vienui vienas gyveno šykštus šykštuolis, kuris net nenorėdavo pagalvoti apie tai, kad jam...
Daugiau
Čusoko šventė
Čusokas (추석 Chuseok) arba kitaip – Hangavi (한가위 Hangawi) – yra rudens derliaus nuėmimo šventė ir vienos svarbiausių nacionalinių atostogų Pietų Korėjoje. Tai trijų dienų ilgio atostogos, kurių metu yra grįžtama į gimtines pagerbti protėvius ir pabūti su šeima. Čusokas švenčiamas 15-tą aštunto Mėnulio kalendoriaus mėnesio dieną. Istorija Čusokas yra viena seniausių švenčių istorijoje. Manoma, kad ji atsirado maždaug prieš 2000 m. (Neff, 2011). Remiantis Trijų Karalysčių istorija (삼국 사기, 三國史記 Samguk-sagi), ši šventė buvo pradėta švęsti egzistuojant antikinei Šilos (신라 Silla) karalystei, valdant trečiajam karaliui Juri (유리 Yuri). Atsiradimo priežastis yra susijusi su šamanizmu. Senovės korėjiečiai mėgo pilnus mėnulius todėl tokiomis naktimis jie keldavo festivalius, kurių metu būdavo rengiami šamanistiniai ritualai, susiję su derliaus nuėmimo mėnuliu, kuris buvo didžiausias ir ryškiausias mėnulis metuose. Todėl, daugelis mokslininkų mano, kad šie ritualai yra Čusoko, kurio metu būna pilnas ryškus mėnulis, pradžia...
Daugiau
Konfucijus
Konfucijus – mokytojas, politikas, Kinijos Pavasario ir Rudens laikotarpio filosofas bei konfucianizmo pradininkas, „Apmąstymų ir pašnekesių“ knygos autorius. Vardo interpretacijos Konfucijaus tėvavardis yra Kongčiu (孔丘 Kong Qiu). Kinijoje jis žinomas kaip Kongdzi (孔子Kong zi), kas, išvertus pažodžiui, reiškia Mokytojas Kongas. Norint pagerbti Konfucijų vartojamas kreipinys Kong Fudzi (孔夫子 Kong fu zi)– Didysis mokytojas Kongas. Iš pastarojo pagal lotynų abecėlę sukurtas pasaulyje plačiai vartojamas Konfucijaus vardas, sudarytas XVI a. Kinijos misionieriaus, manoma, jėzuito Motiejaus Riči. „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“ Konfucijus minimas kaip Dzi (子 Zi) – Mokytojas. I a. po Kr. jam suteiktas pirmas memorialinis pagerbimo vardas – Garsusis Lordas Ni (褒成宣尼公 Bao cheng xuan ni gong). 1530 m. Konfucijus paskelbtas Giliaminčiu velioniu mokytoju (至聖先師 Zhi sheg xian shi). Taip pat kartais vadinamas Išmintinguoju (至聖 Zhi sheng), Pirmuoju mokytoju (先師 Xian shi) ir Pavyzdiniu išminčiumi dešimčiai tūkstančių amžių (萬世師表 Wan shi shi biao). Gyvenimas ir politika Tikima, kad Kofucijus gimė 551 m. pr....
Daugiau
