Kincugi
Kincugi (金継 kintsugi, jungimas auksu) arba kincukuroi (金繕い kintsukuroi, rekonstravimas auksu) – tai japoniško meno šaka, kai sudužusi keramika yra suklijuojama sumaišius aukso, sidabro ar net platinos dulkes su specifiniu laku (Jobson, 2014), kurio ištakos sieka neolitinę Kiniją. Mišiniu užliejami tarpeliai, įskilimai, taip sukuriant unikalų efektą (ši technika turi nemažai maki-e (蒔絵) bruožų). Kincugi technikos atsiradimas turėjo didelės įtakos ir filosofijai, kuri išryškino gaminio trūkumus, taip atskleisdama savitą grožio suvokimą. Rytų Azijoje naudojamo lako kilmė Rytų Azijoje naudojamas lakas yra gaminamas iš itin toksiško ir tame regione paplitusio lakingojo raugmedžio (lot. rhus verniciflua) sulos. Ši sula kasmet išgaunama įpjaunant mažus tarpus medyje. Surinkta sula tuomet lėtai kaitinama norint pašalinti bet kokius nešvarumus ir perteklinę drėgmę. Gaunamas lakas yra neįtikėtinai atsparus vandeniui, rūgščiai ir net kai kuriais atvejais – karščiui. Kuomet gaunamas reikiamas lako rezultatas, tuomet galima juo tepti tam tikrą paviršių....
Daugiau
Ainai
Ainai (蝦夷 ezo/アイヌ ainu) – tai viena iš nykstančių Azijos tautų, senieji Sachalino bei Kurilų ir Japonijos salų gyventojai. Ainų etninė grupė pasižymi savita ir į japonų mažai kuo panašia kalba bei kultūra. Kilmė Ainai savo kilmę pasakojančioje legendoje teigia, jog jie Japonijos salose gyveno šimtus tūkstančių metų anksčiau prieš atkeliaujant japonams. Šioje legendoje yra dalis tiesos, nes daugelis šiuolaikinių tyrimų nurodo, jog ainai Japonijos salose gyveno jau virvelinės keramikos arba Džiomono periodu (縄文時代 Jōmon jidai; 10 000–300 m. pr.m. e.) Vis tik tiksli ainų kilmė nėra aiški, nors manoma, jog jie kilę iš Centrinėje ir Rytų Azijoje gyvenusių senųjų šiaurės mongoloidų. Svarbu paminėti ir tai, kad jie savo išvaizda panašesni į Australijos ir Naujosios Gvinėjos aborigenus. Dėl to viena iš ainų kilmės hipotezių teigia, jog jie ir minėti aborigenai gali turėti tuos pačius protėvius (New World Encyclopedia). Gyvenama teritorija Senovėje...
Daugiau
Kinijos vieno vaiko politika
Vieno vaiko politika (kin. 计划生育政策, Dú shēng zǐ nǚ zhèng cè) yra vadinama Kinijos Liaudies Respublikos šeimos planavimo ir populiacijos kontroliavimo politika, kurios įgyvendinimo metu šeimoms buvo leidžiama turėti tik po vieną vaiką. Programa buvo įgyvendinama 1979-2015 metų laikotarpiu. Jos metu nacionalinės ir vietinės Kinijos Liaudies Respublikos institucijos turėjo komisijas, kurios ir buvo atsakingos už šios politikos įgyvendinimą. Šeimos, kurios laikėsi šių taisyklių, gaudavo įvairias lengvatas, kurios padėdavo palengvinti šeimų buitį, o šeimoms, kurios jų nesilaikė ir augino daugiau nei vieną atžalą, valdžia skyrė įvairias nuobaudas. Vis dėlto, reikia paminėti, kad įgyvendinant šią politiką buvo numatytos įvairios išimtys, kurios suteikdavo teisę šeimoms susilaukti dviejų, o kartais ir daugiau vaikų. Programa realiai nustojo funkcionuoti 2016 metais. Vieno vaiko politika užkirto kelią 400 milijonams potencialių gimimų, sukėlė bei nulėmė nemažai socialinių bei demografinių pokyčių. Priežastys Statistiniai duomenys rodo, jog aštuntajame dešimtmetyje Kinijoje kiekviena...
Daugiau
Gjongdžiu
Gjongdžiu (경주 gyeongju-si) – miestas Pietų Korėjoje, Šiaurės Gjongsango (경상 gyeongsangbuk-do) provincijoje Pietų Korėjoje. Tai buvusi Šilos (신라 silla) karalystės (57 m. pr. Kr.–935 m. p. Kr.) sostinė, senovėje vadinta Soraboliu (서라벌 seorabeol), žodžiu, kuris korėjiečių kalba reiškia „sostinė“ (Britannica, 2015). Miesto raida ir istorija Ankstyvoji miesto istorija ir yra glaudžiai susijusi su Šilos karalystės istorija. Ankstyvuosiuose korėjietiškuose rašytiniuose šaltiniuose, kurie greičiausiai rėmėsi Šilos karalystės dinastijos kronikomis, Gjongdžiu, tuo metu vadintas Saroguku (사로국 saro-guk), buvo įkurtas 57 m. pr. Kr., kai susijungė šeši maži kaimeliai tuometinėje Gjongdžiu teritorijoje. Vėliau, po Trijų Karalysčių laikotarpio (57 m. pr. Kr.-668 m. po Kr.), maždaug VII a. vid., Gjongdžiu tapo Korėjos politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Mieste stovėjo Šilos teismas, taip pat čia gyveno dauguma karalystės elito. Gjongdžiu klestėjimas tapo legenda, ir pasakojimai apie miestą nukeliavo iki tokių tolimų kraštų kaip Egiptas. Tačiau vėlesniais amžiais Gjongdžiu...
Daugiau
Guangdžu sukilimas
Guangdžiu sukilimas (광주 민중 항쟁 Gwangju minjung hangjeng), arba Guangdžiu demokratinis judėjimas (광주 민주화 운동 Gwangju minjunghwa undong) – 1980 m. gegužės 18-27 dienomis Pietų Korėjos Guangdžiu mieste vykęs gyventojų sukilimas, nukreiptas prieš tuometinio Pietų Korėjos prezidento Džion Duhuano (전두환 Jeon Duhwan) įvykdytą karinį perversmą ir valdžios užėmimą. Oficialiais duomenimis, susirėmimų tarp civilių ir armijos metu žuvo apie du šimtus žmonių, dar maždaug tūkstantis buvo sužeista (BBC, 2000). Džion Duhuano valdymo metu incidentas visuomenei buvo pristatytas kaip komunistų ir jų šalininkų maištas, tačiau šalyje atkūrus demokratiją, Kvangdžu įvykiai buvo pripažinti kova prieš karinę autokratiją ir neteisėtą žodžio laisvės suvaržymą (Szczepanski, 2008). Priežastys 1979 m. spalio 26 d. buvo nužudytas Pietų Korėjos diktatorius Pak Džionghui (박정희 Pak Jeonghui), ir valdžią perėmė tuometinis Centrinės žvalgybos vadas Če Gjuha (최규하 Choe Gyu-ha). Kitą dieną po jo atėjimo į valdžią keliuose šalies regionuose buvo įvesta...
Daugiau
