Futakuči-onna
Futakuči-onna (二口女 Futakuchi-onna, liet. „Moteris su dviem burnom“) – viena iš populiariausių, geriausiai žinomų ir iš karto atpažįstamų jokajų (妖怪 yokai ). Japonijos mitologijoje ir folklore, Futakuči-onna priklauso toms pačioms istorijoms kaip ir Kučisake-onna bei Rokurokubi. Iš pradžių ši būtybė pasirodo kaip paprasta moteris, bet visgi ji turi antrą, puikiai suformuotą burną, kuri randasi kitoje galvos pusėje ir yra uždengta ilgų juodų plaukų, o svarbiausia tai, kad antroji burna turi savo pačios protą, todėl dažnai kažką kalba ir keikia. Yra daug skirtingų legendų, kurios pasakoja apie šių moterų atsiradimą. Pasak vienos legendos, šios moterys yra prakeiktos būtybės, kažkada buvusios motinos, kurios niekada nesirūpindavo savo įvaikiais, o kita legenda teigia, jog Futakuči-onna atsirado tuomet, kai moters vyras kirviu paliko atvira žaizdą jos galvoje iš nugaros pusės (Dorson, 1962). Legendos: Mažame Fukušimos kaimelyje vienui vienas gyveno šykštus šykštuolis, kuris net nenorėdavo pagalvoti apie tai, kad jam...
Daugiau
Čusoko šventė
Čusokas (추석 Chuseok) arba kitaip – Hangavi (한가위 Hangawi) – yra rudens derliaus nuėmimo šventė ir vienos svarbiausių nacionalinių atostogų Pietų Korėjoje. Tai trijų dienų ilgio atostogos, kurių metu yra grįžtama į gimtines pagerbti protėvius ir pabūti su šeima. Čusokas švenčiamas 15-tą aštunto Mėnulio kalendoriaus mėnesio dieną. Istorija Čusokas yra viena seniausių švenčių istorijoje. Manoma, kad ji atsirado maždaug prieš 2000 m. (Neff, 2011). Remiantis Trijų Karalysčių istorija (삼국 사기, 三國史記 Samguk-sagi), ši šventė buvo pradėta švęsti egzistuojant antikinei Šilos (신라 Silla) karalystei, valdant trečiajam karaliui Juri (유리 Yuri). Atsiradimo priežastis yra susijusi su šamanizmu. Senovės korėjiečiai mėgo pilnus mėnulius todėl tokiomis naktimis jie keldavo festivalius, kurių metu būdavo rengiami šamanistiniai ritualai, susiję su derliaus nuėmimo mėnuliu, kuris buvo didžiausias ir ryškiausias mėnulis metuose. Todėl, daugelis mokslininkų mano, kad šie ritualai yra Čusoko, kurio metu būna pilnas ryškus mėnulis, pradžia...
Daugiau
Konfucijus
Konfucijus – mokytojas, politikas, Kinijos Pavasario ir Rudens laikotarpio filosofas bei konfucianizmo pradininkas, „Apmąstymų ir pašnekesių“ knygos autorius. Vardo interpretacijos Konfucijaus tėvavardis yra Kongčiu (孔丘 Kong Qiu). Kinijoje jis žinomas kaip Kongdzi (孔子Kong zi), kas, išvertus pažodžiui, reiškia Mokytojas Kongas. Norint pagerbti Konfucijų vartojamas kreipinys Kong Fudzi (孔夫子 Kong fu zi)– Didysis mokytojas Kongas. Iš pastarojo pagal lotynų abecėlę sukurtas pasaulyje plačiai vartojamas Konfucijaus vardas, sudarytas XVI a. Kinijos misionieriaus, manoma, jėzuito Motiejaus Riči. „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“ Konfucijus minimas kaip Dzi (子 Zi) – Mokytojas. I a. po Kr. jam suteiktas pirmas memorialinis pagerbimo vardas – Garsusis Lordas Ni (褒成宣尼公 Bao cheng xuan ni gong). 1530 m. Konfucijus paskelbtas Giliaminčiu velioniu mokytoju (至聖先師 Zhi sheg xian shi). Taip pat kartais vadinamas Išmintinguoju (至聖 Zhi sheng), Pirmuoju mokytoju (先師 Xian shi) ir Pavyzdiniu išminčiumi dešimčiai tūkstančių amžių (萬世師表 Wan shi shi biao). Gyvenimas ir politika Tikima, kad Kofucijus gimė 551 m. pr....
Daugiau
Kincugi
Kincugi (金継 kintsugi, jungimas auksu) arba kincukuroi (金繕い kintsukuroi, rekonstravimas auksu) – tai japoniško meno šaka, kai sudužusi keramika yra suklijuojama sumaišius aukso, sidabro ar net platinos dulkes su specifiniu laku (Jobson, 2014), kurio ištakos sieka neolitinę Kiniją. Mišiniu užliejami tarpeliai, įskilimai, taip sukuriant unikalų efektą (ši technika turi nemažai maki-e (蒔絵) bruožų). Kincugi technikos atsiradimas turėjo didelės įtakos ir filosofijai, kuri išryškino gaminio trūkumus, taip atskleisdama savitą grožio suvokimą. Rytų Azijoje naudojamo lako kilmė Rytų Azijoje naudojamas lakas yra gaminamas iš itin toksiško ir tame regione paplitusio lakingojo raugmedžio (lot. rhus verniciflua) sulos. Ši sula kasmet išgaunama įpjaunant mažus tarpus medyje. Surinkta sula tuomet lėtai kaitinama norint pašalinti bet kokius nešvarumus ir perteklinę drėgmę. Gaunamas lakas yra neįtikėtinai atsparus vandeniui, rūgščiai ir net kai kuriais atvejais – karščiui. Kuomet gaunamas reikiamas lako rezultatas, tuomet galima juo tepti tam tikrą paviršių....
Daugiau
Ainai
Ainai (蝦夷 ezo/アイヌ ainu) – tai viena iš nykstančių Azijos tautų, senieji Sachalino bei Kurilų ir Japonijos salų gyventojai. Ainų etninė grupė pasižymi savita ir į japonų mažai kuo panašia kalba bei kultūra. Kilmė Ainai savo kilmę pasakojančioje legendoje teigia, jog jie Japonijos salose gyveno šimtus tūkstančių metų anksčiau prieš atkeliaujant japonams. Šioje legendoje yra dalis tiesos, nes daugelis šiuolaikinių tyrimų nurodo, jog ainai Japonijos salose gyveno jau virvelinės keramikos arba Džiomono periodu (縄文時代 Jōmon jidai; 10 000–300 m. pr.m. e.) Vis tik tiksli ainų kilmė nėra aiški, nors manoma, jog jie kilę iš Centrinėje ir Rytų Azijoje gyvenusių senųjų šiaurės mongoloidų. Svarbu paminėti ir tai, kad jie savo išvaizda panašesni į Australijos ir Naujosios Gvinėjos aborigenus. Dėl to viena iš ainų kilmės hipotezių teigia, jog jie ir minėti aborigenai gali turėti tuos pačius protėvius (New World Encyclopedia). Gyvenama teritorija Senovėje...
Daugiau
